Energinio naudingumo sertifikatas - tai dokumentas, nurodantis pastato ar patalpų energinį efektyvumą. Jis padeda suprasti, kiek energijos reikės šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir kitoms funkcijoms.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra energinio naudingumo sertifikatas, kam jis reikalingas, kaip vyksta sertifikavimo procesas ir kokie yra svarbiausi aspektai, susiję su šiuo dokumentu Lietuvoje.
Kam reikalingas energinio naudingumo sertifikatas?
Pirmiausia, Lietuvoje įstatymai reikalauja, kad nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos metu būtų pateiktas galiojantis energinio naudingumo sertifikatas.
Pagrindinis tokio sertifikavimo tikslas - skatinti rinką projektuoti ir statyti kuo mažiau energijos vartojančius, energetiškai efektyvius pastatus.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas (PEN) yra būtinas dokumentas daugeliu nekilnojamojo turto sandorių metu, įrodantis pastato ar patalpų energijos vartojimo efektyvumą.
Energinio naudingumo klasės
Energijos naudingumo klasės svyruoja nuo A++ (labai efektyvus) iki G (labai neefektyvus). Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G.
Tačiau, skirtingos paskirties pastatai (jų dalys), kuriuose šiluminės energijos sąnaudos 1 kvadratiniam metrui bus vienodos, gali būti priskirti skirtingai energinio naudingumo klasei. Tai paaiškinama statinio naudojimo intensyvumu (dažnas durų varstymas, papildomas vėdinimas ir pan.).
Klasę įtakoja ir katilinėje deginamo kuro tipas: vietinės kieto kuro katilinės šildomi butai vertinant priskiriami žemesnei energinio naudingumo klasei nei šildomiems centralizuotų miesto tinklų. Dar aukštesnė klasė skiriama šildymui naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Šie standartai nuolat tobulinami ir keičiami, kad atspindėtų naujausias technologijas ir energijos taupymo praktiką.
Energinio naudingumo klasių palyginimas
Trumpai pasakyti, ką reiškia ta ar kita klasė, galima taip: A klasės pastatai šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai, B ir C klasės - daugiau, tačiau atitinka šią dieną galiojančių normų reikalavimus. Leidžiantis skale žemyn, raidėmis nuo D iki G klasių žymimi daug energijos naudojantys pastatai, F ir G klasėms priskiriami pastatai (jų dalys), kurių šildymui energijos sąnaudos yra pačios didžiausios.
A++ klasės: C < 0,25. Tai nulinė klasė - visai nenaudojantys šiluminės energijos pastatai. Šių pastatų išorinės atitvaros pasižymi didele šilumine varža, šiluminė energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (geoterminis, saulės).
- A+ klasės: 0,25 £ C < 0,375. - Beveik nulinė klasė - tai labai mažai energijos naudojantys pastatai;
- A klasės: 0,375 £ C < 0,5. - Beveik nulinė klasė- tai labai mažai energijos naudojantys pastatai;
- B klasės: 0,5 £ C < 1. - mažai energijos naudojantys statiniai.
- C klasės: 1 £ C < 1,5.
- D klasės: 1,5 £ C < 2.
- E klasės: 2 £ C < 2,5.
- F klasės: 2,5 £ C < 3.
- G klasės: C < 3.
Daugiausia Lietuvoje - G klasės pastatų. Taip yra todėl, kad išduodant tipinį energinio naudingumo sertifikatą senos statybos daugiabučio butui, jie pagal nutylėjimą yra priskiriami žemiausiai G klasei.
Šiemet gi renovuojami daugiabučiai privalo pasiekti ne žemesnę, kaip C klasę. O nuo 2020 metų visi naujai statomi ar modernizuojami pastatai privalės atitikti A klasei keliamus reikalavimus, t. y. turės būti mažai sunaudojančiais energijos. O labai mažai sunaudoja A+ klasės statiniai. A++klasei priskiriami nulinio energijos suvartojimo statiniai, turintys didelę šiluminę varžą.
| Klasė | Apibūdinimas |
|---|---|
| A++ | Nulinė klasė, visai nenaudojantys šiluminės energijos pastatai. |
| A+ | Beveik nulinė klasė - tai labai mažai energijos naudojantys pastatai. |
| A | Beveik nulinė klasė - tai labai mažai energijos naudojantys pastatai. |
| B | Mažai energijos naudojantys statiniai. |
| C | Vidutiniškai energiją naudojantys statiniai. |
| D, E, F, G | Daug energijos naudojantys statiniai. |
Sertifikavimo procesas
Procesas prasideda nuo pirminės konsultacijos ir duomenų rinkimo apie pastatą.
