Patalpų Rūsyje ir Sporto Klubuose Higienos Normų Reikalavimai

Šiame straipsnyje aptarsime higienos normų reikalavimus patalpoms rūsyje bei pagrindinius sporto salių buitinių patalpų reikalavimus, siekiant užtikrinti lankytojų sveikatą ir gerovę.

Reikalavimai Kompiuterizuotai Darbo Vietai Rūsyje

Tiesioginio draudimo, neleidžiančio įrengti kompiuterizuotos darbo vietos rūsyje, teisės aktai nenumato. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 32-2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ bei kitais teisės aktais, darytina išvada, kad kompiuterizuota darbo vieta rūsyje negali būti įrengta.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ rūsys yra apibūdinamas kaip ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus.

Apšvietos Reikalavimai

Svarbu, jog patalpoje būtų higienos normos reikalavimus atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Natūralus apšvietimas yra suprantamas kaip dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa, apšviečianti darbo patalpas. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami išsklaidytos arba atspindėtos šviesos liuminescenciniai šviestuvai. Bendro apšvietimo stiprumas turi būti nuo 300 iki 500 lx.

Oro Kokybės Reikalavimai

Patalpos oro kokybė turi atitikti higienos reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus turi būti atlikti darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimai ir jų rezultatų higieninis įvertinimas. Darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracija turi būti mažesnė nei kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos ribinė vertė, pateikta Lietuvos higienos normoje NH 23-2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore bendrieji reikalavimai“.

Sporto Klubų Higienos Reikalavimai

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, o sporto klubai yra populiari vieta užsiimti įvairiomis sporto veiklomis. Tačiau, norint, kad sportas būtų ne tik malonus, bet ir saugus, būtina užtikrinti tinkamą sporto salių higieną ir atitikimą nustatytiems reikalavimams.

Sporto Klubų Svarba ir Reglamentavimas

Daugėjant sportuojančių žmonių, sporto klubai tampa vis svarbesne vieta aktyviam laisvalaikiui. Sporto klubo paslaugos apibrėžiamos kaip ūkinė komercinė veikla, teikiama uždarose patalpose ar jų komplekse, siūlant atlygintinas paslaugas, skirtas mankštintis ir palaikyti fizinį aktyvumą. Lietuvoje sporto klubų paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Svarbu, kad sporto klubai laikytųsi šios higienos normos reikalavimų.

Informacija Vartotojams ir Vidaus Taisyklės

Sporto klubo paslaugų teikėjas privalo suteikti vartotojams tikslią ir išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos naudojimą, galimą riziką sveikatai ir vidaus tvarkos taisykles. Ši informacija turi būti pateikta prieš įsigyjant paslaugas, o vidaus taisyklės turi būti gerai matomoje vietoje.

Patalpų Išdėstymas ir Įrengimas

Sporto klube turi būti įrengtos šios patalpos:

• Patalpa pratyboms (užsiėmimams)
• Persirengimo patalpa
• Dušo patalpa
• Tualetas

Persirengimo ir dušo patalpos turi būti išdėstytos taip, kad iš persirengimo patalpos būtų galima patekti tiesiai į dušo patalpą. Persirengimo patalpos gali nebūti, jeigu sporto klubas įrengtas apgyvendinimo, švietimo, asmens sveikatos priežiūros ar kitą veiklą vykdančiame objekte ir paslaugų vartotojui sudarytos sąlygos persirengti objektų patalpose (kambariai, palatos ir pan.), ir šios patalpos yra tame pačiame pastate ar sujungtos šildomais koridoriais, galerijomis, tuneliais ir pan.

Patalpų danga turi būti lygi, neslidi ir tinkama valyti drėgnai.

Švara ir Dezinfekcija

Sporto klubo patalpos, įrenginiai ir inventorius turi būti švarūs ir valomi pagal paslaugų teikėjo nustatytą tvarką. Patalpoms, įrangai ir inventoriui valyti skirtos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo instrukcijas. Naudojami biocidai turi būti autorizuoti nustatyta tvarka. Duše, prausykloje ir tualete esantys įrenginiai turi būti valomi ir dezinfekuojami kasdien.

Higienos normoje numatyta persirengimo kambarius, dušus, tualetus, sporto įrangą, inventorių bei įrankius valyti su Lietuvoje registruotais biocidais.

Tokia netvarka kelia kontakto keliu perduodamų ligų grėsmę: yra tikimybė užsikrėsti grybelinėmis, virškinamojo trakto ir net kraujo keliu plintančiomis (hepatitas A, hepatitas B, ŽIV) ligomis.

