Patalpų nusavinimas valstybės poreikiams: informacija, teisės ir procesas Lietuvoje

Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Savo namo terasoje mėgaujatės grynu oru ir vieną dieną gaunate raštą dėl žemės sklypo, ant kurio stovi Jūsų svajonių namas, paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtingas procesas, apibrėžtas įstatymais ir reglamentuojamas valstybės institucijų. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami valstybės žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai Lietuvoje, teisinis procesas ir kompensacijos.

Visuomenėje nuolat kyla diskusijų dėl valstybės teisės į nuosavybės ribojimą, ypač kai kalbama apie patalpų nusavinimą visuomenės poreikiams. Ši tema yra itin aktuali, atsižvelgiant į planuojamus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, daugiabučių renovacijos projektus ir kitus valstybės inicijuojamus procesus, kurie gali paveikti gyventojų nuosavybės teises.

Teisinis pagrindas

Lietuvoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir specialūs įstatymai. Svarbiausias teisės aktas šioje srityje yra Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas. Šis įstatymas nustato žemės paėmimo pagrindus, tvarką, sąlygas ir kompensacijų už paimamą žemę dydį.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams galimas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina įgyvendinti strateginius valstybės ar savivaldybės planus. Svarbu pabrėžti, kad žemės paėmimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.

Pagrindiniai principai:

• Būtinumas: Žemės paėmimas turi būti būtinas visuomenės poreikiams įgyvendinti.
• Proporcingumas: Paimama tik tiek žemės, kiek būtina tikslui pasiekti.
• Teisinga kompensacija: Už paimamą žemę turi būti atlyginama teisinga rinkos kaina.

Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir už tai turi būti teisingai atlyginama. Valstybė privalo įrodyti, kad žemės paėmimas yra būtinas ir atitinka visuomenės interesus. Prieš priimant sprendimą dėl žemės paėmimo, turi būti atliktas poveikio vertinimas ir išklausytos suinteresuotų šalių nuomonės.

Nepaisant to, kad žemės sklypas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, žemės savininko teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti tinkamai įgyvendinti ir apginti.

Žemės paėmimo procesas

Žemės paėmimo procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

1. Sprendimo priėmimas: Vyriausybė ar savivaldybė priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
2. Informavimas: Žemės savininkai informuojami apie planuojamą žemės paėmimą. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat praneša raštu per E. pristatymo sistemą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę.
3. Derybos: Valstybė derasi su žemės savininkais dėl kompensacijos dydžio.
4. Įvertinimas: Nepriklausomas vertintojas nustato žemės rinkos vertę.
5. Sutartis: Pasirašoma sutartis dėl žemės paėmimo ir kompensacijos išmokėjimo.
6. Teismas: Jei susitarti nepavyksta, klausimas sprendžiamas teisme.

Svarbu paminėti, kad žemės savininkai turi teisę dalyvauti visuose žemės paėmimo proceso etapuose ir ginti savo interesus. Jie gali kreiptis į teismą, jei mano, kad jų teisės buvo pažeistos.

Jei žemės savininkas nesutinka su siūloma kompensacija, jis turi teisę kreiptis į nepriklausomą vertintoją, kuris nustatys tikrąją žemės rinkos vertę. Valstybė privalo atlyginti žemės savininkui visus nuostolius, susijusius su žemės paėmimu, įskaitant ir netesybas.

Kompensacijos už paimamą žemę

Žemės savininkams už paimamą žemę turi būti atlyginta teisinga rinkos kaina. Kompensacija gali būti išmokama pinigais arba suteikiant kitą lygiavertį žemės sklypą. Be to, žemės savininkams atlyginami nuostoliai, susiję su žemės paėmimu, pavyzdžiui, perkėlimo išlaidos, verslo nuostoliai ir kt.

