Kiekvienam žmogui švarus ir šviežias oras yra būtinas tiek gerai savijautai, tiek produktyviam darbui. Tačiau, ar žinote, kokie yra patalpų oro kiekio normatyvai ir kaip užtikrinti optimalų mikroklimatą? Šiame straipsnyje aptarsime patalpų oro normas Lietuvoje, jų svarbą, veiksnius, lemiančius oro kokybę, ir būdus, kaip užtikrinti sveiką ir komfortišką aplinką.
Kas yra Patalpų Mikroklimatas?
Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Ribinės Mikroklimato Vertės
Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10°C. Ši temperatūra nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra:
- Oro temperatūra: 18-22°C
- Santykinė drėgmė: 35-60%
- Oro judėjimo greitis: 0,05-0,15 m/s
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3°C. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Netinkamo Mikroklimato Poveikis Žmogaus Organizmui
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Vėdinimo Svarba
Patalpų vėdinimas yra vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Pandemijos laikotarpiu yra ypatingai svarbu kokybiškai vėdinti patalpas 2021 01 05
Mikroklimato Reikalavimai Vaikų Ugdymo Įstaigose
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normose:
- HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
- HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai“
Mokyklų patalpų mikroklimato reikalavimai:
- Mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22°C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28°C.
- Sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15°C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17°C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24°C.
- Persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Reikiamos Patalpų Oro Apykaitos Nustatymas
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui per valandą reikia apie 30-40 m³ šviežio oro. Jei patalpos yra prastai vėdinamos, jose greitai kaupiasi anglies dioksidas (CO₂), dregmė, dulkės bei kiti teršalai. Tai ne tik mažina koncentraciją ir darbingumą, bet ir gali turėti neigiamos įtakos sveikatai - sukelti galvos skausmą, mieguistumą ar kvėpavimo sutrikimus. CO₂ kiekis matuojamas specialiais prietaisais. Oro kokybė matuojama ppm (iš angl. parts per million).
Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant į esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamas pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L = Vpat x Kp (m³/h)
čia:
- Vpat - patalpų tūris, m³
- Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val.
Taip pat, oro apykaita gali būti nustatoma pagal žmonių skaičių patalpoje:
L = L1 × NL (m³/h)
čia:
- L1 - oro norma vienam žmogui, m³/hמm.
- NL - žmonių skaičius patalpoje
Rekomenduojamos oro normos vienam žmogui:
- 20-25 m³/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui
- 45 m³/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą
- 60 m³/val.
Pavyzdys
Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis - 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį:
7 × 4 × 2,8 = 78,4 m³
Vėdinimo Sistemos Pasipriešinimas ir Slėgio Nuostoliai
Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.
Oro greitis ortakyje apskaičiuojamas pagal formulę:
V = L / 3600xF (m/s)
čia:
- L - oro išeiga
- F - ortakio skerspjūvio plotas
Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje.
Oro Paėmimas ir Ortakiai
Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių). Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui.
Rekuperatoriai ir Vėdinimo Sistemos Komponentai
Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Rekuperatoriaus galingumas turi būti optimaliai parinktas pagal projektinius oro kiekius.
Pagrindiniai rekuperatoriaus komponentai:
- Šilumokaitis: Lemiamas šilumos sugrąžinimo kiekį. Renkantis rekuperatorių rekomenduojama pasirinkti kuo didesnį efektyvumo rodiklį turintį įrenginį.
- Ventiliatoriai: Tiesiogiai įtakoja elektros sąnaudas. Rekomenduojama rinktis rekuperatorius, kuriuose jau yra integruoti elektroninės komutacijos (EC) ventiliatoriai.
- Filtrai: Filtrai rekomenduojama rinktis pagal filtracijos poreikį. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7.
Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas kai to nereikia. Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
Oro Drėgmės Palaikymas
Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Optimali drėgmė gyvenamosiose patalpose yra 40-60%. Kai drėgnumas pradeda viršyti 60%, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40% - irgi negerai. Džiūsta gerklė bei oda, dėl kuo stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais.
Norint palaikyti optimalų drėgmės lygį namuose, reikėtų naudoti jį matuojančius prietaisus. Šiuo metu rinką visiškai užvaldė daugiafunkciai prietaisai - meteorologinės stotelės. Be to, į prietaisus integruojami oro kokybės jutikliai, kurie visą parą analizuoja CO2 lygį, o jam pakilus primena, kad laikas išvėdinti patalpas.
Pats didžiausias oro drėgmės trūkumas gyvenamosiose ir darbo patalpose fiksuojamas nuo spalio iki vasario mėnesio, tai yra šildymo sezono metu. Būtent tuo laikotarpiu svarbu, kad patalpoje būtų pastovi oro drėgmė. Drėgmės kiekiui padidinti namuose ar darbe naudojami oro drėkintuvai.
Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpą visai ne vėdinama, bėgant laikui, joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Išvados
Užtikrinant tinkamą patalpų oro kiekį ir kokybę, būtina atsižvelgti į higienos normas, vėdinimo sistemos efektyvumą, oro drėgmės lygį ir kitus veiksnius. Reguliarus patalpų vėdinimas, tinkamai parinkti rekuperatoriai ir oro drėkintuvai padės sukurti sveiką ir komfortišką aplinką, kurioje gera gyventi ir dirbti.
Pagrindiniai Aspektai Užtikrinant Optimalų Patalpų Mikroklimatą
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Temperatūra | Palaikyti 18-22°C temperatūrą šaltuoju metų laiku ir ne aukštesnę kaip 28°C šiltuoju metų laiku. |
| Drėgmė | Užtikrinti 40-60% santykinę oro drėgmę. |
| Vėdinimas | Reguliariai vėdinti patalpas, naudoti rekuperatorius ir oro filtrus. |
| CO2 Lygis | Stebėti CO2 lygį ir vėdinti patalpas jam pakilus. |