Patalpų gaisrinio pavojingumo grupės klasifikacija

Gaisro prevencija - tai priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią gaisrui. Jos turi būti efektyvios ir šiuolaikiškos, kad būtų galima deramai apsaugoti žmones ir jų turtą nuo nuolatinės gaisro rizikos. Reikia nuolatos rūpintis, kad visiems kuo geriau būtų žinomos visos apsaugos nuo gaisro priemonės ir galimybės.

Nors gyvename jau XXI a., bet dar galime atrasti nemažai sąmoningų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų. Dažniau nei kitur jų galima aptikti statybų pramonėje, kurioje naujovių atžvilgiu vis dar neretai pastebima daugokai konservatyvumo ir inertiškumo apraiškų. Anot gaisrinės saugos specialistų, būtent statybų sektoriuje per daug lėtai diegiamos naujosios gaisro prevencijos technologijos.

Vertėtų pagaliau įsisąmoninti, kad atsakingų institucijų nustatytose gaisrinės saugos taisyklėse pateikti tik minimalūs reikalavimai, todėl statomiems pastatams visada galima pritaikyti ir aukštesnį gaisrinės saugos lygį. Nors tai priklauso nuo pastatų savininkų, bet nereikėtų sumenkinti ir statybų šeimininkų - darbų rangovų - atsakomybės, nes darbų kokybė taip pat turi didžiulės reikšmės gaisrinės saugos lygiui, ypač kai turimi galvoje elektros instaliacijos darbai ar atitinkamas specialiosios statybinės technikos bei mechanizmų naudojimas bei statybos aikštelių įrengimas.

Pastatuose ugniai įsiliepsnoti paprastai užtenka 3 minučių. Aišku, kad tokio trumpo laikotarpio nepakanka evakuoti žmonių iš, pavyzdžiui, vidutinio dydžio biurų pastato ir per tiek laiko vargu ar atvyks gaisrininkų komandos. Statistikos duomenys rodo, kad gaisruose daugiausia nelaimėlių žūsta nuo dūmų, kai neįmanoma išvengti ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu ar kitais degimo produktais.

Todėl iki šiol sunku rasti atsakymą į paradoksalų galvosūkį: kodėl visada žmonės, pavyzdžiui, pirkdami bet kokį automobilį dažniausiai domisi jo saugumu, tačiau pamiršta išsamiau domėtis sauga, kai sprendžiami didžiulių investicijų į pastatus klausimai. Gal kam atrodo, kad nauji statiniai ar pastatai jau savaime yra apsaugoti nuo gaisro, jei yra atiduoti eksploatuoti, jei priėmimo komisijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai?

Objekto gaisrinės saugos lygis nustatomas dar projektavimo etape. Tada statiniui pagal jo paskirtį parenkamos ir suprojektuojamos priešgaisrinės priemonės. Jos privalo nepriekaištingai atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, STR 2.05.11:2005 „Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ ir kitus reikalavimus, numatytus LR galiojančiame Statybos įstatyme.

Vadovaujantis reglamentu STR 2.01.01(2):1999 statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases: A1, A2, B, C, D, E, F; pagal dūmų susidarymą į: į s1, s2, s3 klases; pagal degančių dalelių susidarymą į: į d0, d1, d2 klases. Tame pačiame dokumente statinio konstrukcijos pagal gaisrinį pavojingumą skirstomos į 4 klases: K0, K1, K2 ir K3.

Tad akivaizdu, kad statinių gaisrinio pavojingumo klasės priklauso nuo statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių. Be abejonių, objekto gaisrinė prevencija prasideda nuo statinio konstrukcijų atitinkamo atsparumo ugniai parinkimo ir projektavimo. Itin svarbu šia prasme atsakingai parinkti ir visas statybines, pastato šiltinimo ir apdailos medžiagas (gruntus, dažus, plyteles, lentas ir t. t.), tinkamai suderinti jų gaisrinę klasifikaciją, nepamiršti jų skleidžiamų dūmų gaisro atveju intensyvumo ir nuodingumo.

Norint užtikrinti saugią pastatų eksploataciją, ne mažiau svarbu tarpusavyje suderinti pasyviąsias ir aktyviąsias priešgaisrines saugos priemones. Pasyviosioms priemonėms priskiriami nedegūs barjerai ar užtvaros, saugantys nuo karščio ir stabdantys liepsnos pastate plitimą. Neretai jie montuojami, pavyzdžiui, iš nedegių akmens vatos gaminių ar atsparaus ugniai grūdinto stiklo pertvarų, aliuminio konstrukcijų. O štai aktyviosioms priešgaisrinės saugos priemonėms priskiriama priešgaisrinė signalizacija, dūmų jutikliai, vandens čiaupai ir įvairiausi modernūs prietaisai, apie kuriuos dar neseniai statybų specialistai mažai žinojo.

