Pranciškonų rūmai - tai vieta, turinti gilias istorines šaknis ir svarbią reikšmę Lietuvos kultūriniame bei dvasiniame gyvenime. Šiandien rūmai išgyvena naują etapą, susijusį su patalpų nuoma, rekonstrukcija ir pritaikymu įvairioms reikmėms. Šiame straipsnyje apžvelgsime planuojamus darbus, nuomininkų patirtis ir ateities perspektyvas.
Rekonstrukcijos Planai ir Tikslai
Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos parengė įmonė „Renova“, rašoma, kad planuojama rekonstruoti mokslo paskirties pastatą Pranciškonų gatvėje. „Korpusas 3C2p (Unik. Nr. vienuolyno pastatas). Esamas bendras pastato plotas 872.21 m2. Pastatas iš viso komplekso vienintelis nenaudojamas - be inžinerinės infrastruktūros ir vidaus apdailos“, - rašoma dokumente.
Teigiama, kad naujieji svečių namai bus skirti apgyvendinti rekolekcijų dalyvius (žmones, kurie dalyvaus dvasinio ugdymo paskaitose). „Pirmame aukšte numatoma įrengti 11 kambarių su 27 lovomis, administracinę patalpą bei rekreacinę zoną. Antrame aukšte - 8 kambariai su 23 lovomis. Pastogėje planuojama bendra patalpa bendriems užsiėmimams, techninė patalpa (ventiliatorinė)“, - nurodoma projektiniuose pasiūlymuose.
Darbai vyks trimis etapais, priklausomai nuo gauto finansavimo. „Dabar gautas finansavimas stogo dangos pakeitimui ir pastogės erdvės įrengimui. Projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas rengiami pilna apimtimi“, - rašoma dokumente bei priduriama, kad jau vyksta stogo perdengimo darbai. Antru etapu ketinama įrengti pastogę, o trečiuoju - suremontuoti pirmą ir antrą aukštus (įrengti grindų dangą, nudažyti sienas).
„Vienuolyno renovacijos darbai prasidėjo nuo stogo remonto. Po to etapais pagal finansavimo galimybes bus restauruojami du vienuolyno aukštai. Pagal galimybes šiuos remonto darbus planuojame baigti 2025 metais“, - teigė vienuolyne veikiančio „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centro“ vadovė Regina Karpovič.
Patalpų Poreikis ir Istorinė Reikšmė
Anot R.Karpovič, vienuolyne dažnai rengiami įvairūs renginiai, rekolekcijos ir į paskaitas susirenka daug žmonių iš visos Lietuvos, kuriems reikia vietos nakvynei. Todėl nuspręsta vieną vienuolyno dalį pritaikyti rekolekcijų ir paskaitų dalyviams apgyvendinti.
„Istoriškai šioje vienuolyno dalyje, kurią dabar norime renovuoti ir įrengti kambarius, buvo Ordino noviciato naujokų kambariai. Iš viso nuo 2017 m. vienuolyno patalpose VšĮ „Kultūros ir dvasingumo centras“ suorganizavo apie 70 įvairių kultūrinių, dvasinių renginių, paskaitų ir rekolekcijų. Juose dalyvavo daugiau negu 2500 žmonių. Vienuolyne labai trūksta patalpų. Dėl ribotų patalpų nebuvo galimybių priimti visų žmonių, norinčių dalyvauti mūsų organizuojamuose renginiuose. Trūksta didesnės salės, kurioje būtų galima susirinkti didesnei auditorijai dalyvių“, - aiškino R.Karpovič.
15min primena, kad Vilniaus Pranciškonų vienuolyną atgavę lenkų vienuoliai užpernai kreipėsi į politikus prašydami lėšų pastatų remontui. Tuomet Seimo narė Levutė Staniuvienė užregistravo siūlymą 5 milijonus eurų skirti iš biudžeto. Vyriausybė pastatus, esančius Pranciškonų g. 1, perdavė 2017 m. kovo 13 d., vėliau kilo verslininkų, tarp jų baro „7 Fridays“ savininkų, pasipiktinimas dėl nutraukiamų nuomos sutarčių. Apie tai rašė ir 15min.
