Šiltinti vidines sienas aktualiausia žmonėms, gyvenantiems senos statybos nerenovuotuose butuose. Kiekvieną žiemą per išorines sienas prarandama šiluma, dėl ko išsipučia sąskaitos už šildymą. Problemą išsprendžia namo renovacija, kurios metu papildomai apšiltinamas jo fasadas. Vis dėlto, šalyje renovacija vis dar nėra visuotinė, todėl dalis gyventojų netgi nežino, kada jų namas bus renovuojamas.
Lietuvoje patalpų apšiltinimas iš vidaus yra neretai naudojamas būdas. Šalti kambariai, didžiulės sąskaitos už šildymą, didelė santykinė drėgmė ir pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas.
Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose.
Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m., šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.
Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai. Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
Pagrindiniai aspektai šiltinant iš vidaus
Kaip nurodo statybos techninis reglamentas bei pabrėžia daugelis statybos praktikų, toks šiltinimo variantas rekomenduotinas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Priklausomai nuo šiltinančio sluoksnio storio, tai ypač jausis, jei kambarys nedidelis. Be to, skirtingai nei apšiltinant lauko sienas, dirbant iš vidaus reikia atsižvelgti į elektros lizdus, radiatorius, grindjuostes ir visa kita, kas yra neaktualu lauke.
Tačiau svarbiausia priežastis - pasikeitusi sienos „sudėtis“ ir naujos jos savybės. Neatsakingai įrengus apšiltinantį sluoksnį žiemą jis daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, siena labiau deformuojasi ir pleišėja.
„Šiltinant iš vidaus, svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir dalį besiribojančių perdangų ar sienų. Jei to neatliksime, neapšiltintuose kampuose paviršiaus temperatūra bus dar mažesnė. Pastatų diagnostiką atliekančios įmonės UAB „KA projektai“ vadovas Andrius Kirklys pabrėžia, jog šiltinti pastatą iš lauko pusės yra kur kas naudingiau.
„Apšiltinus pastatą iš vidaus, „rasos taškas“ dažniausiai atsiranda ne atitvaroje, o patalpose t.y. tarp senosios atitvaros ir naujos apdailos, naujo apšiltinimo sluoksnyje. Šiltinimas iš vidaus galimas tik atlikus skaičiavimą dėl rasos taško susidarymo. Didžioji dalis butų, savarankiškai atlikusių apšiltinimą iš vidaus, jau po metų susiduria su pelėsio problema ir nėra jokio skirtumo ar šiltinate vata ar polistirolu.
Vis dėlto, jeigu matote, kad kitos išeities nėra, galite mėginti šiltinti vidines sienas ir iš to ištraukti geriausia, kas įmanoma.
Populiariausios medžiagos
Populiariausios tradicinės medžiagos sienų šiltinimui iš vidaus yra polistireninis putplastis ar mineralinė vata - akmens vata ar stiklo vata. Supaprastintai sienos „sumuštinis“ dažniausiai atrodo taip - siena + šiltinimo medžiaga + garo izoliacija + vidaus apdailos plokštė + apdaila.
- Šiltinant mineraline vata, įrengiamas karkasas, o plokštės įstatomos į jo vidų.
- Šiltinant putplastis, plokštės dažniausiai klijuojamos prie paviršiaus, nors gamintojai pasiūlo ir kitokių tvirtinimo sprendimų.
Norint sumažinti pelėsio atsiradimo riziką, prieš imantis darbo būtina gerai nuvalyti vidinių sienų paviršių - ją nuplauti fungicidais ir išdžiovinti.
Šiltinant polistireniniu putplasčiu jo plokštės prie paviršiaus klijuojamos specialiais klijais, vientisu sluoksniu padengiant visą jų paviršių. Plokštės stipriai prispaudžiamos nepaliekant tarpų - jie yra puiki erdvė pelėsiniams grybams. Šiltinimo plokštės ant sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Būtina kruopščiai apšiltinti sienose esančių langų angokraščius.
„Prieš įrengiant apdailą, reikėtų įrengti garo izoliaciją, kuri apsaugotų nuo garų patekimo į atitvaras - išorines sienas ar lubas. Garus izoliuojanti plėvelė turi būti suklijuota tarpusavyje, kad nebūtų plyšelių, per kuriuos gali prasiskverbti vandens garai. Vandens garų kiekis patalpose žiemą yra žymiai didesnis nei lauke, todėl jie difuzijos būdu keliauja ten, kur jų yra mažiau - į lauką.
