Gyvenamojo ploto statistika Lietuvoje: apžvalga ir tendencijos

Ar žinote, kiek gyvenamojo ploto yra Lietuvoje iš viso? Koks būsto plotas vyrauja mūsų šalyje? Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius statistinius duomenis apie gyvenamąjį plotą Lietuvoje, jo pasiskirstymą regionuose ir tendencijas.

Bendras gyvenamasis fondas ir jo augimas

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyvenamasis fondas siekė 84,8 mln. kv. metrų. Nuo 2018 m. padaugėjo 1 617,8 tūkst. kv. metrų.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, gyvenamasis būstų fondas padidėjo 14,7 tūkst. butų (1 proc.) ir sudarė 1,5 mln. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, būstų naudingasis plotas buvo 107,2 mln. m² ir per metus padidėjo 1,3 mln. m² (1,3 proc.). Privati nuosavybė sudarė 98,8 proc. gyvenamojo būstų fondo, likusi dalis priklausė valstybei ir savivaldybėms.

Būsto vienetų Lietuvoje 2022 m. buvo 556 099. Didžiausia koncentracija fiksuojama Vilniaus apskrityje - 450 186 vnt. Antroje vietoje - Kauno apskritis su 314 437 vnt. Klaipėdos apskrityje - 174 738 vnt., arba kiek daugiau nei 11 proc.

Gyvenamasis plotas vienam gyventojui

Svarbus rodiklis yra tenkantis vienam gyventojui, kuris 2021 m. buvo 38,4 kv. m. 2022 m. pabaigoje buvo 38,2 kv. m. Tai rodo, jog 2021 m. kiek didesnis - 38,4 kv. m.

Įdomu palyginti šiuos duomenis su Vilniumi ir Kaunu. Vilnius atsiliko nuo bendrojo, bet viršijo miestų vidurkį su 25,4 m². Kiekvienam kauniečiui suskaičiuotas plotas buvo dar didesnis ir siekė 26 m².

Statistika rodo, kad per pastaruosius metus vienam gyventojui tenkančio gyvenamojo ploto dinamika Lietuvoje beveik nepasikeitė ir siekia 26 kv. m. naudingo gyvenamojo ploto, tuo tarpu ES vidurkis yra beveik du kartus didesnis.

Visoje šalyje suskaičiuota 1,28 mln. gyventojų.

Vidutinis būsto dydis Lietuvoje

Vidutinis būsto dydis Lietuvoje - 70,2 kv. m.

Vidutinis vieno būsto dydis sudarė 69,9 m² ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiek tiek padidėjo. Vidutinis privataus būsto dydis sudarė 70,3 m²: mieste - 63,9 m², kaime - 82,8 m². Valstybės ir savivaldybės būstai buvo mažesni - vidutinis vieno būsto dydis siekė 47,5 m²: mieste - 44,2 m², kaime - 59,8 m².

Būsto plotas miestuose ir kaimuose

Statistiniai duomenys rodo, kad ne miestuose gyvenamojo ploto yra daugiau (57,3 proc.). Būtent kaimuose esantis būstas dažnai yra didesnis.

Mieste esančio būsto vidutinis plotas yra 63,3 kv. m, o kaime - 82,2 kv. m.

Gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas mieste sudarė 64,6 mln. m², kaime - 42,6 mln.

Butų namų ploto praėjusių metų pabaigoje buvo 38 893 tūkst. kv. metrų, miestuose - 2 3821,8 kv. metrų.

Gyvenamasis plotas pagal apskritis

Žmonės gyvena Tauragės apskrityje - 73,6 kv. m) turi Šiaulių apskrities gyventojai.

Būsto pasiūla ir paklausa Vilniuje

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus" gegužę skelbė, jog surinkti duomenys rodo, kad Vilniuje per šiuos metus bus pastatyta du kartus daugiau butų nei pernai, o jų pasiūla vis labiau viršys panašiame lygyje besilaikančią paklausą. Per pirmąjį šių metų ketvirtį visuose Lietuvos didmiesčiuose nuo 2007 iki 2012 metų pastatytuose daugiabučiuose neparduotų butų skaičius išaugo 3%.

