Šiame straipsnyje apžvelgiama situacija, susijusi su patalpų nuoma Lietuvos žurnalistų sąjungoje (LŽS), atsiliepimai, teisiniai ginčai ir žurnalistų nuomonės apie LŽS veiklą.
Lietuvos regionų žemėlapis
Teismo procesai ir kaltinimai šmeižtu
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas D.Radzevičius buvo apskųstas teismui dėl tendencingai skleidžiamos informacijos apie Lietuvos žiniasklaidą. Remdamasis norvegiškos žiniasklaidos paviešintais JAV ambasados teiginiais, D.Radzevičius išvadino lietuvišką žiniasklaidą parsidavėle. Už tai iš D.Radzevičiaus prašoma priteisti milijoną litų ir pritaikyti jam baudžiamąją atsakomybę už sąmoningą šmeižtą. Beje, D.Radzevičius šmeižia lietuvišką spaudą jau nuo seno. Ypač mėgsta postringauti per neaišku kieno užsakytas „senuko“ radijo laidas.
D.Radzevičius, ragindamas „naivuolius“ atvykti į teismą, pats ramia sąžine nusiplovė į šiltus kraštus. Rugsėjo 19-ąją jis nesiteikė pasirodyti teisme jau antrą kartą, o jo advokatas Kęstutis Švirinas pareiškė, kad jo klientas išvykęs į kelionę. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, perskaičiusi jai įteiktą raštą, nusistebėjo, jog D.Radzevičius dar anksčiau teismui yra pareiškęs, kad gali procese dalyvauti bet kurią savaitės dieną, išskyrus ketvirtadienius ir penktadienius, tačiau netikėtai dingo...pirmadienį! Teismo posėdis dėl D.Radzevičiaus dingimo nukeltas į rugsėjo 26-ąją.
Deja, kodėl vengia teisingumo net bėgdamas į Vidurinę Aziją, taip ir nepavyko sužinoti nei iš paties D.Radzevičiaus, nei iš jo kolegų. D.Radzevičius lyg mažvaikis neišdavė, nei kurioje pasaulio vietoje jis yra, nei kokiu tikslu ir už kieno pinigus. Vis dėlto vėliau savo bloge pripažino, kad vieši Turkmėnijoje ir Moldovoje, nes niekaip negalėjo atsisakyti konferencijos organizatorių nupirktų bilietų. Galų gale paaiškėjo, kad jis apskritai iki spalio 21-osios yra išėjęs tėvystės atostogų.
Teisingumo ministerija
Mokymas, kaip nutildyti žiniasklaidą
Paaiškėjo, jog ten buvo skaitomos paskaitos Turkmėnijos valdžios institucijų spaudos cenzoriams, t. y. „spaudos sekretoriams ir tarnybų darbuotojams“. Vienintelė D.Radzevičiaus paskaita vadinosi „Spaudos tarnybų ir žiniasklaidos atstovų bendradarbiavimas“, arba perfrazavus į žmonių kalbą, „kaip išvengti žiniasklaidos smalsumo“. Tuo tarpu skelbta, kad konferencijos lektorių tikslas - pasidalyti demokratine patirtimi, nors renginys vyko valstybėje, kurioje nė kvapo demokratijos.
Ši Vidurinės Azijos valstybė taip pat neiškopia iš 10 labiausiai spaudą cenzūruojančių, taip pat labiausiai korumpuotų bei nedemokratiškų pasaulio šalių sąrašo. Beje, prieš G.Berdimuhamedovą Turkmėniją iki mirties 2006-ųjų gruodį valdęs Saparmuradas Nijazovas, arba Serdaras Saparmuratas Turkmėnbašis Didysis, pasaulį stebino kovodamas su Vakarais.