Kompensacijos dydis priklauso nuo žemės vertės, jos naudojimo paskirties ir kitų veiksnių. Svarbu, kad kompensacija būtų nustatyta objektyviai ir atitiktų rinkos kainas.

Kompensacijos elementai:

• Žemės rinkos vertė
• Nuostoliai dėl žemės paėmimo
• Perkėlimo išlaidos
• Verslo nuostoliai (jei taikoma)

Jei žemės savininkas nesutinka su nustatyta kompensacija, jis gali kreiptis į teismą. Teismas įvertins visas aplinkybes ir nustatys teisingą kompensacijos dydį.

Žemės paėmimo procesas etapais

Žemės paėmimo procesas susideda iš tam tikrų etapų, kuriuos būtina įgyvendinti:

Praktiniai aspektai ir "Rail Baltica" projektas

Dalis ūkininkų, verslo atstovų ir gyventojų susiduria su nuosavybės teise priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Daug atgarsių pastaruoju metu sulaukė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo nuo Kauno iki Lietuvos- Latvijos valstybių sienos projektas ir jo įgyvendinimo eiga.

Įgyvendinant šį projektą, nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma suformuoti 71 žemės sklypą geležinkelio linijos ir jos infrastruktūros objektų statybai, kurie sudarys bendrą 1 244 ha žemės plotą (iš jų 341 ha užima miškai). Privatūs žemės sklypai, kurių dalį arba visą žemės sklypą numatyta išpirkti visuomenės poreikiams, sudaro net 1 200 žemės sklypų (bendras jų plotas 945,35 ha). Valstybės žemės sklypų - 57 (bendras plotas - 187,06 ha). Nemažą dalį sklypų sudaro dirbama žemės ūkio paskirties žemė.

Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendras privačios žemės savininkų skaičius sudaro net 1 700 asmenų.Privačios žemės paėmimą reglamentuoja du pagrindiniai įstatymai, t. y. Žemės įstatymas ir specialus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kuris skirtas reglamentuoti žemės paėmimo procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, tokius kaip „Rail Baltica“, Klaipėdos uosto infrastruktūros ir panašius visai Lietuvai svarbius objektus. Šis įstatymas numato pagreitintą žemės paėmimo procedūrą.

Kalbant apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, projektą vykdanti institucija yra nusamdžiusi profesionalius turto vertintojus, kurie turi nustatyti šiam projektui įgyvendinti valstybės paimamų sklypų rinkos vertę ir kartu apskaičiuoti savininkų nuostolius dėl paimamos nuosavybės. Verta atkreipti dėmesį, kad turto vertinimo procedūros atliekamos dar iki akto dėl turto perėmimo parengimo, todėl, esant galimybei, turto savininkams pravartu patiems aktyviai įsitraukti į turto vertinimo procedūrą.

Todėl jeigu žemės savininkas mano, kad jam skirta kompensacija apskaičiuota netinkamai, nereikėtų skubėti pasirašyti turto perdavimo akto. Pradėjus procedūrą teisme, turto savininkas turi pareigą ir teisę pateikti savo poziciją ir kartu įrodinėti visus savo realius nuostolius, patiriamus dėl žemės ir (ar) kito turto paėmimo.

Žemės savininkui turi būti atlyginta ne tik pačios paimamos žemės vertė. Todėl, jeigu žemės savininkas mano, kad jo nuostoliai buvo įvertinti neteisingai (pvz., netinkamai apskaičiuota žemės vertė, netinkamai apskaičiuotas negautas derlius ir kt.), patirtus nuostolius verta įrodinėti teisme ir apginti savo teisę į teisingą nuostolių atlyginimą.

Savininkui turi būti sudaryta galimybė savo nuostolius pagrįsti teikiant alternatyvius turto vertinimus, prašant teismo skirti ekspertizę nuostoliams įvertinti, teikiant tiesioginius įrodymus apie savo nuostolius (įrodymai apie investuotas sumas į turtą ir pan.), teikiant savo nuostolių apskaičiavimą ir kt. Įvairių situacijų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl žemės sklypo savininkams tikslinga įsivertinti savo realius nuostolius ir dėl konkrečių klausimų pasikonsultuoti su specialistais ar teisininkais, pasitarti su turto vertintojais.