Praėjusiais metais gyventojai įsigijo daugiau naujų butų nei jų buvo pastatyta, konstatavo nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė "MG Valda", išanalizavusi Vilniuje vystomų gyvenamųjų namų projektų pardavimus 2011-aisias. Šiuo metu sostinėje yra likę neparduota kiek mažiau nei 1500 naujų butų.

2011 m. beveik pusė visų pardavimų sudarė dviejų kambarių butai, kartu daugėjo sandorių perkant trijų kambarių butus, per pirmąjį metų pusmetį jų parduota beveik dvigubai daugiau nei 2010-ųjų tą patį laikotarpį.

"Dviejų kambarių butai tradiciškai yra patraukliausi eilę metų, bet pastaruoju metu sumažėjusios būsto kainos koreguoja situaciją, atverdamos gyventojams daugiau galimybių įsigyti didesnį būstą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Rinkdamiesi trijų kambarių butus, gyventojai dažniausiai dairosi iki 60 kv. m.

Jo teigimu, nors gyventojai būstą renkasi atidžiau, labiau atsižvelgia į savo poreikius ir daugiau vertina kokybę, jų apsisprendimą dažniausiai vis dar lemia kaina.

Praėjusiais metais populiariausi buvo ekonominės klasės butai, jų dalis nekilnojamo turto rinkoje sudarė apie 40 proc. arba per 320 butų. Vidutinės klasės butų buvo parduota vos keliais nuošimčiais mažiau, tačiau jų paklausa augo sparčiausiai. Eksperto teigimu, tai galėjo lemti didesnė naujų vidutinės ir aukštos klasės projektų pasiūla bei išaugę gyventojų kokybės reikalavimai būstui.

Likusi parduotų naujų butų dalis teko aukštai ir prestižinei klasei - atitinkamai apie 24 proc. ir 3 proc.

"Praėjusiais metais nekilnojamo turto rinka rodė atsigavimo ženklų, tad žvelgdami į šiuos metus prognozuojame, kad padėtis išliks panaši kaip ir pernai - stabili, be didelių permainų, tačiau su optimistinėmis nuotaikomis, kurioms pagrindą duoda tendencija, jog naujų kokybiškų butų paklausa yra didesnė nei naujai statomo būsto pasiūla", - sakė M.

Metų pradžioje iš beveik 1500 Vilniuje siūlomų naujų butų kone pusė sudaro ekonominės klasės, mažiau nei trečdalis - vidutinės klasės būstai. Didžioji dalis pirkėjams siūlomų naujų butų yra dviejų kambarių (virš 700), trijų kambarių butų skaičius siekia apie 420, vieno - apie 160, likusią dalį sudaro keturių-penkių kambarių butai.

Gyvenamojo būstų fondo pokyčiai savivaldybėse

66,4 proc. visų šalies būstų buvo mieste, iš jų 62,6 proc. - didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 33,6 proc.

Gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas labiausiai padidėjo Klaipėdos (4,6 proc.), Kauno ir Vilniaus (po 4 proc.) rajonų bei Palangos miesto (3,3 proc.) savivaldybėse. Privačios nuosavybės būstų skaičius labiausiai padidėjo Klaipėdos rajono (4,3 proc.), Palangos miesto (3,8 proc.), Kauno (3,8 proc.) ir Vilniaus (3,3 proc.) rajonų savivaldybėse.

2021 m. pabaigoje 1 tūkst. gyventojų teko 547 būstai (2020 m. gruodžio 31 d. - 544 būstai).

Pagrindiniai rodikliai

Apibendrinant, galima teigti, kad gyvenamojo ploto statistika Lietuvoje atspindi tiek bendras šalies tendencijas, tiek regioninius skirtumus. Svarbu atkreipti dėmesį į būsto pasiūlos ir paklausos dinamiką didmiesčiuose, taip pat į skirtumus tarp miesto ir kaimo vietovių.

tags: #pastatyta #gyvenamojo #ploto