Turto Pajamos: SVN ir SKN, Apmokestinimo Aspektai Lietuvoje

Turtas - tai ištekliai, turintys ekonominę vertę ir galintys būti naudojami kuriant naudą. Tai gali būti materialūs objektai, tokie kaip pastatai, įranga, žemė, arba nematerialūs dalykai, pavyzdžiui, prekės ženklai, patentai ir intelektinė nuosavybė. Straipsnyje aptarsime du svarbius terminus, susijusius su nekilnojamojo turto vertinimu ir mokesčiais: Turto SVN ir SKN.

Išsiaiškinsime, ką jie reiškia, kuo skiriasi ir kaip jie veikia jūsų nekilnojamojo turto mokestį. Turto SVN - tai turto savininko deklaruojama nekilnojamojo turto vertė. Tai suma, kurią jūs nurodote deklaracijoje, pateikiant informaciją apie savo turtą mokesčių tikslais. Turto SKN - tai turto mokestinė vertė, kurią nustato savivaldybė arba kita mokesčių institucija. Ši vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį.

Pagrindinis skirtumas tarp SVN ir SKN yra tas, kad SVN nustatoma savininko, o SKN - mokesčių institucijos. SVN gali būti pagrįsta jūsų nuomone apie turto vertę, o SKN paprastai nustatoma remiantis rinkos duomenimis, turto būkle ir kitais faktoriais.

Socialinės vertės nustatymas (SVN) ir socialinės grąžos nustatymas (SKN) yra metodai, naudojami įvertinti socialinį poveikį, kurį daro organizacijos ar projektai. Nors abu metodai siekia įvertinti socialinę vertę, jie skiriasi savo požiūriu ir metodologija.

Socialinės Vertės Nustatymas (SVN)

SVN yra procesas, kurio metu siekiama suprasti ir įvertinti socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę vertę, kurią sukuria organizacija ar projektas. SVN apima įvairių suinteresuotų šalių perspektyvų įtraukimą ir siekia nustatyti, kaip veikla prisideda prie teigiamų pokyčių visuomenėje.

SVN naudoja kokybinius ir kiekybinius duomenis, kad įvertintų poveikį, ir dažnai apima tokius veiksmus kaip apklausos, interviu ir fokus grupės, siekiant surinkti informaciją iš suinteresuotų šalių.

Pagrindiniai SVN aspektai:

• Suinteresuotų šalių įtraukimas: SVN procese svarbu įtraukti visus, kuriuos paveikia organizacijos ar projekto veikla.
• Poveikio nustatymas: SVN padeda nustatyti teigiamus ir neigiamus pokyčius, kuriuos sukelia veikla.
• Vertės priskyrimas: SVN siekia įvertinti nustatyto poveikio svarbą ir vertę.

Socialinės Grąžos Nustatymas (SKN)

SKN yra metodas, naudojamas įvertinti socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę grąžą, gaunamą iš investicijų. SKN siekia kiekybiškai įvertinti socialinę vertę pinigine išraiška, kad būtų galima palyginti skirtingų projektų ar investicijų poveikį.

SKN procesas apima poveikio nustatymą, jo įvertinimą pinigine išraiška ir socialinės grąžos santykio apskaičiavimą. Santykis rodo, kiek socialinės vertės sukuriama už kiekvieną investuotą pinigų vienetą.

Pagrindiniai SKN aspektai:

• Poveikio matavimas: SKN siekia kiekybiškai įvertinti poveikį, naudojant įvairius rodiklius ir duomenis.
• Piniginė išraiška: SKN vertina poveikį pinigine išraiška, naudojant tokius metodus kaip pakaitos išlaidos, kontingentinė vertinimo metodika ir kt.
• Grąžos santykis: SKN apskaičiuoja socialinės grąžos santykį, kuris rodo, kiek socialinės vertės sukuriama už kiekvieną investuotą pinigų vienetą.

