Patalpų Apsaugos Tvarkos Reikalavimai Lietuvoje

Šios Daugiabučių namų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, bei inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklės nustato butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat bendrojo naudojimo objektų, įskaitant Namų aplinką ir Namams priskirto(-ų) žemės sklypo(-ų), naudojimo ir priežiūros tvarką.

Taisyklės yra privalomos Namų butų ir kitų patalpų savininkams bei naudotojams, Namų bendrojo naudojimo objektų administratoriui(-iams), fiziniams ir juridiniams asmenims, pagal sutartis vykdantiems namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais gyvenamųjų namų ir jų aplinkos naudojimą, priežiūrą bei nuosavybės santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir norminiais dokumentais:

• Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu;
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;
• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu;
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu;
• Kelių eismo taisyklėmis;
• Atliekų tvarkymo taisyklėmis;
• Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“;
• Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis;
• Tvarkymo ir švaros taisyklėmis;
• Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis;
• Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis.

Pagrindinės Sąvokos

Šiose Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:

• Gyvenamasis namas - pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.
• Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
• Butas - daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų.
• Patalpos - individualios gyvenamosios patalpos (butai, studijos, loftai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name.
• Bendrojo naudojimo objektai - bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, patalpos ir žemės sklypas.
• Privalomieji darbai - priežiūros ir statybos darbai, užtikrinantys atitiktį statybos techniniam reglamentui.
• Statinio kapitalinis remontas - statinio pertvarkymas, keičiant laikančiąsias konstrukcijas.
• Statinio paprastasis remontas - statinio atnaujinimas, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.
• Statinio techninė priežiūra - techninių ir organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti statinio esminius reikalavimus.
• Atliekos - medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
• Atliekų turėtojas - atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
• Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
• Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti gyvūnai.
• Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
• Gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
• Triukšmas - nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
• Buitinis triukšmas - gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus bei viešąsias vietas.
• Diena - laikas nuo 8.00 val. iki 18.00 val.
• Vakaras - laikas nuo 18.00 iki 22.00 val.
• Naktis - laikas nuo 22.00 iki 8.00 val.

Naudojimosi Tvarka

Visi Namų bendrojo naudojimo objektai butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo patalpų naudingojo ploto santykiui.

Namų konstrukcijos, patalpos, inžinerinė įranga turi būti naudojama pagal jų tiesioginę paskirtį. Keisti Namų patalpų paskirtį, pertvarkyti inžinerines sistemas ir įrenginius galima tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo, Statybos įstatymo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Namų priežiūrą organizuoja Bendrija ir/ar įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas Namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius.

Patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat Namų bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų.

Patalpų savininkai ir nuomininkai privalo:

Bendrosios Pareigos

1. Butų (komercinių patalpų) savininkai privalo pateikti duomenis apie asmenis, kurie naudojasi jiems priklausančiu butu (komercinėmis patalpomis), jeigu šiomis patalpomis naudojasi ne patys savininkai.
2. Tausoti savo ir bendrojo naudojimo patalpas bei inžinerinę įrangą, tinkamai ją naudoti.
3. Taupiai vartoti vandenį, šilumos ir elektros ir energiją namo bendrosioms reikmėms.
4. Apmokėti Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas.
5. Apmokėti patalpų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, tinkamai ir sąžiningai vykdyti asmeninius sutartinius įsipareigojimus.
6. Pastebėjus bendrojo naudojimo patalpose esančių sistemų ir/ar prietaisų gedimus, pastatui ar gyventojų saugumui pavojų keliančius požymius, kuo skubiau informuoti Bendrijos pirmininką ar įgaliotinius ir atitinkamas specialiąsias ir/ar avarines tarnybas.
7. Sutrikus antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės atidarymo-uždarymo sistemai (šlagbaumui), tai yra joms tinkamai neatsidarant / neužsidarant, būtina kuo skubiau pranešti atsakingam asmeniui ar Bendrijos valdybos pirmininkui. Griežtai draudžiama šlagbaumą atidarinėti patiems.
8. Sutrikus požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (PSA) atidarymo-uždarymo sistemai (pakeliamiems vartams) tai yra jiems tinkamai neatsidarant / neužsidarant, būtina kuo skubiau pranešti atsakingam asmeniui ar Bendrijos valdybos pirmininkui. Giežtai draudžiama PSA pakeliamus vartus atidarinėti patiems, be Bendrijos valdybos pirmininko leidimo.
9. Inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti avarinių tarnybų darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu patekti į butą ir kitas savo patalpas avarijai likviduoti, o nuo 8 val. iki 20 val. ir Bendrijos pirmininkui, jo nesant įgaliotiniams, Namų priežiūros administratoriui, vandens, šiluminės ir elektros energijos tiekimo įmonių darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus.
10. Leisti bute ir kitose patalpose iš anksto patogiu, su savininku ar nuomininku suderintu, laiku atlikti inžinerinės įrangos apžiūrą bei patikrinti individualios apskaitos prietaisų rodmenis (jei tokie prietaisai yra įrengti bute ir kitose patalpose).
11. Išeinant iš bendro naudojimo patalpos ar rūsio, jeigu tuo metu ten nėra kito asmens, privaloma užrakinti/užtrenkti duris ir išjungti apšvietimą. Imtis visų priemonių, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pastatą.
12. Asmuo (-ys), pažeidęs (-ę) taisyklių nuostatas, privalo nedelsiant nutraukti pažeidimą ir kiek įmanoma pašalinti kilusius neigiamus padarinius.
13. Asmuo (-ys), turintis (-ys) duomenų, kad nesilaikoma šių taisyklių įpareigojančių ar draudžiančių nuostatų, nedelsiant privalo informuoti kompetentingas institucijas, Bendriją.

Pareigos, Susijusios su Atliekų Tvarkymu

1. Atliekų turėtojas, prieš išmesdamas komunalines atliekas į joms skirtą konteinerį, privalo jas tvarkingai sudėti į plastmasinius (polietileninius) maišelius.
2. Visi atliekų turėtojai turi pasirūpinti, kad konteinerius aptarnaujantis autotransportas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, pastatytų Namų teritorijose.
3. Gyventojai privalo rūšiuoti buitines atliekas pagal atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės rekomendacijas.
4. Komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį.

Pareigos, Susijusios su Gyvūnų Laikymu

1. Namuose ir jų aplinkoje laikyti gyvūnus tik Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nustatyta tvarka.
2. Vesdami, vedžiodami ar būdami su gyvūnais bendrojo naudojimo patalpose ir Namų teritorijose, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti, o gyvūnui priteršus Namų teritorijose, bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens teritorijoje, nedelsiant surinkti ekskrementus ir kitus gyvūno paliktus teršalus.
3. Užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
4. Užtikrinti, kad bendrojo naudojimo patalpose ir Namų teritorijose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros.
5. Gyvūno laikymo vietoje užtikrinti švarą ir tvarką, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų.
6. Įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.
7. Iš buto į koridorių, laiptinę ir kitas bendrojo naudojimo patalpas ir Namų teritorijas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 25 punkte numatytus atvejus.
8. Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo.
9. Laikytis kitų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų gyvūnų laikymo reikalavimų.