Drėgmės kondensacija sienose yra pavojinga. Išorinės sienos vidaus paviršiaus temperatūra yra beveik kaip kambario, bet tik vidinio sluoksnio. Kuo daugiau į išorę, tuo labiau temperatūra mažėja. Jei lauke -5 laipsniai, sienos viduje gali būti 0 laipsnių ir esant pakankamai drėgmės, ji gali pradėti kondensuotis. Tai yra nepageidautina, o, pavyzdžiui, medinėse konstrukcijose kondensacija apskritai neleistina“, -izoliacinio sluoksnio būtinumą pagrindžia M. Gimbutas.
Mineralinės vatos plokštės yra montuojamos tarp karkaso elementų. Sluoksnis priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau neturėtų viršyti 5 cm. Ant šio sluoksnio būtina įrengti garo izoliaciją - tam tiks ir polietileno plėvelė. M. Gimbutas teigia, kad čia išryškėja vienas vatos privalumų. „Mineralinės vatos plaušas, įstatytas tarp profilių susispaudžia ir užpildo tarpus tarp karkaso.
Alternatyvios medžiagos
Sienų šiltinimo iš vidaus problema yra ne tokia jau reta - įvairūs šiltinimo medžiagų gamintojai siūlo savo sprendimus, neretai pristatydami ne tik atskiras plokštes, tačiau ir sistemas.
- Rinkoje galima rasti specialių darbą palengvinančių įvairaus storio plokščių, kuriose jau įrengti polistireninio putplasčio, garo izoliacijos bei gipso kartono sluoksniai.
- Kitas variantas - įsigyti ekstruzinio putplasčio, kuris pats yra mažiau laidus vandens garams, todėl gali neprireikti papildomų izoliacinių sluoksnių. Šiuo atveju, reikėtų gerai atkreipti dėmesį į gamintojo siūlomą tvirtinimo būdą.
- Tam pačiam tikslui galima naudoti poliuretano plokštes ar jų sistemas, kurios, kaip teigiama, pasižymi gera šilumine varža bei tuo pačiu leidžia drėgmei judėti pirmyn ir atgal.
Oro tarpų užpildymas
Oro tarpai būdingi senesnės statybos mūriniams namams ir būtent jie yra atsakingi už išeinantį didelį kiekį šilumos. Privačiuose namuose yra kur kas lengviau atlikti fasado šiltinimo darbus, todėl priežasčių šiltinti iš vidaus yra dar mažiau. Tačiau galbūt šis sprendimas gali pakeisti šiltinimą iš vidaus ar iš lauko?
M. Gimbutas teigia, kad toks variantas tikrai pagerina sienos šiluminę varžą, tačiau vėliau vis tiek tenka imtis papildomų sienos šiltinimo priemonių. „Užpildant oro tarpus, senos sienos termoizoliaciją galima pagerinti 2-3 kartus, priklausomai nuo tarpsienio pločio. Tačiau to nepakanka, nes dar lieka šiluminiai tilteliai aplink langus, duris, perdengimo vietose, pamatuose.
Jam antrina ir A. Kirklys. „Oro tarpo užpildymas termoizoliacine medžiaga yra pirmas darbas, kurį reikia atlikti prieš pradedant lauko sienų apšiltinimą iš lauko pusės. Kodėl? Todėl, jog apšiltinus iš lauko pusės ir palikus neužpildytą oro tarpą gauname tokį efektą, kai per oro tarpą vyksta oro cirkuliacija. Taip vėsinama siena, o apšiltinimas kaip ir nebetenka prasmės.
Jis primena, kad namo šildymas yra kompleksinių priemonių visuma. „Jei pastatas bus nesandarus, kad ir kaip gerai jį apšiltinsime, mes efekto neturėsime ir patirtos finansinės sąnaudos bus paprasčiausiai išleisti pinigai išorinei apdailai. Kaip ir minėjau, reikia stengtis pastatus šiltinti tik iš lauko pusės ir tada visos medžiagos, jas tinkamai panaudojus, yra tinkamos,“ - apibendrina A.
Rasos taško problema
Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.
Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui.
Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.
Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai.
Kaip apsisaugoti nuo drėgmės?
Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
Specialistas siūlė atkreipti dėmesį į patalpų kampus. Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė.
Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis.