SVN ir SKN skirtumai

Nors abu metodai siekia įvertinti socialinę vertę, jie skiriasi savo požiūriu ir metodologija. SVN yra platesnis procesas, kuris apima įvairių suinteresuotų šalių perspektyvas ir siekia suprasti visą poveikį, kurį daro organizacija ar projektas.

Nekilnojamojo Turto Pajamų Apmokestinimas

Kaistant nekilnojamojo turto rinkai, vis daugiau gyventojų susiduria su nekilnojamojo turto sandoriais ar imasi statybų veiklos, nepagalvodami kokios mokestinės prievolės gali kilti. Pastaraisiais metais buvo priimta visa eilė sprendimų, kuriais buvo pripažinta, kad gyventojai turi mokėti PVM dėl vykdytų statybų ar nekilnojamojo turto pardavimo.

PVM nuo sandorių apskaičiuojamas nustačius, kad sandoriai susiję su nekilnojamuoju turtu nebuvo atsitiktiniai, tai buvo savarankiška, atlygintinė veikla. Europos Sąjungos teisingumo teismas yra pripažinęs, kad sandorių atvejų skaičius, apimtis ar rezultatas savaime nėra esminiai pripažįstant gyventojo veiklą ekonomine veikla, tačiau jei gyventojas veikia kaip nekilnojamojo turto prekybininkas ar statytojas, t. y. Svarbiomis aplinkybėmis vertinant ekonominę veiklą bylose buvo pripažinta tai, kad gyventojas veiklą nekilnojamojo turto srityje vykdė tęstinį laikotarpį, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo jo pagrindinės pajamos.

Tačiau ekonomine veikla gali būti pripažinti ir keli sandoriai, jei gyventojas veikia kaip verslininkas. Su žemės sklypų įsigijimu, paskirties keitimu, jų padalinimu, parengimo darbais susiję veiksmai taip pat gali būti pripažinti gyventojo vykdyta ekonomine veikla. Pastaraisiais metais ginčuose dalyvavo ir gyventojai, kurie veiklą vykdo jungtinės veiklos pagrindu.

Kada Nekilnojamojo Turto Pardavimo Pajamos Neapmokestinamos?

Nekilnojamojo turto (pvz., buto, namo, žemės sklypo) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu:

• nekilnojamąjį turtą išlaikėte nuosavybėje ne mažiau kaip 5 metus (iki 2025-12-31 ne mažiau kaip 10 metų) arba
• ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame bute ar gyvenamajame name, arba
• deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame bute ar gyvenamajame name trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nusipirkote kitą būstą ir jame deklaravote gyvenamąją vietą.

Jeigu tokia informacija sistemoje neužfiksuota, būtina savarankiškai nurodyti galiojančią lengvatą bei rekomenduojama iš karto pateikti dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą.

Nustatant galimybę taikyti pajamų mokesčio lengvatą, dėl gyvenamosios vietos nedeklaravimo fakto ir reikšmės formavosi skirtinga praktika. LVAT yra nurodęs, kad gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybė yra esminė ir tai, kad gyventojas faktiškai gyveno parduotame gyvenamajame būste, neturi reikšmės taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto lengvatą nuostatas.

Kaip Apmokestinamas Nekilnojamasis Turtas, Kai Lengvatos Negalioja?

Jeigu parduodamas nekilnojamasis turtas neatitinka lengvatų sąlygų, gautos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Šiuo atveju apmokestinama pardavimo pelno dalis, t. y. skirtumas tarp turto pardavimo kainos ir jo įsigijimo kainos, prie jos pridedant su įsigijimu ir pardavimu susijusias išlaidas, kurios būtinos norint nupirkti ar parduoti turtą (pvz. valstybinė rinkliava, atlygis notarams, mokesčiai VĮ registrų centrui, kadastriniai matavimai ir pan.)

Toks pardavimo pelnas apmokestinamas 15% gyventojų pajamų mokesčiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu turtas buvo gautas dovanų ar paveldėtas, jo įsigijimo kaina yra vertė, nurodyta paveldėjimo ar dovanojimo dokumentuose.