Valstybinės žemės naudojimas prie daugiabučių

Vadovaujantis LR Vyriausybės patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, žemės sklypai prie daugiabučių yra priskiriami namų valdų žemės sklypams. Šie sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Kiekvienas žemės sklypo savininkas įsigyja tam tikrą žemės sklypo dalį.

Žemės sklypo dalis, skirta bendram daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų naudojimui (pvz. kiemas, žalioji veja, žaidimų aikštelė, šaligatviai šalia namo ar kt.) turi būti naudojama bendrai ir negali būti perleista naudoti vienam gyventojui, o savo reikmėms asmuo turi teisę naudoti tik jam įstatymų nustatyta tvarka priklausančią žemės sklypo dalį.

Jeigu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso jį naudojančiam asmeniui arba nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, vykdantį žemės naudojimo valstybinę kontrolę toje savivaldybės teritorijoje, dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti).

Jeigu žemė, esanti po daugiabučiu arba greta jo, nuosavybės teise priklauso valstybei, tokiu atveju valstybinėje žemėje atlikti veiksmus (sodinti daržoves, statyti statinius ir kt.) galima tik turint valstybinės žemės valdytojo sutikimą atlikti šiuos darbus ar naudotis valstybine žeme. Priešingu atveju valstybinėje žemėje be atitinkamų leidimų ar sutikimų vykdoma ūkinė veikla (sodinamos daržovės, statomi statiniai ir pan.) yra laikomi savavališku valstybinės žemės užėmimu ir naudojimu.

Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Nuosavybės Teisės Apsauga ir Ribojimai

Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Tačiau, Konstitucija taip pat numato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Nors nuosavybė yra neliečiama, įstatymas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyvendinama tik nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie nenorinčių palikti senos ar avarinės būklės požymių turintį daugiabutį asmenų nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.

Tačiau toks nuosavybės paėmimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, savininkui turi būti teisingai atlyginama. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Šiuo metu visiškai neaišku, kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma.

Daugiabučių Renovacija ir Griovimas: Naujos Tvarkos Iššūkiai

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.

Siekiant spręsti senų daugiabučių problemas, Aplinkos ministerija paskelbė ruošianti naują tvarką, pagal kurią pasikeistų daugiabučių renovacijos būdai, o blogos ir avarinės būklės daugiabučiai būtų griaunami, vietoje jų būtų statomi nauji. Ministerija žada pristatyti tvarką, kaip bendrijos, valdančios daugiabučius, įgytų teisę griauti seną ir brangiai atsieinantį daugiabutį ir pritraukusios investuotoją vietoj jo statytų naują.

Be to, ministerija rengia teisinę bazę, kuri įpareigotų avarinės būklės pastatų valdytojus pavojingus namus perstatyti. Daugiabučių bendrijos tuo itin piktinasi ir sako, kad tai senjorus pavers nuomininkais, nes vienas iš galimų naujos tvarkos variantų būtų nuosavybės teisės į renovuotą arba naujai pastatytą butą perleidimas savivaldybei mainais į tai, kad savininkai galėtų dengti mažiau statybos kainos.

Jeigu ketinama griauti ar renovuoti daugiabutį, turi būti gauti butų savininkų sutikimai. Tačiau neaišku, kas būtų, jeigu ne visi butų savininkai su tuo sutiktų. Kaip minėta, Konstitucija gina privačią nuosavybę, tad prievarta gyventojų iškeldinti negalima.

Vienas iš Aplinkos ministerijos deklaruojamų naujų būdų kompensuoti pastato statybas būtų didinti pastatų aukštingumą tose vietose, taip pritraukiant papildomas investicijas, kad statybos būtų kompensuojamos ne tik gyventojų, bet ir privačių vystytojų pinigais.