Pastarieji gaminiai - tiesiog modernių technologijų įkūnijimas. Juose įdiegta tiek elektroninių naujovių, kad neapsiriksime pavadinę juos išmaniaisiais. Statybų rinką papildė naujos, šiuolaikiškos žaibosaugos sistemos, kur kas geriau saugančios objektus nei prieš kelis dešimtmečius.

Norint sumažinti gaisrų statistinius duomenis reikia nuolat rūpintis - stebėti priešgaisrinių priemonių galiojimo laiką ir užtikrinti jų tinkamumą naudoti, nepertraukiamai prižiūrėti įrengtas sistemas. Tačiau gaisro atveju žmonių saugumas evakuacijos keliuose užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

Reikia nepamiršti, kad pagal STR 2.01.01(2):1999: „Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, turi būti užtikrinta saugi žmonių evakuacija (evakavimas), atsižvelgiant į evakuacijos kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.“

Kita vertus, žinoma, kad gaisro atveju žmonių elgesys yra lemiamas veiksnys - visi įmonių darbuotojai ar gyvenamojo namo gyventojai, visi turi žinoti atsarginius išėjimus, evakuacinius kelius ir kaip elgtis liepsnojant pastatui.

Kiekvienam belieka atsakyti sau į šiuos klausimus: ar visa tai žinome, ar saugome save, savo artimuosius ir tėvynainius, savo ir kitų turtą? Ką patys dėl to esame nuveikę?

Statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių priklausomybė nuo statybos produktų degumo klasių

1 lentelėje pateikiama statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių priklausomybė nuo statybos produktų, iš kurių tos konstrukcijos pagamintos, degumo klasių.

Pagal STR 2.01.01(2):1999: „Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, turi būti užtikrinta saugi žmonių evakuacija (evakavimas), atsižvelgiant į evakuacijos kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.“

Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį, nurodyta 1 lentelėje.

Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų statybos produktų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius (2 lentelė).

Jei statybų praktikoje diegiamos konstrukcinės statinio sistemos, kurių atsparumas ugniai ir (arba) konstrukcinio degumo klasė yra nežinomi, šias charakteristikas būtina nustatyti statinio (pastato) fragmentų gaisriniais bandymais arba paskaičiuoti.

Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.

Gaisro plitimas statiniuose ribojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis.

Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai.

Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės ir 30 cm - C degumo klasės.

Jeigu pastato išorinės sienos yra degios arba sunkiai degios, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos.

Priešgaisrinės perdangos turi būti sandariai priglaustos prie nedegių išorinių sienų.

Priešgaisrine siena, atskiriant sublokuotus skirtingo aukščio ir pločio pastatus, statoma pagal aukštesnio ir platesnio pastato matmenis.

Kampu sublokuoti pastatai atskiriami priešgaisrine siena taip, kad vieno pastato degios dalys būtų izoliuotos nuo kito arba pakeistos nedegiomis 4 m atstumu.

Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai - turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius.

Šiukšlių išmetimo vamzdis ir liukas turi būti pagamintas iš statybos produkto, kurio degumo klasė ne žemesnė kaip A2.

Patalpa, kurioje įrengti 2-ojo tipo laiptai, turi būti atskirta nuo besiribojančių su ja koridorių ir kitų patalpų 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis.

Žiūrovų salės, kultūros, žiūrovinės, gyventojų aptarnavimo patalpos (P.2, P.3.4, P.

Išorinių sienų paviršiai įrengiami vadovaujantis statybos taisyklėmis „Išorės sienų šiltinimas.

Stogai įrengiami vadovaujantis STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos.

Minėtų dangų ir antipirenų techninėse sąlygose turi būti nurodytas jų keitimo arba atnaujinimo periodiškumas, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas.

Ugniai atsparių priemonių, naudojamų statybos produktų gaisriniam pavojingumui sumažinti, atitiktis normatyviniams reikalavimams turi būti įvertinta bandymais, skirtais statybos produktų gaisrinio pavojingumo grupėms nustatyti pagal atitinkamą standartą.