Ne vienas ginčas kilo dėl gyventojų piktnaudžiavimo GPMĮ nustatytomis lengvatomis. Piktnaudžiavimu buvo pripažįstamos situacijos, kai gyventojas prieš parduodamas nekilnojamąjį turtą jį padovanoja artimam giminaičiui (mamai, broliui, vaikui ar kt.), tokiu būdu įterpdamas dirbtinį sandorį, siekdamas padidinti įsigijimo kainą ir tuo pačiu nemokėti pajamų mokesčio.

Piktnaudžiavimu taip pat ne kartą buvo pripažintos situacijos, kai vienu sandoriu parduodant kelis objektus buvo dirbtinai skaidoma kaina: didesnę pardavimo kainą nustatant tam turtui, kurio pardavimo pajamos neapmokestinamos, tuo pačiu sumažinant apmokestinamo statinio ar žemės sklypo kainą.

Visa eilė ginčų kilo ir dėl turto įsigijimo kainos, kurią gyventojas gali atimti iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Ginčų praktika parodė, kad gyventojai turi pagrįsti aplinkybę, jog jie realiai patyrė nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos išlaidas, todėl kaina negali būti nustatoma remiantis turto vertintojo kaina ar netiesioginiais metodais.

Sutuoktinių Turto Pardavimo Pajamų Apmokestinimas

Sutuoktinių turto pardavimo pajamų apmokestinimas yra svarbus klausimas tiek planuojant šeimos finansus, tiek vykdant nekilnojamojo turto ar kito reikšmingo turto pardavimą. Kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis - pardavimo metu gautos pajamos taip pat gali būti paskirstomos abiem asmenims, o jų apmokestinimas priklauso nuo turto rūšies, laikymo trukmės ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra valdoma bendru sutarimu tarp abiejų sutuoktinių, todėl nei vienas iš jų negali savarankiškai parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bendros nuosavybės dalies be kito sutuoktinio sutikimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitų reikšmingų bendro turto sandorių - turi būti priimami kartu.

Išimtis gali būti taikoma, jei vienas iš sutuoktinių įgyja teisę valdyti tam tikrą turtą savarankiškai pagal teismo sprendimą arba notariškai patvirtintą susitarimą.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
2. pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3. pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4. įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
5. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Šiuos penkis punktus reglamentuojama Civilinis kodeksas.

Beje, teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sandorius, susijusius su bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrai jungtinei nuosavybei.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų Apmokestinimas GPM

Pajamos, gautos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

Pajamų apmokestinimas taikomas abiem sutuoktiniams, jeigu jie yra bendrai valdantys bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. T. y., pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, nebent kitaip nustatyta santuokos sutartyje.

Žinoma, pajamų apmokestinimas gali būti taikomas atskirai kiekvienam sutuoktiniui, jeigu jie yra atskirai valdantys savo nuosavybę. Pavyzdžiui, jeigu nuosavybės dalys aptartos sutartyje, tuomet už kiekvienos nuosavybės dalies pardavimo gautas pajamas sutuoktiniai skaičiuotų GPM atskirai savo dalims laikantis sutarties.

Bendroji jungtinė nuosavybė → Pajamos dalijamos po 50% kiekvienam sutuoktiniui, o GPM skaičiuojamas už kiekvieno dalį.

Atskira nuosavybė → Pajamos priklauso tik tam sutuoktiniui, kuris yra nuosavybės savininkas.

Sutartinė nuosavybės dalis (pvz., ikivedybinė ar vedybinė sutartis) → Pajamos paskirstomos pagal sutartyje nurodytas proporcijas, ir kiekvienas sutuoktinis deklaruoja savo dalį atskirai.

Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu realiai faktiškai turtu disponavo, valdė, realiai naudojo, išlaikė ir faktiškai veikė bei pajamas iš turto gavo bei jas panaudojo tik vienas sutuoktinis - ir tai įrodoma objektyviais įrodymais, pvz., sutartimis ir kitais dokumentais, tuomet GPM gali būti skaičiuojamas tik šiam vienam sutuoktiniui.

