Norint legaliai pardavinėti savo alų Lietuvoje, reikia atitikti nemažai reikalavimų, susijusių su patalpomis, įranga, procesų kontrole ir asmenine kompetencija. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, kuriuos būtina žinoti pradedantiesiems aludariams.
Visų pirma, reikia gauti maisto gamintojo leidimą ar sertifikatą patalpoms ir įrangai. Be to, būtina įsigyti alaus gamybos licenciją, kuri kainuoja apie 2500 eurų. Po gamybos būtina atlikti kiekvienos partijos tyrimus laboratorijoje, kurių kaina prasideda nuo 100 litų. Taip pat svarbu mokėti akcizus iš karto išvežant alų.
Naminio alaus paprastai virtuvėje virti niekas neleis, turi būti oficialiai gamybinės patalpos. Taip, kad reikia nuomoti tokias, ar dalį namo įteisinti kaip gamybines patalpas, tada higienos reikalavimai, licenzija gamybai ir licenzija prekybai jeigu nori prekiauti privatiems asmenims (su gamybos licenzija galima prekiauti tik vienetams, kurie turi prekybos licenziją).
Taip pat gamybai reikia turėti žmogų praėjusį alaus virimo kursus, taip kad reiks arba pačiam praeiti kur kainuos dar apie 2000 Lt (berods tik Pakruojyje šiuo metu tai daro, Kaune ir panevėžyje bei VIlniuje to nebėra) arba samdyti fiktyviam dalyvavimui žmogų.
Pagrindiniai reikalavimai alaus gamybos patalpoms:
- Oficialiai įteisintos gamybinės patalpos (ne virtuvė)
- Atitiktis higienos reikalavimams
- Maisto gamintojo leidimas arba sertifikatas
Licencijos ir leidimai:
- Alaus gamybos licencija (apie 2500 eurų)
- Prekybos licencija (jei norima prekiauti privatiems asmenims)
Kiti svarbūs aspektai:
- Alaus virimo kursų baigimas arba atestuoto specialisto samdymas
- Kiekvienos alaus partijos tyrimai laboratorijoje (nuo 100 litų)
- Akcizų mokėjimas
„Kai anksčiau užeidavai į alaus daryklos „Švyturys” alaus pilstymo cechą, patekdavai į žemas, ankštas patalpas, kuriose nebuvo langų, dieną naktį degdavo elektros šviesa. O kaip ten jausdavosi darbininkai karštomis vasaros dienomis? Nemalonu ir prisiminti.
Visai neseniai šis cechas persikėlė į naujas patalpas, kurios atsirado buvusių griuvėsių vietoje. Erdvūs, šviesūs du didžiuliai kambariai šiuo metu pilnai patenkina juose dirbantį kolektyvą. Dabar ir darbas sklandžiau vyksta, ir matai, kad tikrai ceche esi, - kalba darbininkai. - Išlindome, pagaliau, iš pusrūsio. Naujame ceche per pamainą išleidžiama dvidešimt tūkstančių butelių alaus.
Pagyras šiam cechui 1958-ųjų vasarį „Tarybinėje Klaipėdoje” žarstė ir „Švyturio” technologas A. „Eilę metų alaus pilstytojai dirbo sename ir apytamsiame ceche. Dabar jie didžiuojasi savo nauju cechu: tokio alaus pilstymo cecho, kokį dabar turi švyturiečiai, mūsų respublikoje dar nėra.
Niekas respublikoje dar neturi ir tokios mašinos salyklai vartyti, - ne be pagrindo didžiuodamiesi kalba salyklos cecho darbininkai. Ši pernai pradėta naudoti mašina yra šaltkalvio drg. Teichmano ir salyklininko drg. Slivinsko bendro darbo rezultatas. Tame pačiame salyklos ceche įrengti elevatoriai. Nebereikia krovėjams nešti maišais miežius į antrą ir trečią aukštą”, - rašė A.
„Ji susideda iš penkių automatų, kurie plauna bonkas, išpilsto alų, užkemša, surūšiuoja bonkas, užklijuoja etiketes, šios automatinės linijos našumas - šeši tūkstančiai bonkų per valandą. Naujoji automatinė linija žymiai pakėlė darbo našumą. Tie patys žmonės, kurie atlikdavo šias operacijas anksčiau, dabar dirba tris kartus greičiau.
„Kurgi alaus pradžia? Pastatas truputėlį primena Bastiliją: vidus nykus, žemomis, spyriais paramstytomis lubomis, trenkia drėgme. Ant cementinių grindų - tartum sukastos lysvės. Tai miežiai, prikaišioti termometrų. Drėgni, mirkyti miežiai, kuriems dabar leista auginti šakneles. Ši „įstaiga” ir vadinasi salykliniu cechu, ji ir yra alaus gamybos pagrindas”, - apie vieną iš gamyklos cechų 1967-ųjų sausį „Tarybinėje Klaipėdoje” rašė V.