D.Radzevičiaus veikla ir interesai
Egzotiškose šalyse apsilankyti už svetimus pinigus D.Radzevičius jau yra pratęs. Devyndarbis D.Radzevičius pats deklaruoja, jog vienu metu yra LATGA-A, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, LRT tarybos narys, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos bei LŽS pirmininkas, netgi mokė klerkus, kaip vengti žiniasklaidos, dirbdamas Teisingumo ministerijos Mokymo centro lektoriumi. Jis taip pat už europinius pinigus pliekė lietuvišką žiniasklaidą laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.
Kai kuriuos postus jis turi formaliai, tačiau, kaip pats teigė, vien kaip LŽS pirmininkas gauna mažiausiai 6 tūkst. litų. Nors viešai skelbiasi turintis didelę patirtį žurnalistikoje, Lietuvoje niekas jo nė vieno įsimintino D.Radzevičiaus straipsnio neprisimena. Apskritai neaišku, kas jam suteikė ir “eksperto” titulą? Gal labiau tiktų tituluotis vyriausiuoju suteneriu, nes vadovauja Lietuvos žurnalistams, kuriuos pats vadina parsidavėliais, neva prostitutėmis?..
LŽS turto valdymas
Prieš 15 metų Vyriausybė LŽS dovanojo pastatą pačioje sostinės širdyje, Vilniaus g. 35. Po kelerių metų, 1997-aisiais, LŽS ir verslininkas Juozapas Budrikis įkūrė UAB „Juozapas pas žurnalistus“. Nors patalpos ilgą laiką nuomotos, ir už tai LŽS gavo lėšų (jas leido pirmininko komandiruotėms ir rekordinio dydžio pirmininko atlyginimui), pastaruoju metu jos stovi tuščios, bet pati LŽS kažkodėl nuomojasi patalpas iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), kurios tarybos pirmininkas šiuo metu yra pats D.Radzevičius.
Galų gale šiemet J.Budrikis pasiūlė LŽS pastatą parduoti už 13,6 mln. litų. Iš tos sumos LŽS esą gautų 5,7 mln. litų. LŽS taryba su D.Radzevičiumi priešaky vienbalsiai pritarė pardavimui, esą susidarė milžiniškos skolos ne tik už šilumą, elektrą, bet įsiskolinta ir D.Radzevičiui - jam pusmetį nemokėtas atlyginimas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pastatas
Interesų konfliktai
Visgi viena tarybos narė, buvusi D.Radzevičiaus pavaduotoja Erika Straigytė buvo prieš parceliavimą. Anot jos, net ir po sprendimo parduoti vienintelį LŽS turtą ji bandė gelbėti jį siūlydama numatyti, kad gauti pinigai bus investuoti perkant mažesnes patalpas.
LŽS vyriausioji buhalterė Lina Mykolaitienė tvirtino, jog nuspręsta pardavus pastatą pinigus investuoti į kokius nors vertybinius popierius, bet ne į naujus pastatus. O patalpas LŽS toliau nuomotųsi. Bet nei kokios skolos spaudžia LŽS pečius ir kiek sąjunga skolinga D.Radzevičiui, nei kiek išleidžiama nuomai iš LRT bei tuščio pastato išlaikymui, nenorėjo atskleisti.
Advokato Kęstučio Švirino veikla
Dainių Radzevičių ginantis advokatas Kęstutis Švirinas yra pagarsėjęs daugybėje kontroversiškų bylų, kuriose atstovavo būtent užsienio kapitalo įmonėms. K.Švirinas atstovavo liūdnai Lietuvoje pagarsėjusiai rusų kapitalo bendrovei „Dujotekana“, kai buvo bandoma kvestionuoti Kainų komisijos sprendimus nustatyti dujų kainų lubas, taip apribojant šimtus milijonų uždirbančios bendrovės pelno maržą bent iki 8 proc.