Tačiau jeigu parduodamas bendros jungtinės nuosavybės turtas ir sutuoktiniai neturi sutarčių, kurios reguliuoja kitaip - tuomet pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis ir GPM skaičiuojamas jiems abiems lygiomis dalimis.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai parduoda jungtinės nuosavybės turtą.

Tarkime, už visą parduodamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavimo PVM sąskaitą faktūrą išrašys ir pardavimo PVM apskaičiuos vienas sutuoktinis, kuris yra PVM mokėtojas.

Tarkime šiuo atveju visi nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos dokumentai bus išrašyti šio vieno sutuoktinio vardu.

Tačiau tokiu atveju vis tiek gautas nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas ir to turto įsigijimo išlaidas abu sutuoktiniai turės deklaruoti lygiomis dalimis.

Tai reiškia, kad šie sutuoktiniai, jeigu pajamos būtų apmokestinamos pagal GPMĮ, turėtų deklaruoti po 1/2 dalį gautų konkretaus nekilnojamojo turto vieneto pardavimo pajamų ir po 1/2 dalį to turto vieneto įsigijimo išlaidų.

Sutuoktiniai jiems tenkančias, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas bei įsigijimo išlaidas - turi deklaruoti Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje.

Taigi apmokestinant GPM, jeigu turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai pardavus turtą, laikoma, kad pajamas gauna abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, jei kitaip nenustatyta vedybų sutartyje.

Žinoma, svarbu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių administratorius turi teisę vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką.

Todėl, mokesčių administratorius, nustatęs, kad sandoriai sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų Apmokestinimas PVM

Dėl PVM paminėtina, kad jeigu, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau yra parduodamas vykdant ekonominę veiklą ir sutuoktiniai susitaria, kad ekonominę veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis - tai tuomet PVM požiūriu laikoma, kad visą atlygį gauna šis vienas sutuoktinis.

Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniai sutarė, kad tarkime nekilnojamojo turto pardavimo veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis, tai, neatsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tik tam pardavimo veiklą vykdančiam sutuoktiniui gali atsirasti (jei tai numato PVM įstatymas) PVM prievolių dėl tokio nekilnojamojo turto pardavimo. Tuo tarpu kitam sutuoktiniam jokių PVM prievolių neatsirastų.

PVM taikymo scenarijai:

• NT parduoda abu sutuoktiniai ne kaip veiklą → PVM nėra.
• NT parduoda vienas sutuoktinis kaip veiklą → PVM taikomas tik jam.
• NT parduoda abu sutuoktiniai kaip veiklą → PVM taikomas abiem.

Teisinės Pasekmės ir Dokumentai

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, gali nustatyti savo turto teisinį režimą, kuris gali būti:

• bendroji jungtinė nuosavybė;
• bendra dalinė nuosavybė;
• asmeninė nuosavybė.

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties - jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos.

Sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį - gali pakeisti šias dalis, tačiau tai turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre. Tai užtikrina, kad bet kokie pakeitimai yra oficialiai pripažinti ir teisiškai galiojantys.

Be to, sutuoktiniai, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę - turi teisę disponuoti bendru sutarimu, tačiau jei nori disponuoti nekilnojamuoju turtu ar vertybiniais popieriais, kurie yra bendroji nuosavybė, sandorius jie gali sudaryti tik abu kartu arba vienas sutuoktinis, turėdamas notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam sutuoktiniui šiame sandoryje.

Svarbu paminėti, kad sutuoktiniai, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę, atsako bendrai pagal prievoles, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai, arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už bendras skolas ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti šeimos labui.

Galiausiai, sutuoktiniai turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai. Taip pat, sutuoktiniai turi teisę atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Nuomos Pajamų Deklaravimas

Jeigu praėjusiais metais gavote pajamų iš nekilnojamo turto nuomos, Jums privaloma deklaruoti gautas pajamas.

