Būsto nuomos rinka Lietuvoje dažnai susiduria su iššūkiais, ypač kai nuomininkai turi vaikų ar augintinių. Daugelis nuomotojų skeptiškai vertina tokius nuomininkus, baimindamiesi galimos žalos turtui ir kaimynų skundų. Šiame straipsnyje nagrinėjami šie iššūkiai, nuomotojų ir nuomininkų patirtis, teisiniai aspektai ir būdai, kaip spręsti šią problemą.

Neigiamas požiūris į šeimas su vaikais ir gyvūnais
Lietuvoje nuomoti būstą šeimoms su vaikais ar gyvūnais nėra populiaru. Daugelis nuomotojų iškart atmeta tokius nuomininkus, baimindamiesi, kad jie gali apgadinti turtą.
„Ober-haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis patvirtina, kad egzistuoja neigiamas požiūris į gyvūnus ir vaikus bute.
NT brokeris Tadas teigia puikiai suprantantis, kodėl taip yra, nes savo praktikoje yra bendravęs ne su vienu klientu, kuris būtent taip nudegė. Jis pasakoja apie atvejus, kai gyvūnai pridaro didelės žalos turtui, pavyzdžiui, apdrasko sienas, baldus ar net sukelia gaisrą.
Egzistuoja neigiamas požiūris į gyvūnus ir vaikus bute, nes šie iš tikrųjų gali apgadinti turtą.
Gyvūnų padaryta žala būstui
Gyvūnai gali pridaryti nemažai žalos būstui. Jie gali apgraužti baldus, apdraskyti sienas, apversti daiktus ir net sukelti užliejimą.
„Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas pasakoja apie atvejį, kai katinas sugebėjo atsukti vandens čiaupą ir užlieti kaimynų butą.
Augintiniai kartais prikrečia eibių ir pridaro nuostolių. Jie namuose gali sukelti užliejimą, o nusivesti į svečius, pavyzdžiui, apgraužti šeimininkų batus ar sukulti brangų indą. O vaikai yra judrūs ir smalsūs, tad namuose jie dažniausiai ką nors sudaužo - telefoną, kompiuterį, taip pat išpaišo sienas nenuplaunamais flomasteriais“, - sako A. Dambrauskas.
Draudikų duomenimis, gyvūnų ar vaikų padaryta žala gali siekti nuo 300 iki 10 tūkst. eurų.
Gyvūnų augintojai - tvarkingesni?
Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis aiškina, kad baimės dėl gyvūnų daromos žalos dažnai yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, dėl besišlapinančio katino, pastebi pašnekovas, kaltas jo šeimininkas, o ne pats gyvūnas.
Jis teigia, kad jei namuose žmonės laiko augintinį, namai kaip tik yra švaresni ir tvarkingesni, nes reikia įdėti daugiau triūso ir darbo plaukams surinkti, visiems kvapams panaikinti.
V. Gustaitis siūlo didesnę nuomos kainą nuomininkams su gyvūnais. Jis mano, kad jei gyvūnas apšlapins kampus, apdraskys tapetus ar padarys kitokią žalą, nuomininkai tai atlygins.