Darbų eiga
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Svarbūs aspektai
- Pirmiausia reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
- Šiltinant iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas - užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga.
- Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės.
- Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos termoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.
Atrodytų, paruošėme sieną, priklijavome ir viskas. Deja, tokiu atveju labai greitai suprasime, kad padarėm klaidą. Pagal fizikos dėsnius šiltinimas turėtų būti iš išorės, nes siena pereina į teigiamos temperatūros zoną ir visa daugiasluoksnė konstrukcija su apšiltinimu veikia patikimai, neprastėjant šiluminės izoliacijos charakteristikoms.
Jei siena šiltinama iš vidaus, nepriklausomai nuo konstrukcijos tipo, garų izoliacija turi būti. Taip pat reiktų nepamiršti, kad siena ne tik nepraleis garų, bet ir nustos „kvėpuoti”, todėl gali tekti pasirūpinti papildoma ventiliacija. Kitaip drėgmė gali grįžti į patalpą.
Papildoma ventiliacija turi vieną neigiamą savybę - oras iš buto išeina drėgnas, bet šiltas, o ateina drėgnas, bet šaltas. Ir šito išvengti nepavyks. Šiek tiek oro drėgmę patalpoje gali sumažinti apdailos medžiagos. Tai turėtų būti geromis absorbcinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga: gipso kartonas, kuris prireikus grąžiną drėgmę atgal į orą. Visgi nereiktų pamiršti, kad kiekviena medžiaga turi savo adsorbcijos ribas, todėl ir gipso kartonas nepajėgs sugerti visos drėgmės ir papildomo vėdinimo prireiks.
Alternatyvūs sprendimai
Šiltinimui iš vidaus taikoma technologija, kuomet sienos arba lubos yra sujungiamos su gipskartonio apdaila. Naudojamos aukštos kokybės medžiagomis paremtą sienų ir lubų šiltinimo technologiją, kuri leidžia išgauti ypač mažą šilumos laidumą. Apšiltindami savo namų sienas iš vidaus turėsite ne tik puikią termoizoliaciją, bet ir galimybę nesunkiai atnaujinti savo namų interjerą, kadangi mūsų naudojamų modernių šiltinimo medžiagų nereikia papildomai padengti paruošiamuoju sluoksniu. Mūsų naudojamos modernios šilumos izoliacinės medžiagos taipogi pasižymi maža degumo klase ir yra ekologiškos. Dėl to jos yra tinkamos daugelio poreikiams.
Būsto šiltinimas iš vidaus gali būti atliekamas keliais būdais - klijuojant specialiais klijais arba naudojant karkasą. Pirmasis būdas yra tinkamas tuo atveju, kai sienos pakankamai lygios ir neturi didelio paviršiaus nuokrypio.
Svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomas šiltinimas iš vidaus, jis turės žaibišką efektą patalpų temperatūrai. Yra paskaičiuota, jog apšiltinus patalpas iš vidaus, jų temperatūra pakyla vidutiniškai 3-4 laipsniais.
How to Install Styrofoam Ceiling Panels
Patalpos Šiltinimas Putų Polistirolu Iš Vidaus
Gyvenamajai statybai siūlomos pastato renovacijos programos dažniausiai apsiriboja išorine pastato izoliacija. Tai geras variantas, tačiau daugeliu atvejų dėl biurokratinių problemų tai padaryti pasidaro beveik neįmanoma. Daugeliui gyventojų geriausia išeitis - buto izoliavimas iš vidaus. Be to, tai nebloga išeitis įsikėlusiems į gamybinio pobūdžio patalpas ir norintiems sutvarkyti vidų. Be to, izoliaciją tvirtinant iš vidaus galima pasirinkti norimus izoliuoti plotus, darbai gali vykti bet kuriuo metų laiku. Galiausiai, nesikeičia pastato išorė, todėl dažnai minėtas būdas taikomas sudėtingos fasadų architektūros pastatuose arba istorijos ir architektūros paminkluose.
Paprasčiausiai apšiltinti patalpą yra putų polistirolo plokštėmis. Jei sienos lygios, apsišiltinti sugebėsite net patys. Tačiau šildant sienas iš vidaus teks susidurti su keliais trūkumais. Pirmiausiai dėl padidėjusio sienų storio sumažės patalpos plotas. Kitas trūkumas yra susijęs su tuo, kad apšiltinta masyvi ir gerai šilumą kaupianti sienos dalis atsidurs žemos temperatūros zonoje. Tai gerokai sumažina šiluminę pertvaros inerciją ir pablogina klimatą patalpoje.