K.Švirinas gynė nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, kai šiam buvo inicijuotas apkaltos procesas dėl jį neaiškiais pinigais rėmusiam Rusijos magnatui Jurijui Borisovui suteiktos Lietuvos pilietybės, dėl to, jog informavo J.Borisovą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. K.Švirinas atstovavo ir vokiečių bankui „Dresdner Bank“ bei įmonei „Duke Investment“, kai ši pareiškė banko pretenzijas į Kaliningrado srities nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Žurnalistų nuomonės apie D.Radzevičių
Ką manote apie LŽS vaduką D.Radzevičių, kuris atvirai propaguoja užsienio valdomą žiniasklaidą ir šmeižia lietuvių žurnalistus?
- Valdas Vasiliauskas - „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius: Žmogus nėra dirbęs žurnalistu, savo karjerą pradėjo kaip valdininkas ir yra valdžią nuo jaunystės aptarnaujantis asmuo.
- Rūta Janutienė - spaudos ir televizijos žurnalistė: Jis viską interpretuoja kaip jam naudinga. Tai apgailėtina, sveikinu Vitą Tomkų, kuris nenuleidžia rankų ir duoda jam atgal. O kad Radzevičius nepasirodė teismo posėdyje, nenuostabu. Jis yra bailys ir visą laiką toks buvo.
- Vladas Vertelis - “Šiaulių krašto” vyriausiasis redaktorius: Keista, kaip žurnalistų profesinei organizacijai vadovauja buvęs ministerijos valdininkas, viešųjų ryšių specialistas, tai yra žmogus, nedirbęs profesionalaus žurnalisto darbo.
- Rūta Skatikaitė - „Lietuvos žinių“ žurnalistė: Radzevičiui visų pirma reikėtų paviešinti informaciją kolegoms ir visuomenei apie savo viešuosius ir privačius interesus. Vaizduodamas aktyviai kovojantis už skaidrumą žiniasklaidoje, jis kažkodėl pamiršta įvertinti savo, kaip žurnalisto, etiką.
- Olava Strikulienė - „Respublikos“ žurnalistė: Žurnalistams reiktų spręsti, ar jiems patinka, kai vadovauja užsieniečių „klapčiukas“. Keista, kad pats Dainius to nejaučia, kad tampa juokingas - tegu pasižiūri į veidrodį ir nusistato, kas jis toks: lietuvis ar švedas.
- Gedvydas Vainauskas - "Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius: Gaila, kad kai kas gandus pasigauna ir pradeda politikuoti. Taip elgtis ypač linkę tie, kurie nemėgsta žiniasklaidos. Todėl, mano nuomone, į tokius reiškinius net neverta kreipti dėmesio.
Kiti skandalai ir situacijos
Straipsnyje taip pat minimi kiti skandalai ir situacijos, tokie kaip automatizuotų profilių (botų) veikimas socialiniuose tinkluose, susijęs su partija „Nemuno aušra“ ir jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Taip pat aprašoma situacija Alytaus radijuje „FM99“, kai savivaldybė nutraukė patalpų nuomos sutartį su radiju ir išnuomojo patalpas sporto klubui „Atlanta Gym“, vadovaujamam socialdemokrato Antano Jodaugo.
Kauno hospiso istorija
Aprašoma situacija, kai Kauno hospiso namai susidūrė su sunkumais gaunant patalpas paramos sandėliavimui, nors norvegai dovanojo įrangą ir pasirūpino jos atgabenimu į Lietuvą. Galiausiai, po žurnalistų įsikišimo, savivaldybė rado patalpas, kurias būtų galima nuomoti lengvatinėmis sąlygomis.
Išvados
Šis straipsnis atskleidžia įvairias problemas ir skandalus, susijusius su Lietuvos žurnalistų sąjunga, jos vadovais ir kitais žiniasklaidos subjektais. Tai rodo, kad žiniasklaidos sektoriuje yra daug iššūkių, susijusių su etika, interesų konfliktais ir politiniu spaudimu.
tags: #patalpos #nuomai #zurnalistu #sajungoje