Kitos Pareigos

1. Šalinant sniegą iš butų balkonų ar terasų laikytis visų įmanomų saugumo priemonių.
2. Išvalyti užterštas bendrąsias patalpas atlikus patalpų remonto darbus.
3. Garsinės transporto priemonių ir patalpų apsaugos ir signalizacijos priemonių savininkai privalo užtikrinti, kad jų įranga būtų tvarkinga, netrikdytų viešosios rimties, o esant šių priemonių gedimui nedelsiant užtikrinti jų remontą, ar kitokį pašalinimą.
4. Saugoti Namų teritorijose esamas vejas, gėlynus ir medžius bei krūmus.
5. Laikytis šių Taisyklių 2 punkte nurodytų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų.
6. Iš šalia buto į koridorių, laiptinę ir kitas bendrojo naudojimo patalpas draudžiama laikyti kilnojamus ar kitokius objektus - stambiagabarites atliekas (baldus, buitinę techniką, padangas ir kitus stambius daiktus), statybos -remonto atliekas, chemines medžiagas, skystas, degančias ar karštas atliekas, želdynų ir želdinių tvarkymo atliekas bei pavojingas atliekas galvaninius elementus, baterijas, akumuliatorius ir kt.

Atliekų rūšiavimas - svarbi patalpų apsaugos tvarkos dalis.

Ginklų gamybos saugumo reikalavimai

Kai įmonė yra gavusi licenciją ginklų gamybai ir nekyla klausimų dėl įmonės savininkų reputacijos, tai įmonei kyla klausimas kaip gauti leidimą laikyti ginklus ir kaip suderinti su policija gaminamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos tvarkos aprašą.

Tokiu atveju policija situaciją supranta taip:

• turi būti parinkti tinkami sprendiniai laikomų ginklų saugumui užtikrinti - tai tvoros, durys, spynos, signalizacija ir pan.
• turi būti parinkti tinkami sprendiniai užtikrinant atliekamų darbų ir medžiagų naudojimo saugą, t. y. laikant sprogmenis ginklų gamybos tikslais ar šiuos sprogmenis naudojant tiesiogiai gamybos procesuose. Tai apimtų saugių atstumų paskaičiavimas iki įvairios paskirties objektų, infrastruktūros taškų ir pan.

Ginklų gamybos ar saugojimo vietai taikomi saugumo reikalavimai nustatyti:

• Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintuose reikalavimuose (www.e-tar.lt)

Ginklų gamybos saugos reikalavimai nustatyti:

• Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (hwww.e-tar.lt)
• Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 (www.e-tar.lt)
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr.

Kalbant apie praktinę darbų su sprogmenimis saugos ir sprogmenų saugojimo pusę yra tam tikrų ypatumų.

Galimi atstumai (nuo sandėlio iki gyvenamųjų patalpų ir pan.), sprogimo poveikį mažinantys veiksniai ir kiti su galimos sprogimo žalos paskaičiavimu susiję dalykai numatyti minėtuose teisės aktuose, kuriuose kalbama apie leidimų laikyti sprogmenis išdavimą (taisyklės patvirtintos PGK 2016-09-28 d. įsakymu Nr. 5-V-775) ir kuriuose apibrėžtos sprogmenų gamybos sąlygos (taisyklės patvirtintos PGK 2016-12-23 įsakymu Nr. 5-V-1089).

Kaip pavyzdį galima būtų panagrinėti 10 tonų sprogmenų (trotilo ekvivalentas) kiekio saugojimo atvejį. Taisyklėse nurodyti atstumai iki gyvenamųjų pastatų - 500 m. ir 200 m. (kai sprogmenų sandėlis įgilintas arba apsaugotas pylimu) atitinka skaičiavimus pagal formulę (kai Q ≤ 10 000 kg):

• Be pylimo R= 5√Q , jei Q=10000 kg, R= 5x100=500 m
• Su pylimu R= 2√Q , jei Q=10000 kg, R= 2x100=200 m

Iš vienos pusės skaičiavimai atrodo paprasti, tačiau iš kitos pusės su skaičiavimais yra šiek tiek iššūkių, nes reikia atsižvelgti į esamus fizinius aplinkos veiksnius. Tačiau minėtuose teisės aktuose aptariami įvairūs galimi sprogmenų saugojimo parametrų skaičiavimo variantai, priklausomai nuo to kas ir kaip turėtų būti saugoma ir kokios yra įvadinės skaičiavimų sąlygos, t.y.

tags: #patalpu #apsaugos #tvarka