Nuomininkų Patirtys ir Iššūkiai Kretingoje
Daug metų virė gyvenimas grafų Tiškevičių rūmų pašonėje stovinčiame buvusiame bendrabutyje, o dabar čia tvyro išsikraustymo nuotaikos. Šiame prieš daugiau nei 50 metų statytame bendrabutyje gyveno 22 šeimos, patalpas nuomojosi 5 įstaigos. Būtent su jais Savivaldybei ir teks vesti derybas dėl kompensacijos už privatų turtą, nes buvęs bendrabutis yra trijų bendraturčių nuosavybė: 1445,45 kv. m priklauso Kretingos rajono savivaldybei, 93,33 kv. m - dviems fiziniams asmenims. Vieni įnamiai šį nugriauti ketinamą pastatą palieka su džiugesiu, kitų laukia rimti iššūkiai.
Vienas pirmųjų buvusiame bendrabutyje, kai čia nebeliko nykstančio Kretingos žemės ūkio technikumo mokinių, prieš 15 metų įsikūrė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras. „Pirmame aukšte kūrėsi Verslo centras, mums buvo skirtos patalpos antrame aukšte. Jos buvo baisiau negu baisu. Patalpas atnaujinome gavus paramą iš Nyderlandų fondų“, - prisiminė Centro direktorė Jurgita Cinskienė. Nors panaudos sutartis galiojo iki 2029 metų, iš patalpų tenka išsikelti dešimčia metų anksčiau. Savivaldybė šią įstaigą perkelia į J. K. Chodkevičiaus g. 10, ketvirtą aukštą.
„Blogiausia, kad keturi mums skirti kabinetai yra ne vienoje vietoje. Bet kito pasirinkimo neturime. Reikia ir remonto, pagal galimybes stengsimės atsinaujinti“, - teigė direktorė. Palikti bendrabutį Centro darbuotojos ketina pasibaigus šildymo sezonui, nors laiko persikelti į naują vietą duota iki liepos.
Toje pat pusėje, tik pirmame aukšte buvusiame bendrabutyje kurį laiką glaudėsi ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuras. Praėjusį mėnesį asociaciją pasiekė Savivaldybės raštas, kuriuo buvo raginama per šiuos metus išsikelti iš užimamų patalpų, tačiau konkretus terminas nebuvo nurodytas. „Kol kas dirbame kaip dirbusios. Kiek teko girdėti, šiame pastate nė vieno nuomininko nebeliks iki kito šildymo sezono, vadinasi, išsikelti turėtume iki rudens.
Prieš 12 metų bendrabučio įnamiu tapo Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Atėjome laikinai, o tas laikinai pakankamai užtruko, nes pastatas taip ir neiškilo. Oficialaus rašto, kad patalpas reikia atlaisvinti, skyrius dar neturi. Užpernai atnaujinta nuomos sutartis galioja iki 2021 metų. VMVT vadovybė derina sutarties sąlygas su Visuomenės sveikatos centru - skyrius įsikurtų tame pačiame pastate, kur dirba ir šio Centro Kretingos skyrius. „Mums pasiūlytos naujos patalpos buvusioje bibliotekoje. Nuėjome, pažiūrėjome, pamatėme, jog normaliai įsikurti reikia nemažų pinigų. Be to, valdžios planuose yra šį pastatą parduoti, tad nelogiška būtų lėšas remontams išleisti ir vėl po kiek laiko kažkur kraustytis“, - teigė V. Liepinis. Maisto ir veterinarijos specialistai tikisi iki vasaros išsikelti į miesto centrą, Rotušės aikštę. Po ilgų klajonių būtų sugrįžta į senąją vietą - pastate Rotušės a.
Trečiame aukšte sutikta viena gyventoja skaičiavo, jog bendrabutyje iš kelių dešimčių šeimų likusios gyventi tik penkios. Trijose iš jų auga devyni nepilnamečiai vaikai. Anot jos, dauguma šeimų bendrabutį paliko netrukus po įspėjimo, liko šeimos su vaikais ir pensininkės.
