Ar dėl nekilnojamojo turto gali kreiptis pas bet kurį notarą?

Nekilnojamojo turto įsigijimas - svarbus žingsnis, kurio metu svarbu žinoti savo teises ir pareigas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nekilnojamojo turto pirkimo procesas Lietuvoje, kokį vaidmenį jame atlieka notaras, ir kokios yra sutuoktinių teisės į įsigytą turtą.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą ar automobilį, šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, jeigu butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunamos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Tokios ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Notaro vaidmuo perkant nekilnojamąjį turtą

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui.

Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Pastaraisiais metais ypač populiarias nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis tvirtinantys notarai teigia, kad Lietuvoje dar pasitaiko atvejų, kai pirkdami arba parduodami būstus žmonės lieka apgauti.

Tvirtinant sandorį, notaras patikrins, ar turtas nėra įkeistas ir areštuotas.

Notarui sudarant būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas turi užtikrinti, kad jis nepalieka jokių skolų, o jei tokios yra - jas privalo nurodyti. Pardavėjas notarui taip pat turėtų pateikti ir pažymas apie atsiskaitymą bendrijai, namą eksploatuojančiai bendrovei, komunalinių paslaugų tiekėjams.

Jei pardavėjas turi nepilnamečių vaikų, būtina pateikti teismo nutartį, pagal kurią leidžiama parduoti butą. Pas notarą su asmens dokumentais turi ateiti ne tik turto savininkas, bet ir jo sutuoktinis. Jei pardavėjas išsituokęs, būtinas ištuokos liudijimas. Jeigu parduodamas turtas įgytas iki santuokos, tai reikia įrodyti pateikiant sutuoktuvių liudijimą.

Klientų patogumui Registrų centro ir Gyventojų registro tarnybos pažymas sandoriui galima užsisakyti notarų biure.

Svarbu, kad sudarydami sutartį žmonės nemeluotų notarui ir jam nurodytų visas aplinkybes, svarbias sutarties sudarymui, pavyzdžiui, apie nepilną atsiskaitymą.

Apgavysčių pasitaiko, kai sutartyje nenurodoma tikra būsto pirkimo-pardavimo kaina. Visi pinigų mokėjimo atvejai turėtų būti surašyti raštu ir patvirtinti parašais.

Baldus ir techniką geriau aprašyti ir įtraukti į būsto pirkimo-pardavimo sutartį arba jos priedus.

Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.

Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.

Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą).

Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos.

Notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmuo turi teisę notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą apskųsti teismui Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse, išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 281 ar 282 straipsnyje nustatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).

Hipotekos kreditoriui dažnai atrodo, kad būsto savininku tampa bankas, tačiau tai netiesa. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą rekomenduojama susipažinti ne tik su pirkimo pardavimo sutarties sąlygomis, bet ir pasidomėti šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklėmis: ar būsite vienintelis turto savininkas, ar galėsite turtą parduoti ateityje be papildomų sutikimų, ar turtui bus taikomi apribojimai arba suvaržymai. Tai padės išvengti daugybės nesusipratimų, streso ir, tikėtina, išlaidų.

Notaro darbo vieta

Notarų atlyginimo dydžiai

Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Visi notarai vadovaujasi minėtais dydžiais ir negali nuo jų nukrypti.

Galime pateikti kai kurių notarinių veiksmų kainų pavyzdžius:

• Nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimas: 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (sumos), bet ne mažiau kaip 76 Eur ir ne daugiau kaip 5 000 Eur + PVM.
• Hipotekos sandorio patvirtinimas: priklauso nuo įkeičiamo objekto vertės.
• Vekselio patvirtinimas: 0,07 procento nuo vekselio sumos, bet ne mažiau kaip 12 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + PVM.
• Testamento patvirtinimas: nuo 5 iki 33 eurų + PVM.
• Dovanojimo sutarties patvirtinimas: priklauso nuo to, kam dovanojama.
• Konsultacija: nuo 2 iki 48 eurų.

Jei sudaroma dvišalis sandoris, kas mokės notarines išlaidas paprastai iš anksto aptaria šalys tarpusavyje. Vienas dažnesnių atveju, kai šalys po lygiai apmoka patirtas išlaidas.

Rengiantis vykti pas notarą vertą pirma pasitikrinti minėtame įsakyme, kokios apytiksliai išlaidos gali tekti, tačiau bet kuriuo atveju visada geriau paklausti paties notaro, nes notarinį atlygi sudaro ne tik lentelėje nurodytos išlaidos, bet ir patikros valstybės registruose, registrų darbai ir pan.

Svarbu! Notarą galima pasirinkti bet kurį. Visi notarai būna paskirti tik paveldėjimo bylose pagal mirusiojo paskutinę gyv.

tags: #ar #del #nekilnojamo #turto #gali #kreiptis