Ar Antstoliai Gali Arestuoti Nekilnojamą Turtą Įgytą Banko Paskola?

Skolų išieškojimas yra nemalonus procesas, o kreditoriai dažnai kreipiasi į antstolius. Ar gali antstolis areštuoti nekilnojamą turtą, įgytą banko paskola? Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto klausimus bei teisinį reguliavimą Lietuvoje.

Turto Arestas: Kas Tai?

Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas, siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą ir įsipareigojimų vykdymą.

Turto areštas turi du pagrindinius tipus:

• Priverstinio vykdymo
• Laikinosios apsaugos

Procedūra skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį. Laikinosios apsaugos areštas taikomas, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, perleis turtą tretiesiems asmenims. Priverstinis vykdymas susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis.

Įprastai turtą areštuoja antstolis, kuris taip pat šį turtą įkainoja. Arestuojant daugiau negu reikia išieškomai sumai negalima. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia į nusidėvėjimą ir rinkos kainas, taip pat klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.

Ar Gali Antstolis Arestuoti Dovanotą Turtą?

Trumpas atsakymas - taip. Nors egzistuoja tam tikros išimtys, antstolis pinigus gali išieškoti iš praktiškai bet kokio skolininkui priklausančio turto. Dovanotas turtas nėra priskiriamas toms nuosavybės rūšims, iš kurių skolų išieškoti negalima.

Tačiau egzistuoja nemažai atvejų, kuomet turimi pinigai greičiausiai bus saugūs. Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš:

• Motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų
• Laidojimo pašalpų
• Sumų už tarnybines komandiruotes
• Išmokų, mokamų pagal Šalpų pensijų įstatymą
• Našlaičių pensijų
• Kompensacijų už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų
• Išeitinių išmokų

Susidūrus su situacijomis, kai išieškojimas yra neteisėtas, vertėtų pateikti skundą antstoliui.

Kaip Panaikinti Turto Arestą?

Viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kai kuriais atvejais galima kreiptis į teismą. Areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.

Sutuoktinių Turto Apsauga Skyrybų Atveju

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą.

Ieškant atsakymų, reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

1. Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
2. Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
3. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
4. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
5. Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

1. Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
2. Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
3. Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
4. Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
5. Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
6. Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
7. Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Visos teisės saugomos.

Vedybų Sutartis: Apsauga Nuo Skolų?

Santuokoje visas turtas ir sutuoktinių įsipareigojimai yra bendri. Jeigu vienas sutuoktinis ima paskolą, tai reiškia, kad tai yra abiejų sutuoktinių paskola. Jeigu ji laiku negrąžinama, skola išieškoma iš bendro sutuoktinių turto.

Vedybų sutartis nurodo, kad kiekvieno sutuoktinio turtas yra asmeninis. Į žmonos atlyginimą ar įgytą nekilnojamą turtą negali pretenduoti vyras ir atvirkščiai. Pasirašius vedybų sutartį, paskola imama kažkurio sutuoktinio vardu ir ji nėra bendra. Kitas sutuoktinis tokiu atveju nėra įsiskolinęs bankui. Kreditoriai išieškojimo negali nukreipti į jo turtą ir pajamas. Tačiau vedybinę sutartį reikia pasirašyti prieš imant paskolą.

Banko Pozicija Dėl Paskolos Suteikimo

Bankai vengia suteikti paskolą tik vienam iš sutuoktinių, nes jiems naudingiau turėti du skolininkus. Tačiau yra išeitis - būstą įsipareigoti pirkti per pusę. Abu sutuoktiniai būna bendraskoliai. Skirtumas nuo įprastos paskolos toks: jungtinio turto atveju, bankas iš bet kurio sutuoktinio gali prašyti grąžinti nebūtinai pusę, o visą paskolą. O būdami lygiaverčiais bendraskoliais, sutuoktiniai gali būti ramūs, jog bankas gali pareikalauti grąžinti ne daugiau nei pusę paskolos. Vėlgi - pirkti būstą dalimis sutuoktiniai gali tik tuomet, jeigu yra pasirašyta vedybinė sutartis.

Žmonės dažnai nesupranta, kada reikalinga vedybų sutartis, o kada - ne. Ji gali apsaugoti, tačiau žmonės yra pasyvūs, jiems trūksta informacijos arba jie nenori tuo domėtis.

NAMS atstovės nuomone, bankai turėtų būti įpareigojami ne tik informuoti, tačiau ir pridėti tokių sutarčių šablonus pasvarstymui.

Vedybų sutartis dažniau inicijuoja moterys, o ne turtuoliai vyrai, kaip dažnai yra manoma. Daug atvejų, kai tokia sutartis pasirašoma dėl sutuoktinio žalingų įpročių - piktnaudžiauja azartiniais lošimais ar alkoholiu, be antros pusės sutikimo savo asmeninėms reikmėms prisiima kreditų, teigdamas, jog paskola imama šeimos reikmėms.

Išieškojimas iš Atlyginimo

Skolininko darbdavys, taip pat kitas asmuo, išmokantis skolininkui pajamas, prilyginamas darbo užmokesčiui, antstolio pateiktus patvarkymus dėl išskaitų darymo iš skolininkui priklausančių pajamų eilės tvarka registruoja Vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knygoje, kurioje nurodo patvarkymo pateikimo vykdyti datą, vykdomojo dokumento ir jį išdavusios institucijos pavadinimą, antstolio, pateikusio vykdyti patvarkymą, vardą, pavardę ir antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, adresą, išieškotojo ir skolininko vardus ir pavardes, o kai išieškotojas yra juridinis asmuo, - jo pavadinimą ir įmonės kodą, išieškotojo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą, jeigu nurodyta, - išieškotojo sąskaitos banke rekvizitus, išieškotiną sumą, o jeigu atsiųstas patvarkymas išieškoti periodines išmokas, - šių išmokų dydį ir periodiškumą.

Jeigu iškeldinimas vykdomas nedalyvaujant iškeldinamajam ar bent vienam pilnamečiui jo šeimos nariui arba iškeldinamasis atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, šis turtas įrašomas į turto aprašą ir esant galimybei įkainojamas. Jei yra didelis kiekis vienarūšių ir (arba) mažaverčių daiktų (namų apyvokos reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris.

Kada Negalima Nukreipti Pinigų Išieškojimo Į Skolininko Turtą?

Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Išvados

Antstoliai gali areštuoti nekilnojamą turtą, įgytą banko paskola, tačiau yra tam tikrų apribojimų ir išimčių. Svarbu žinoti savo teises ir bendradarbiauti su antstoliais, siekiant išvengti papildomų nuostolių.

tags: #ar #gali #antstoliai #arestuoti #nekilnojama #turta