„Vasarą buvome informuoti, kad reikės išsikelti, o spalio pradžioje raštiškai turėjome pasižadėti, kad tą padarysime iki birželio 30 dienos, kai vaikams baigiasi mokslo metai. Jaučiamės apgauti - teisininkai, su kuriais vėliau teko konsultuotis, sakė, kad Savivaldybė tokiu atveju turi suteikti kitą būstą. Tačiau šaukštai po pietų - patys sutikome išsikraustyti ir ieškotis naujos vietos gyventi “, - kalbėjo moteris. Išsinuomoti būstą turint kelis nepilnamečius vaikus, pašnekovės žodžiais, sunku - niekas tokių nuomininkų nenori. Be to, dabar už nuomą reikia mokėti keliasdešimt eurų, o privatininkas prašys mažiausiai 200 eurų. Galą su galu vos suduriančioms daugiavaikėms šeimoms tai yra milžiniški pinigai.
„Gyvenimo sąlygos tragiškos - neturėjome nei karšto vandens, nei dušo, prausiamės dubenyse, tačiau iš bėdos vis tiek buvo gerai. Vis savas kampas. Su mintimi, kad reikės keisti gyvenamąją vietą, žinoma, susitaikėme, ir vaikams apie tai jau kalbame.
Kretingos Dvaro Istorija ir Ateities Planai
Buvusio Kretingos žemės ūkio technikumo bendrabutis buvo pastatytas 1967 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalis pastato patalpų buvo privatizuotos, kitose apgyvendintos socialiai remtinos šeimos. Prieš 15 metų Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu bendrabutis patikėjimo teise valdyti ir naudoti buvo perduotas Kretingos muziejui.
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sakė, jog tuomet visus sovietinio palikimo pastatus prisiėmė bijodama tolesnės privatizacijos, kad ir kitas bendrabutis netaptų socialiai remtinų žmonių namais. Jam taip pat perduotas ir kitas Savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausęs turtas: mokomasis korpusas, dar vienas bendrabutis, garažas, Sporto mokyklos sporto salė ir kita. „Galėjome ir nesutikti, juk esame kultūros įstaiga, o ne būstus administruojanti įmonė. Tačiau patys valdydami pastatus galėjome kontroliuoti, kad paminklinėje teritorijoje neatsirastų daugiau privačių statinių“, - sakė V. Kanapkienė.
Pasak muziejaus direktorės, apie tai, kad bendrabutį reikia nugriauti, kalbėjo ir ankstesnės rajono valdžios, tačiau jokie realūs sprendimai nebuvo priimti. Jau nuo birželio bendrabutyje niekam nebebuvo suteikiamas Savivaldybės būstas, visi nuomininkai įspėti ieškotis naujų patalpų. Ledai pajudėjo pernai, kai klausimą dėl bendrabučio ėmė spręsti atėję nauji vadovai.
V. Kanapkienė džiaugiasi, kad naujieji vadovai, šios kadencijos Tarybos nariai supranta, kaip svarbu toliau tvarkyti istorinį grafų Tiškevičių parką, kad sovietinę prielipą reikia pašalinti.
Šiemet ketinama iškraustyti visus gyventojus ir nuomininkus, kad pastatas liktų tuščias, ir pradėti rengtis griovimo procedūroms. „Teko pavargti, kol su žeme būtų sulygintas buvusio žemės ūkio technikumo pastatas. Dabar atsivėrusia panorama visi džiaugiasi. Noriu pasakyti, kad griauti nėra lengva, bet jeigu turi viziją, istorinę dvasią atkuriančias naujoves reikia priimti drąsiai. Juo labiau, kad tai nebus kažkas naujo, o atstatyta istorinė tiesa - nugriovus bendrabutį, šioje vietoje turi atsirasti grafų Tiškevičių laikais buvęs fontanas“, - kalbėjo V. Kanapkienė, kuri tikisi, kad bendrabučio pastatas bus nugriautas dar šiemet.
Nauji Projektai ir Perspektyvos Kretingoje
Savanorių gatvėje 1,2006 ha žemės sklype šalia dabartinio Kretingos rajono savivaldybės administracinio pastato per 1-2 metus gali iškilti 4 aukštų per 6 tūkst. kv. m ploto kubo formos administracinis pastatas, skirtas Savivaldybės administracijai, mieste veikiančioms kitoms valstybinėms įstaigoms, kaip antai prokuratūrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Teritorinei ligonių kasai, Nacionalinei žemės tarnybai, Aplinkos apsaugos agentūrai, kitoms, taip pat ir bankams, advokatų kontoroms.