Tyrimais buvo nustatyta, kad siekiant, jog sienos šiltinimas iš vidaus būtų efektyvus, šiltinimo plokštės storis turi būti ne mažiau 50 mm (kiekvienu konkrečiu atveju reiktų skaičiuoti atskirai). Patalpos šiltinimas iš vidaus putų polistirolu Klausimas: Senos statybos mūrinio namo oro tarpą užpildėme termoputa. Vasarą noriu šiltinti namą iš vidaus - galvoju klijuoti polistirolo (kokius 5 cm) ir ant viršaus - gipsą. Ar toks šiltinimas iš vidaus būtų teisingas? Jeigu ne, tai ką patartumėt? Komentarai: Apšiltinant rąstus, būtina išlyginti sieną - tarp polistireninio putplasčio ir sienos neturi būti oro duobių. Tam tikslui galima panaudoti ir polistireninio putplasčio granulių bei klijų mišinį. Ant išlygintos sienos poliuretaniniais klijais klijuojama Šiloporas NEO plokštės, dedama polietileno 0,2 mm storio plėvelė, plastmasiniais Styrodub varžtais prie putplasčio plokštės prisukamaa gipso kartonas. Polietileno plėvelė išsprendžia galimas vidinės sienos drėkimo problemas, Šiloporas NEO storis neribojamas. Priešingu atveju reikėtų su specialia programa patikrinti sienos pralaidumą vandens garams. Leonardas Miškinis, UAB Kauno šilas Polistirolas iš vidaus yra negerai: pirma, jis nekvėpuoja, antra - turi kenksmingų medžiagų. Mes siūlome šiltinti ekologiškomis šiltinimo medžiagomis, kurios daug geriau sulaiko šilumą, nes jų tankis yra didesnis. Tai reiškia, jog kuo didesnis tankis, tuo lėčiau šiluma praeina. Yra specialios plokštės šiltinimui iš vidaus, kurias po to galima armuoti ir atlikti tolimesnius apdailos darbus. Egzistuoja įvairios medžiagos ir technologijos, tačiau šis būdas labai glaudžiai susijęs su higroterminio (šilumos ir santykinės drėgmės) režimo modeliavimu, t.y. įstatymiškai norint šiltinti iš vidaus reikėtų daryti projektinius skaičiavimus, kad įsitikintumėte, kad ateityje problemų dėl kondensato vandens pertekliaus ir galimo pelėsio pasirodymo nebus. Aišku, praktikoje tuo niekas neužsiima, tačiau galima teigti, kad naudojant nedidelius termoizoliacinės medžiagos storius (5-7 cm) ir įrengiant sandarią garo izoliaciją, bėdų neturėtų būti. Dėl Jūsų pasirinkto būdo: putų polistireno (EPS) plokštes klijuoti galima, tačiau ant jų klijuoti gipskartonį - tikrai ne. Galima užsakyti ir įsigyti specialias gipskartonio plokštes, kurios gamykliniu būdu suklijuotos su aukštos kokybės putų polistirenu (sistema Knauf InTherm). Jos būna netgi su integruota garo izoliacija. Arba galima montuoti metalinį karkasą, jį užpildyti mineraline vata, sumontuoti garo izoliacinę plėvelę ir prisukti gipskartonio plokštę. Julius N., Apdailos darbai Tai, kad apšiltinote oro tarpą, labai gerai. Visgi, tai, kad norite šiltinti iš vidaus negerai. Visas šiltinimas, užpildžius oro tarpą galimas tik iš lauko ir jei to negalite sau leisti, tai nedarykite nieko - bus geriau. Paaiškinimas: dabar sienos turi savo temperatūrą. Jos šąla iš lauko, o kambario temperatūra šildo ją iš vidaus. Tokiu atveju siena yra sausa, tuo pačiu - sveika ir šilta. Kai padarysite apšiltinimą iš vidaus, jūs izoliuosite sieną nuo vidaus temperatūros. Tai reiškia, kad ji nesušils, pasidarys tik šaltesnė, po apšiltinimo medžiagoje dėl atsiradusio kondensato ir ventiliacijos nebuvimo įsiveis pelėsiai ir grybai, kurie labai kenkia sveikatai.
tags: #patalpos #siltinimas #putu #polistirolu #is #vidaus