Dėl pastatų aukštingumo didinimo aplinkos ministras teigia, kad pavyzdžiui, Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama, kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridedant vieną ar du aukštus.

Kompensacijos Už Nusavinimą

Už paimamą nuosavybę turi būti teisingai kompensuojama. Tačiau kas įvertins, kokia turi būti teisinga kompensacija? Aplinkos ministerija teigia, kad pagal rengiamą tvarką būtent savivaldybėms teks užduotis sugalvoti, kaip žmones įtikinti griauti prastos būklės namus ir parūpinti jiems laikiną būstą, tačiau taip ir neaišku, ar savivaldybė visiškai padengtų laikino apgyvendinimo, turto apsaugos išlaidas, ar gyventojai turėtų tam tikra (ir kokia) dalimi prie to prisidėti.

NT Mokestis: Diskusijos ir Kontroversijos

Nuo kitų metų pradžios buvo apmokestintas komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamuosius būstus. 2012 m. sausio 1 d. mokestis pradėtas rinkti ir už gyvenamąjį bei kai kurį kitą fiziniams asmenis priklausantį nekilnojamąjį turtą. Statiniai, kurių vertė viršijo 1 mln. litų, buvo apmokestinti 1 proc. mokesčio tarifu.

Pagal dabartinį įstatymą, mokėti reikia tik už būstą, vertą daugiau nei 150 tūkst. eurų. NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Už 300-500 tūkst. eurų vertės būstus mokama 1 proc., už daugiau nei pusę milijono eurų vertus būstus - 2 proc. atitinkamos sumos.

Diskusijos apie NT mokesčio pakeitimus vyksta jau kurį laiką. Nors nežinomųjų dar lieka, jau aišku, kad vieniems mokestinė našta turėtų sumažėti, kitiems - išaugti. Jei įsigaliotų tokie tarifai, apie kokius dabar diskutuojama, neapmokestinama vertė nuo 150 tūkst. eurų sumažėtų iki 20 tūkst. eurų. Tiesa, svarstoma ir nulinė, ir 60 tūkst. ar 80 tūkst. eurų riba.

Žmonės, nusiteikę prieš visuotinį NT mokestį pyksta, kad už savo būstą jie jau sumokėjo visus mokesčius, todėl antrą kartą juos apmokestinti yra nesąžininga. Apmokestinimo negalime prilyginti turto atėmimui. Mokesčiai nėra turto nusavinimas. Nes didžiulis pavojus yra kainų nustatyme. Šiemet mokėsi 25 eurus, vėliau jau bus 50 eurų, o paskui ir visi 500 eurų. O jeigu žmogus gauna pensijos 400 eurų ir turi savo butą? Būtų labai neteisinga jį apmokestinti.

Žmogus dirbo kelis dešimtmečius, o dabar, sulaukęs pensijos, turi dar kartą mokėti. Būstą išlaikyti neturtingiems žmonėms gali būti nebeįmanoma. Reikia mažinti turto atskirtį. Tie, kas turi daugiau turto, turi daugiau prisidėti ir prie valstybės išlaikymo.

Žemės paėmimo sąlygos ir atlyginimas

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams.

Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai, kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Informavimas ir sutarties sudarymas

Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.

Šiame pasiūlyme taip pat nurodoma, kur galima susipažinti su visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.

Atlyginimo būdas - kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimas - žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Pasiūlyme, siunčiamame kitam žemės naudotojui, nurodomas tik vienas atlyginimo būdas - kompensacija pinigais.

Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas žemės naudotojas sutinka su sutarties sąlygomis, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir žemės savininkas ir (ar) kiti naudotojai (jeigu jų yra) sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.

Ginčų sprendimas

Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio.

tags: #patalpu #nusavinimas #valstybes #poreikiams