Nuomininkų patirtis ieškant būsto su vaikais
Nuomininkai su vaikais dažnai susiduria su sunkumais ieškant būsto. Jiems tenka patikrinti daugybę skelbimų ir susidurti su nuomotojų atsisakymais. Kad atrastų šeimininkus, kuriems tai nebūtų pretekstas atsisakyti išnuomoti būstą, moteriai teko patikrinti daugiau nei 30 skelbimų. Nuomotojai net nesileido į kalbas - su vaikais nepriima.
Moteris pasakoja, kad pradėjusi buto paiešką skambino daugybei nuomotojų, tačiau išgirdę, kad turi vaikų, kategoriškai pareikšdavo, kad nuomininkų su vaikais nepriima.
Pašnekovė guodėsi, kad nuomotojai net nesileido į kalbas ir nesiklausė vaikų amžiaus. Ji svarstė, kad galbūt žmonės baiminosi dėl jos finansinių galimybių mokėti nuomą, tačiau jie net nebandė to aiškintis.
Teisiniai aspektai
Šeimos teisės ekspertė, advokatė Viktorija Čivilytė patikino, kad teisinės problemos iškeldinti nuomininką su vaikais nėra. „Užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį plotą yra tėvų pareiga, o ne kreditorių, nuomotojų ar dar ko nors. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jeigu jie, pavyzdžiui, turi būsto paskolą ir negali jos išsimokėti, bankas negalės jų iškraustyti, nes jie turi mažų vaikų. Lygiai tas pats tinka ir nuomotojui. Iš tiesų problemos iškraustyti nėra. Jei tėvai neturi, kur padėti savo vaikų, valstybė juos priims į globos namus. Kai tėvai vėl susiras kur gyventi, vaikai bus grąžinti. Aišku, nuomotojai nenori veltis į tokius dalykus, nes tuomet jiems reikia kviesti vaiko teisių apsaugos specialistą ir atlikti daug kitų teisinių veiksmų, tačiau iškraustyti nemokius nuomininkus tikrai įmanoma. Vaikas nėra neliečiamybės garantas.
Pasak V. Čivilytės, dėl menko teisinio išprusimo, mūsų žmonės turi nepagrįstų baimių, susijusių su nuoma. Ji svarsto, kad vieniems nepatinka triukšmingi studentai, kitiems nepatinka vaikai.
Nuomos kainos ir nuomotojų reikalavimai
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigia, kad kai kurie butų savininkai, nuomodami būstą, nurodo tris griežtus kriterijus: jokių šunų, jokių rūkančių ir jokių studentų. Pasak jo, kainos jau kyla nuo pavasario. Šiuo metu mėnesio nuoma yra brangesnė 5-10 proc. nei prieš metus.
Nemokūs nuomininkai ir kaip apsisaugoti
NT brokerė Jovita Aleksejūnienė pasakoja pastaruoju metu susidūrusi net su keliais būstų šeimininkais, kurie nežino, kaip jiems iškraustyti nemokius nuomininkus. Ji pažymi, kad iškraustyti nuomininkų negalima savavališkai. Procese turi dalyvauti policija ir, jei šeima turi nepilnamečių vaikų, vaikų teisių specialistai.
J. Aleksejūnienė rekomenduoja prašyti nuomininko dokumento apie jo kreditingumą, darbo sutarties, patikrinti jo socialinius tinklus. Taip pat, paimti didesnį užstatą, o jei nuomininkas vėluoja mokėti, kalbėtis ir aiškintis priežastis. Ir vienas pagrindinių patarimų - į nuomos sutartį įrašyti visus galimus „saugiklius“.

Advokato patarimai dėl iškeldinimo
Pasak advokato A. Bertulio, Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti, todėl dėl nuomos sutarties nutraukimo su nuomininku, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, taip pat dėl nuomininko, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, priverstinio iškraustymo reiktų kreiptis su ieškiniu būtinai tik į teismą.
A. Bertulio teigimu, vaikų turėjimas galėtų lemti tik teismo sprendimo iškraustyti įvykdymo terminą, bet ne pačią iškraustymo galimybę.
Kada nuomininkas turi išsikraustyti?
Pasak advokato A. Bertulio, tam, kad būsto savininkas galėtų iškraustyti nuomininkus, nuomos sutartis turėtų arba pasibaigti (pvz., suėjus terminui ar kitai šalių sutartai ir sutartyje nurodytai sąlygai), arba nuomos sutartį nutraukus Civilinio kodekso numatytais atvejais (pvz. nuomininkui tyčia ar dėl neatsargumo bloginant daikto būklę arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio) ar šalių sutartais papildomais ir kodekse nenumatytais atvejais (pvz., nuomininkas nedraudžia būsto ar savo civilinės atsakomybės), taip pat nuomos sutartį Civilinio kodekso numatytais atvejais pripažinus negaliojančia.
Situacija kai įsikėlė į butą nepasirašiusi sutarties
NT brokeris Vytautas Ūsas pasakoja susidūręs su nuomininke, kuri, jo teigimu, užėmė būstą, nors nuomos su ją nepasirašyta.
Nuomininkų manipuliacijos vaikais
DELFI jau rašė apie LNK žiniose rodytą sudėtingą situaciją, kurioje atsidūrė nuomotoja. Reportaže Vaida pasakojo, kad šeima, kuriai nuomojamas butas, nemoka nuomos, manipuliuoja vaikais ir nesutinka išsikraustyti.
Šiame straipsnyje aptarėme įvairius būsto nuomos rinkos aspektus, susijusius su šeimomis, turinčiomis vaikų ar gyvūnų. Apžvelgėme nuomotojų ir nuomininkų patirtis, teisines subtilybes ir pateikėme patarimų, kaip apsisaugoti nuo galimų rizikų. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiek nuomotojams, tiek nuomininkams, siekiantiems skaidrios ir sąžiningos nuomos patirties.
Kaip nuomos įstatymai apsaugo nuomininkus