Pirmosios Pagalbos Rinkinys ir Legioneliozės Profilaktika

Paslaugų teikimo vietoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kad, esant poreikiui, būtų galima nedelsiant pasinaudoti. Taip pat svarbu sporto klubuose užtikrinti legioneliozės profilaktikos priemones. Tuo tikslu kas 3 mėnesius karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra turi būti profilaktiškai pakeliama iki ne žemesnės kaip 66°C temperatūros ir išlaikoma ne trumpiau kaip 25 min. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliktas geriamojo vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.

Darbuotojų Kompetencija ir Leidimas-Higienos Pasas

Svarbu yra ir sporto klubuose dirbančių darbuotojų kompetencija. Sporto klubų veiklai būtinas leidimas-higienos pasas, kuris parodo, kad paslaugų teikėjas įrengė patalpas, įsigijo įrenginius ir inventorių, atitinkantį nustatytus sveikatos saugos reikalavimus.

Oro Apykaita ir Ventiliacija

Tinkama ventiliacija yra būtina norint užtikrinti gerą oro kokybę sporto salėje. Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis - 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.

Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas. Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus.

Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:

L=Vpat x Kp (m3/h),čia: Vpat - patalpų tūris, m3; Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val.

Taip pat oro apykaita nustatoma pagal žmonių skaičių patalpoje:

L = L1 × NL (m3/h),čia: L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.; NL - žmonių skaičius patalpoje; 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui; 45 m3/val.

Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.

Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje.

Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus įėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.

Geriamojo Vandens Saugos ir Kokybės Reikalavimai

Lietuvos higienos normose HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" yra reikalavimas dėl saugaus geriamojo vandens tiekimo. Minėtos higienos normos 26.2. punktas nustato, kad pastato naudojimo metu, neatsižvelgiant į metų laikus, legioneliozės prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turėtų būti 50-60 oC, o esant poreikiui, bet kuriuo metu būtų galimybė karšto vandens temperatūrą vandens šildytuve padidinti iki 66 oC, o vartotojų čiaupuose - iki 60 oC.

Siekdami sumažinti legioneliozės riziką, karšto vandens vartotojams rekomenduojama nesinaudojus karštu vandeniu bent 2 paras prieš naudojimąsi leisti jam nutekėti 3-30 min.

Trumpai apie legioneliozę

Legioneliozė - plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šia liga galima užsikrėsti įkvėpus Legionella bakterijomis užteršto vandens aerozolio (purslų), susidarančio iš smulkių lašelių purškiant vandenį, kai vandens paviršiuje formuojami burbulai, ar vandeniui krentant ir atsimušant į kietą paviršių. Sergantis asmuo aplinkiniams yra nepavojingas. Legioneliozės simptomai primena gripą.

Tinkamos sąlygos Legionella bakterijoms rastis ir daugintis susidaro neteisingai įrengus ar aplaidžiai prižiūrint vandentiekio sistemas. Kuo ilgesnė ir techniškai sudėtingesnė vandentiekio sistema, tuo didesnė rizika atsirasti Legionella bakterijoms. Liga neplinta nuo žmogaus žmogui ar geriant vandenį.

Legionella bakterijos dauginasi 25 - 45 oC temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 oC ir žemesnėje nei 20 oC temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina, žūva - kai vandens temperatūra pakyla virš 65 oC. Todėl vandentiekyje nuolat turi būti palaikoma aukštesnė nei 50 oC karšto vandens temperatūra. Ne mažiau svarbu išlaikyti ir žemesnę šalto vandens temperatūrą - ne aukštesnę kaip 20 oC.

Oro Apykaita: Kokia Turi Būti?

Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas:

• Tik namo ventiliacija.
• Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal hienos normas arba - atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei.

Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":

• Optimalus higienos reikalavimai.
• Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui.
• Pilnas komfortas - kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo.
• Ypatingi reikalavimai atskiroms zonoms: pvz. - kad į saloną nepatektų joks kvapelis iš virtuvės, ar drėgnas oras iš saunos, dūmai iš biliardinės, ar prakaito kvapas iš mankštos patalpos.
• Minimalus fiziologiniai reikalavimai.
• Normalaus drėgnumo palaikymas.
• Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas.
• Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį.
• Namo šildymas arba vėsinimas.
• Pasyvaus vėsinimo funkcija.
• Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas.

Oro Paskirstymo Principai

Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Apykaita galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė.

Lentelė. Oro apykaitos normos skirtingose patalpose

tags: #patalpos #rusyje #higienos #normos