Tų pačių metų liepą „Pramprojekto” inžinierius V. „Vadovaujant projektų vyriausiajam inžinieriui M. Rachlevičiui, prie šio komplekso dirbo technologinio skyriaus Nr. 2 grupės vadovas P. Janėnas, statybininkė I. Asanavičienė, ekonomistė Z. Mizaraitė ir kt.”, - rašė V. Jo kalbintas P.
„Gamybinis korpusas, kurio piešinį matote nuotraukoje, išaugs Kulių vartų - Vilniaus gatvių kampe, dabartinėje įmonės teritorijoje. Jis užims 3280 kvadratinių metrų plotų. Kampinį sprendimų turįs individualaus projekto pastatas, sukurtas I. Asanavičienės, yra dviejų fasadų, kurie ir matomi nuotraukoje.
Šio pastato pirmame aukšte bus plovimo - pilstymo skyrius, ekspedicija ir taros sandėliai. Fermentacija numatyta trečiame aukšte, o lagerinis alaus laikymas - antrame aukšte ir be rekonstrukcijos paliekamame rūsyje. Alaus misos gamybai virimo skyriuje statomas 6 indų agregatas.
O sakyklo ir nesalyklinių medžiagų sandėliavimui bei laikymui prie virimo skyriaus numatomi įrengti silosiniai sandėliai, kurių bendras tūris 2200 kubinių metrų. Kituose sandėliuose bus laikoma cukrus, miltai, ruginis salyklas duonos giros gamybai”, - rašė V. Misevičius, kartu informavęs, kad apie 1,5 mln.
Anot projektuotojų, buvo numatoma sutvarkyti ir įmonės teritoriją, pagerinti „kolektyvo buitines sąlygas”. Žadėta, kad teritorijoje bus daugiau želdinių, jie užims 17 proc. Visgi iš 1968-ųjų spalio „Tarybinės Klaipėdos” pranešimo matyti, kad rekonstrukcija vis dar nebuvo prasidėjusi, o jos sąmatinė vertė jau buvo padidinta iki 1,8 mln. rublių.
Apie prasidedančią rekonstrukciją, kurią reikės vykdyti nestabdant gamybos, 1970-ųjų sausį „Tarybinės Klaipėdos” skaitytojams pranešė „Švyturio” alaus daryklos partinės organizacijos sekretorė E. Korozinienė ir realizacijos skyriaus viršininkas A. Antrame plane, už tuometinio tabako fabriko matyti baltuojantys alaus daryklos korpusai.
„Nuvertė senąją raudonųjų plytų katilinę, sandėlius ir pašiūres, užėmusius beveik pusę įmonės teritorijos. SV-5 brigadininkai Vytautas Pūkas ir Aleksejus Sokolovas atvedė savo brigados vyrus. Kasami žemės plotai, klojami pamatai. Kokia bus naujoji alaus darykla!
Pastatas, kuriame sutilps alaus virimo, rauginimo, išlaikymo Ir pilstymo skyriai, taros ir galutinės produkcijos sandėliai, užims 60 metrų ilgio ir 57 metrų pločio teritoriją. Pastatas - trijų aukštų, o viena dalis pakils net į penktąjį. Šviesiose patalpose žmonės per metus išleis nebe milijoną dekalitrų alaus, kaip iki šiol, o beveik dvigubai daugiau. Bealkoholinių gėrimų čia bus pagaminama nuo 500.000 iki 1 milijono dekalitrų. Išsiplės ir gaminių asortimentas. Įdomi bus naujoji alaus darykla. Ir taip greitai statybininkai užsimojo atiduoti ją - sekančiais metais!”, - 1970 m.
Ši rekonstrukcija buvo vykdoma dviem etapais. Alaus gamyklos rekonstrukcija. Albino Stubros nuotr. „Vakar „Švyturio” alaus darykloje, naujai pastatytame įmonės korpuse, buvo pirmam bandymui užkaisti alaus virimo katilai”, - apie pirmojo rekonstrukcijos etapą 1971 m. gruodžio 29 d. „Tarybinės Klaipėdos” numeryje skelbė V. Naujieji daryklos korpusai 1972-ųjų vasarį.