Pakabinamosios lubos, naudojamos perdangų ir denginio atsparumui ugniai padidinti, turi atitikti perdangoms ir denginiams keliamus reikalavimus jų atsparumui ugniai. Šioms pakabinamosioms luboms nekeliamas reikalavimas R, t. y.

Priešgaisrinės pertvaros, skiriančios patalpas su pakabinamosiomis lubomis, turi atskirti erdvę tarp jų ir perdangos (denginio).

Technologiniuose aukštuose, tarp jų techniniuose pogrindžiuose ir techninėse palėpėse, praėjimo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, palėpėse išilgai pastato - ne mažesnis kaip 1,6 m. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

P.1.1 klasės aukštesniuose kaip 5 m pastatuose ir visuose kituose pastatuose aukštesniuose kaip 28 m, kiekviename gaisriniame skyriuje reikia įrengti liftus, turinčius ugniagesių pervežimo režimą.

Pastatuose, kurių aukštis nuo karnizo arba išorinės sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, o stogo nuolydis iki 12 proc., taip pat pastatuose, kurių aukštis iki karnizo didesnis kaip 7 m, o stogo nuolydis didesnis kaip 12 proc., būtina ant stogo įrengti tvorelę, ne žemesnę kaip 0,6 m.

Gaisrinio skyriaus visoms patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų.

Jei pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2. Leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

Kai pastatas nepriskiriamas Asg, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2. Leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba 10% pastato patalpų ploto, jei pastate nėra Asg ir Bsg kategorijos patalpų. Leidžiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg, o pastate esančių Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto. Leidžiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 m2) ir Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

Visi gesintuvai geri, nes jie visi skirti užgesinti ugnį, nors ir skiriasi savo išvaizda, gesinimo medžiaga ar kaina.

Milteliniai gesintuvai (MG) - tai universali priemonė gesinant A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Gali būti užpildyti specialiais milteliais, gesinančiais D klasės gaisrus.

Angliarūgštės gesintuvai (AG) gaminami nešiojami ir vežiojami. Šie gesintuvai taip pat skirti gesinti A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V.

Vandens putų gesintuvai (VPG) skirti gesinti A ir B klasės gaisrus. VPG degų paviršių padengia putomis, kurios neleidžia deguoniui patekti į gaisro židinio vietą ir taip greitai užgesina ugnį.

Kad žinotume gesintuvo tipą, gesinimo medžiagos rūšį, gesinimo galią, visa tai nurodoma raidėmis ir skaičiais gesintuvo etiketėje, tačiau tai ne visada aišku jo naudotojui.

Jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, tai ne mažiau kaip 50 proc. patalpose esančių gesintuvų turi būti tinkami elektros įrenginiams gesinti neišjungus įtampos.

Jei patalpos plotas mažesnis kaip 50 m2 (išskyrus gamybos ir sandėliavimo, taip pat techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir vestibiuliuose.

Įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2ir daugiau) pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti specialūs skydai ar stendai. Juose turi būti laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 laužtuvai, 2 kirviai. Skydai ir stendai turi būti įrengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2teritorijoje turi būti įrengtas vienas skydas.

Prie skydo ar stendo turi būti įrengta smėlio dėžė. Nedegaus audeklo matmenys turi būti 0,9-1,8 m. Dėžės su smėliu arba sorbentu talpa turi būti ne mažesnė kaip 0,3 m3. Prie dėžės privalo būti kastuvas. Dėžės su smėliu arba sorbentu turi būti įrengiamos galimo ypač degių, labai degių ir degių skysčių nuotėkio vietose. Smėlio dėžė įrengiama taip, kad į ją nepatektų kritulių ir būtų patogu kasti smėlį.

Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose.

Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos, pensiono, poilsio namų, nakvynės namų kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakavimo planas ir gaisrinės saugos reikalavimų atmintinė, kurioje nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui.

Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakavimo plane turi būti pažymėtas ištisine linija, atsarginis - punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakavimo plano linijos. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės.

Aukšto žmonių evakavimo plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių evakavimo plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai.

Su žmonių evakavimo planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Ar susikaupusios medienos atliekos šalinamos laiku.

Ar įmonėje, įstaigoje, organizacijoje medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t.

Ar sandėlių, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, stelažai yra pagaminti iš ne žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktų.

Gaisrinės signalizacijos techninė priežiūra skaičiuojam kiekvienam objektui individualiai. Tai priklauso nuo saugomo objekto ploto dydžio ir įrangos.

tags: #patalpu #gaisrinio #pavojingumo #grupes