Antradienį projektą Savivaldybėje pristatęs šios bendrovės atstovas, statybos valdymo, pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo specialistas Andrius Mickus aiškino, jog patalpos naujame pastate būtų nuomojamos pagal nuomos kainą Kretingos rinkoje. Kubo formos pastatą Savanorių gatvėje pastatyti užsimojo uždaroji akcinė bendrovė „Pietų saulės slėnis“. Savivaldybė už nuomą mokėtų mažiau dėl savo indėlio į šią statybą - suteikto 1,2006 ha žemės sklypo.
Visai šiai siūlomai pertvarkai pritarė ir antradienį projekto aptarime dalyvavęs meras Juozas Mažeika, vicemerė Danutė Skruibienė, vyr. architektė Reda Kasnauskė. „Turėdami konkrečią užduotį, leidimą statybai - per vienerius metus pastatytume“, - sakė A. Mickus.
Kretingos Pranciškonų Vienuolynas ir Japoniškas Sodas
Kviečiame apsilankyti mažajame Lietuvos Vatikane - Kretingoje, bei pasigrožėti japonišku sodu! Pažintį su Žemaitija pradėsime nuo kelionės į vieną gražiausių, Vakarų Lietuvos miestelių Kretingą. Kretinga ne veltui vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu. Ieškoti dvasinės pagalbos ir ramybės čia atvyksta žmonės iš visų šalies kampelių. Kretingos bažnyčia itin traukia jaunimą ir tikinčias jaunas šeimas, kurias suburia nepaprastai aktyvūs ir charizmatiški pranciškonų vienuoliai. Kretingoje iš viso įsikūrę net penki vienuolynai. Gausiausi iš jų - pranciškonų ir klarisių. Ekskursijos metu susipažinsite su Kretingos pranciškonų vienuolynu bei bažnyčia. Sužinosite karvedžio J.K. Chodkevičiaus gyvenimo istoriją, apie šv. Antano paveikslo stebuklus, apie vienuolyno klestėjimą bei jo gyventojų bėdas. Išgirsite pasakojimus apie tikėjimo galią, paslaptingas kriptas, užgriuvusius rūsius bei tunelius, švedų karių kardų kirčių žymes ir gyvus užmūrytus žmones. Aplankysite bažnyčios kriptas, Tiškevičių koplyčios mauzoliejų. Apžiūrėsime kilmingosios šeimos kriptą ir Lurdą. Ryškiausius pėdsakus Kretingos istorijoje paliko du didikai - karvedys Jonas Karolis Chodkevičius ir grafas Juozapas Tiškevičius. Pirmasis XVII a. pr. įkūrė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir miestą. Antrasis XIX a. antroje pusėje išgarsino Kretingą vienu didžiausių Europoje privačiu Žiemos sodu, mišriu parku, pirmąja Lietuvoje elektrine ir telefono linija. Kretingos dvaro sodyba ir parkas plyti 38,5 ha plote.
Ką nuveikė išlaidusis Juozapas Tiškevičius? Kokius iššūkius patyrė jo žmona Sofija? Už kokius didžiulius darbus neįvertinta liko užsispyrusioji dukra Marija? O kur dar gražioji oranžerija - šis egzotinių augalų rojus džiugina lankytojus tiek žiemą, tiek vasarą. Čia galima iš arti pamatyti, kaip noksta bananai, figos, apžiūrėti tūkstančius rūšių augalų, gyvenančius balinius vėžlius, išgerti puodelį kavos arba net papietauti nepaprasta atmosfera apsuptoje aplinkoje.
Lankysimės nepaprastame japoniškame sode. Sodas pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 dieną plynoje vietoje. Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Turėti savo sodą buvo Šarūno Kasmausko svajonė nuo vaikystės. Kai jis sužinojo apie Japonišįką sodą Kiote, Japonijoje, jis suprato, kad jo sodas turi būti japoniškas. Rokas Valčius, kuris mokėsi Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės, 2004 m. į šį sodą pakvietė kurti savo Mokytoją H. Watanabe.
Apibendrinant, Pranciškonų rūmai ir jų aplinka - tai dinamiška erdvė, kurioje susipina istorija, kultūra ir modernūs poreikiai. Rekonstrukcijos darbai, nauji projektai ir bendruomenės iniciatyvos kuria naują šios vietos veidą, pritaikant ją tiek dvasiniam tobulėjimui, tiek kultūriniams renginiams.
tags: #patalpu #nuoma #pranciskonu #rumai