Pasak jo, „didžiulį betono ir stiklo statinį - pirmąją daryklos rekonstrukcijos eilę vietoje menkų pastatėlių” pastatė Statybos valdyba Nr. 4, stačiusi Klaipėdoje ir naujus mėsos bei pieno kombinatus. Tada jau skelbta, kad vien šis rekonstrukcijos etapas atsiėjo 2,5 mln. Gamyklos vaizdas 1972-1974 m. Albino Stubros nuotr. Gamyklos fasadas. A. Cvietkovo nuotrauka iš 1976 m.
„Sumaniai organizavo darbų aikštelės viršininkas, vyresnysis darbų vykdytojas Algirdas Vaičkus, darbų vykdytojai Albertas Vaitkevičius ir Vladas Orlovas. Nuo pirmųjų pamatų iki paskutinės stogo kertelės perėjo visų įmonę nagingi Vyto Pūko brigados betonuotojai ir dailidės. 1.500 kubinių metrų gelžbetonio sudėjo į pastatų Juozo Liuberskio montuotojai, 3.600 kubų mūro padarė Prano Misevičiaus ir Juozo Grūdikio mūrininkai. 3.000 kvadratinių metrų grindų išklojo metlacho plytelėmis Piotro Kovalkovo brigada. Savo indėlį į objekto statybą įnešė subrangovai. Tai SADV-6 K. Gvazdausko tinkuotojai ir A. Balandžio dažytojai, SMV-8 darbų vykdytojo B. Mieželio vamzdininkai ir santechnikai, EMV-7 darbų vykdytojo V. Solovjovo ir brigadininko V. Lalo elektrikai, automatikos derintojai iš tresto „Sevzapmontažavtomatika”, SMV-6 montuotojai”, - rašė V.
Pirmame plane - ant stogo įrengti kondencatoriai. A. Cvietkovo nuotrauka iš 1976 m. Statybos valdybos Nr. 4 viršininkas P. Vaitukaitis žurnalistui gyrė ir „Švyturio” vyriausiąjį inžinierių S. „Popieriuje atrodo vienaip, o kai reikia nutiesti vamzdį ar elektros kabelį, neretai išeina kitaip. Pavyzdžiui, pilstymo linija buvo vyriausiojo inžinieriaus beveik ištisai perprojektuota”, - cituotas P. Visgi gali būti, kad šiame straipsnyje buvo klaidingai nurodyta gabiojo inžinieriaus pavardė, nes 1974-aisiais apie tuomet jau pilnai baigtą rekonstrukciją rašė vyr.
Šaldymo kompresorinės valdymo pultas ir alaus virimo skyrius. A. Cvietkovo nuotraukos iš 1976 m. „Labai sumažės rankų darbas. Štai kad ir pilstymo linijos. Išplauti buteliai konvejeriu pakils į cechą, čia bus pripilami ir vėl konvejeriais nusileis į ekspediciją. Specialiais griebtuvais jie bus kraunami į dėžes, kurias išvežios ant padėklų autopakrautuvai.
Alaus nokinimo skyrius. A. Cvietkovo nuotrauka iš 1976 m. „Senuosius korpusus dabar keičia nauji, kuriuose technologinius įrengimus valdys automatai. Užbaigus rekonstrukciją, darykla bus viena didžiausių ir moderniausių Pabaltijyje.
Alaus pasterizavimas ir produkcijos kokybės tikrinimo laboratorija. A. Cvietkovo nuotraukos iš 1976 m. 1972-ųjų liepos pabaigoje A. „Pirmą kartą šalyje produkcija ir tara pakraunama bei iškraunama, panaudojant padėklus ir elektropakrautuvus”, - šios rekonstrukcijos metu įdiegta inovacija buvo minima specialiame 1976 m. A. Cvietkovo nuotrauka iš 1976 m.
S. Klioštoraitis 1974-aisiais „Tarybinėje Klaipėdoje” rašė, kad po pirmo rekonstrukcijos etapo įmonės gamybinis pajėgumas išaugo dvigubai - nuo 900 tūkst. dekalitrų. Nealkoholinių gėrimų ir duonos giros gamybos pajėgumas išaugo atitinkamai iki 1 080 00 ir 3,2 mln. dekalitrų per metus.
Apibendrinant, alaus gamybos verslas Lietuvoje yra griežtai reguliuojamas, todėl būtina atidžiai išnagrinėti visus reikalavimus ir pasiruošti nemažoms investicijoms. Tačiau tinkamai pasiruošus ir įvykdžius visus reikalavimus, galima sėkmingai įsitvirtinti šioje rinkoje.
Alaus gamyba iš ekstrakto
Reikalingos investicijos alaus daryklai:
| Išlaidos | Apytikslė suma |
|---|---|
| Alaus gamybos licencija | 2500 EUR |
| Alaus virimo kursai | 2000 Lt |
| Kiekvienos partijos tyrimas | 100 Lt |
Alaus gamybos įranga