Pirmiausia mums reikia pastato kadastrinės bylos, registro centro duomenų banko išrašo, pastato nuotraukų ir kitų dokumentų. Dažniausiai reikia pateikti pastato ar patalpų brėžinius, projektą, registro centro išrašą, atitikties deklaracijas, bei kitą su pastatu susijusią techninę dokumentaciją. Taip pat prašoma pridėti visų fasadų, šildymo, vėsinimo bei vėdinimo įrangos fotofiksacijas. Kiekvienu atveju ekspertas pateiks sąrašą reikalingų dokumentų.
Vėliau sertifikuotojas atlieka pastato apžiūrą, vertina jo konstrukcijas, izoliaciją, langus, duris ir inžinerines sistemas.
Atvykęs sertifikuoti statinio, ekspertas susipažįsta su dokumentais, įsitikina, ar buvo atliekamas koks nors statinio modernizavimas, pavyzdžiui, apšiltintos išorinės atitvaros (sienos, grindys ar stogas?), išsiaiškina, kokie yra sudėti langai ir į kurią pusę langai nukreipti - šiaurę, rytus, vakarus ar pietus? Koks naudojamas šildymo būdas (krosnis, automatizuotas pečius, miesto šilumos tinklai ir pan.)? Išsiaiškina, kurios patalpos šildomos, surenkama išsami informacija apie sertifikuojamą pastatą.
Susipažinus su pastatu, toliau suskaičiuojami išorinių atitvarų plotai ir jų varžos bei šilumos perdavimo koeficientai. Galiausiai gauti po skaičiavimo duomenys suvedami į kompiuterinę programą ir pagal tai, kiek sunaudojama energijos šildymui bei vėdinimui, naudojant statinį pagal paskirtį, pateikiamas galutinis namo įvertinimas, t. y. pastatas (arba jo dalis) priskiriama vienai ar kitai energinio naudingumo klasei.
Procesas gali užtrukti nuo vienos dienos iki kelių savaičių, priklausomai nuo pastato dydžio ir sudėtingumo bei pateiktos informacijos išsamumo.
Galiojantis pastato energinio naudingumo sertifikatas yra tas, kuris yra registruotas SSVA duomenų bazėje ir paskelbtas SSVA registre.
Reikėtų atlikti pastato ar jo dalies analizę pakartotiniam sertifikavimui norint po pastato renovacijos gauti aukštesnės klasės sertifikatą.
Sertifikato kaina ir galiojimas
Kaina priklauso nuo pastato dydžio, sudėtingumo ir vietovės. Vidutiniškai tai gali kainuoti nuo šimto iki penkių šimtų eurų.
Sertifikatas paprastai galioja 10 metų, tačiau gali reikėti jį atnaujinti po didesnių renovacijų ar pastato rekonstrukcijos.
Išimtys
Nors galioja tam tikros išimtys, kurios leidžia išvengti šio sertifikato, jos taikomos ne visada.
Sertifikatas nereikalingas kultūros paveldo objektams, kai pasiekti energinį naudingumą neįmanoma nepažeidžiant vertingųjų pastatų savybių. Taip pat - maldos namams, nedaug energijos vartojantiems gamybos bei sandėliavimo pasatams, poilsio bei sodų pastatams, kurie eksploatuojami trumpiau nei 4 mėnesiai per metus, pastatams iki 50 kv. m ploto, laikiniesiems pastatams, kurių galiojimas - iki 2 metų, bei nešildomiems pastatams.
PEN reikalavimas netaikomas pastatams, kurių bendras plotas yra mažesnis nei 50 kv. m. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši išimtis taikoma tik atskiriems statiniams, kurių plotas yra mažesnis nei 50 kv. m. Jei patalpa, nors ir mažesnė nei 50 kv. Jei Jūs parduodate 48,7 kv. m ploto administracines patalpas, kurios yra pastate, kurio bendras plotas yra 150 kv. m, pastato energinio naudingumo sertifikatas bus privalomas. Nors pati patalpa yra mažesnė nei 50 kv.
Apibendrinant, nors patalpoms iki 50 kv. m gali būti taikoma išimtis dėl energinio naudingumo sertifikato, išimtis galioja tik tam tikrais atvejais.
Paramos programos
Lietuvoje yra įvairios paramos programos, finansuojamos valstybės ar Europos Sąjungos, kurios teikia subsidijas energijos efektyvumo gerinimo projektams.
Tai gali apimti išlaidų kompensaciją už izoliacijos pagerinimą, langų pakeitimą, šildymo sistemų modernizavimą ir atsinaujinančios energijos sistemų diegimą.
Kaip pastatyti energiją taupantį namą: keturios didelio našumo savybės
tags: #patalpu #energetinio #sertifikatas