• Nuomos pajamos turint verslo liudijimą - deklaruojamos visos nuomos pajamos gautos per praėjusius metus. Jeigu metinės pajamos iš nuomos neviršijo 45 000 Eur, tokios pajamos bus neapmokestinamos, kadangi mokestis jau sumokėtas išimant verslo liudijimą. Tačiau visgi jeigu nuomos pajamos per metus viršijo 45 000 Eur, viršijanti nuomos pajamų suma apsimokestins 15% gyventojų pajamų mokesčiu.
• Nuomos pajamos neturint verslo liudijimo - tokios nuomos pajamos apmokestinamos 15% gyventojų pajamų mokesčiu. Mokestis skaičiuojamas nuo visos pajamų sumos.
• Nuomos pajamos iš juridinio asmens - Nuomojant patalpas juridiniam asmeniui, juridinis asmuo privalo išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti išmokėtas Jums nuomos sumas ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, tad Jums papildomai nereikės įrašyti tokių nuomos pajamų deklaruojant, kadangi jos jau turėtų būti Jūsų deklaracijoje. Tačiau visgi jeigu deklaracijoje nėra šios informacijos, reikėtų susisiekti su nuomininku, kad jis pateiktų būtiną informaciją apie Jums išmokėtas nuomos pajamas į mokesčių inspekciją.
• Trumpalaikės nuomos pajamos per platformas (pvz., Airbnb, Booking) - Deklaruojant gautas nuomos pajamas per trumpalaikės nuomos platformas, svarbu nepamiršti, kad deklaruoti privalomą sumas, gautas iš nuomininkų, dar prieš atskaitant platformų tarpininkavimo mokesčius. Standartiškai į Jūsų sąskaitą įplaukia sumos atskaičius platformos tarpininkavimo mokesčius, tad deklaruojant pajamas, gautas nuomos sumas reikėtų pasitikrinti ne banko sąskaitoje, o atitinkamos nuomos platformos ataskaitose.

Gyventojų pajamų deklaraciją būtina pateikti bei gyventojų pajamų mokestį privaloma sumokėti iki gegužės 1 dienos, tad siūlau neatidėti paskutinei dienai pajamų deklaravimo, kad liktų laiko ne tik pasiruošti reikiamą informaciją ir dokumentus deklaravimui, bet ir laiku sumokėti prievolę mokesčių inspekcijai.

Kaip Nustatoma Turto SKN?

Savivaldybės arba kitos mokesčių institucijos nustato turto SKN remdamosi įvairiais faktoriais:

• Rinkos duomenys: Panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainos jūsų vietovėje.
• Turto būklė: Turto fizinė būklė, amžius ir atlikti remonto darbai.
• Vieta: Turto vieta ir jos patrauklumas.
• Paskirtis: Turto paskirtis (pvz., gyvenamasis, komercinis).

Ką Daryti, Jei Nesutinkate Su Turto SKN?

Jei nesutinkate su savivaldybės nustatyta turto SKN, turite teisę ją apskųsti. Apskundimo tvarka ir terminai priklauso nuo konkrečios savivaldybės. Apskundžiant SKN, svarbu pateikti argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius jūsų nuomonę apie turto vertę.

Turto SVN ir SKN Įtaka Nekilnojamojo Turto Mokesčiui

Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas pagal formulę:

Nekilnojamojo turto mokestis = Turto SKN * Mokesčio tarifas

Mokesčio tarifas nustatomas savivaldybės. Kuo didesnė turto SKN, tuo didesnis bus nekilnojamojo turto mokestis. Todėl svarbu, kad SKN būtų nustatyta teisingai ir atitiktų tikrąją turto vertę.

Praktinis Pavyzdys

Tarkime, turite butą Vilniuje. Jūs deklaravote jo SVN - 80 000 Eur. Savivaldybė nustatė SKN - 90 000 Eur. Mokesčio tarifas Vilniuje yra 0,5%. Jūsų nekilnojamojo turto mokestis bus apskaičiuojamas nuo 90 000 Eur, o ne nuo 80 000 Eur.

Apskaičiavimas:

90 000 Eur * 0,005 = 450 Eur

Jūsų metinis nekilnojamojo turto mokestis bus 450 Eur.

tags: #kas #yra #turto #svn #ir #skn