Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) aktyviai dalyvauja įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programas visoje Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime agentūros veiklą Utenos rajone, gyventojų atsiliepimus apie renovaciją, kvartalinės renovacijos tendencijas ir siekiamus energinio efektyvumo rodiklius.
Inovatyvus projektas Utenoje
Utenoje šiam projektui įgyvendinti yra pasirinktas daugiabutis namas Aukštakalnio mikrorajone, Taikos g. 27, kuriame yra 40 butų. Birželio 19 d. Utenos rajono savivaldybėje lankėsi svečiai, tarp kurių buvo ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, BETA projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Nijolė Graužinytė, UAB „Utenos butų ūkis” direktorius Ignas Vaškelis. Minėto inovatyvaus projekto esmė - paprastą daugiabutį namą po renovacijos paversti namu, beveik nevartojančiu energijos.
„Tai perspektyviausias projektas Lietuvoje, - sakė Knutas Holeris. - Jis suteikia galimybę pritaikyti patirtį kitiems daugiabučiams namams. Toks pat projektas įgyvendintas Latvijoje, bet, palyginti su projektu Utenoje, jis jau pasenęs, tik įgyvendinimo principai yra tie patys. Liepos pradžioje Vokietijoje pradėsime dėlioti būsimus darbus ir darbų eigą. Vilniuje visą renovacijos procedūrą jau aptarėme.
Kaip informavo BETA direktorius, daugiabučio Taikos g. 27 gyventojų sutikimas dėl namo renovacijos yra gautas. „Galiu patikinti, kad gyventojams papildomai mokėti nieko nereikės, - sakė Valius Serbenta. - Matom, kad savivaldybė palaiko inovatyvaus projekto įgyvendinimą. Tai džiugina.
Gyventojų atsiliepimai Utenoje
Sėkmingos renovacijos šalyje pavyzdys - Utena. Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistika, šioje savivaldybėje renovuojama 20 daugiabučių, o dar 16 - jau pabaigti modernizuoti per pastaruosius trejus metus.
Renovuojamus namus administruojančios įmonės Utenoje direktoriaus pavaduotojas Bronius Šaukeckas pastebi, kad nors iš pradžių gyventojai apie renovaciją kalbėjo skeptiškai, tačiau, pamatę rezultatus, liko maloniai nustebinti. „Šiuo metu renovuoti 16 daugiabučių - jų gyventojai rezultatu patenkinti, savivaldybė nesulaukė nei vieno skundo, šilumos sutaupymai geri, sutaupome apie 50-60 proc. Žmonės labiausiai džiaugiasi dėl pagerėjusių komforto sąlygų, pagerėjusia namo išvaizda. Viena moteris neseniai man pasidžiaugė, kad dabar malonu grįžti namo, nes daugiabutis pasidarė jaukus“, - sako B. Šaukeckas.
Pagerėjęs komfortas ir taupymas
Renovuotame Maironio g. 13 penkiaaukštyje gyvenantis Vytautas Leika didžiausiais renovuoto namo privalumais taip pat įvardijo pagerėjusį komfortą. „Labai jaučiasi pagerėjusi gyvenimo kokybė, komforto sąlygos. Nebėra taip, kad viename aukšte temperatūra būtų 19, o kitame - jau kaitintų iki 25 laipsnių. Šilumos sutaupome daug, ji tolygiai paskirstoma tarp visų aukštų - ar tai būtų pirmas, ar trečias, ar penktas aukštas. Didelis pliusas, nes būnant namie nebereikia vilnonių kojinių“, - šypsosi pašnekovas.
Namo gyventojas prisimena ir kuriozinių situacijų - vyresni gyventojai po renovacijos pyko, kad naujieji radiatoriai blogi, nes, neva nešildo. „Gyventojai man pasiskundė, todėl nutarėme daryti eksperimentą - atidarėme langą, patalpa atšalo ir radiatorius ėmė kaisti. Paaiškinau, kad namas po renovacijos yra gerokai šiltesnis, todėl radiatoriams ir reikia šildyti mažiau“, - išsklaidytą mitą pateikia V. Leika.
Pasak V. Leikos, plytiniame name, kuriame jis gyvena, seni mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius. Virtuvės langai nuo šiol turi didelę orlaidę, užtikrinančią geresnę ventiliaciją. Butuose buvo įrengti kompiuterizuoti šilumos reguliatoriai. Buvo apšiltintos ne tik namo sienos, stogas, bet ir rūsys, taip pat įstiklinti ir suremontuoti balkonai.
„Pirmame aukšte balkonų niekada nebuvo, todėl gyventojams buvo suteikta galimybė į projektą papildomai įtraukti ir savomis lėšomis įsirengti balkonus - šis žingsnis taip pat padidino šilumos sutaupymą. Renovacija yra gėris, nes mes ne tik sutaupome pinigų, bet ir šilumą, gauname komfortą. Žmonės gyvena gražiame, šiltame name, patogiai“, - tikina pašnekovas.
Kvartalinė renovacija
Viena iš ryškesnių tendencijų - kvartalinė renovacija. Iš visų patvirtintų projektų net trečdalis daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šias programas yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 šalies savivaldybės iš 60. Programos apima nuo vieno iki kelių miesto kvartalų atnaujinimą. Du trečdaliai iš minėtų, programas pasirengusių savivaldybių, planus turi daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius - 29, Kėdainių raj. - 10, Utenos raj. - 7, Druskininkų sav. - 6, Palanga - 5).
BETA informuoja, kad programos įgyvendinimo laikotarpis - vidutiniškai 7 metai. Turint omenyje, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, galima prognozuoti, jog po 5 - 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės - ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe, etc.) parametrais.
„Mūsų turima informacija atskleidžia, kad jau kelis metus mūsų vykdomas tikslingas naujo požiūrio į pastatų energinio efektyvumo didinimą formavimas pradeda duoti rezultatus. Vien tik turimi skaičiai, rodantys, kad trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, nurodo, kad ateityje galime tikėtis tik augančio suaktyvėjimo ne pavienės, tačiau kvartalų renovacijos paraiškų skaičiaus“, - teigia V. Serbenta.
Anot jo, kvartalinė renovacija verta daugiau dėmesio ir dėl daugiau privalumų, kurių nesuteikia pavienė - jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinierinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus.
Užbaigus renovaciją gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas. Dėl šių priežasčių gyventojai gali pasidžiaugti ir pakilusia nekilnojamojo turto verte.
Siekiama aukštesnių energinio efektyvumo rodiklių
Antroji išryškėjusi tendencija - planuojamuose daugiabučiuose norima pasiekti ženkliai aukštesnius energinio efektyvumo rodiklius. Tai rodo ir kvietimo statistika - net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų ir patvirtintų projektų po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.
Ženkliai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą - jo dėka yra saugoma aplinka bei mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ypatingai padeda atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės remiamų atsinaujinančių energijos šaltinių sąrašas gan ilgas, tačiau didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui pašildyti ir šilumos siurblius šildymui.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2400 daugiabučiai arba 70 tūkst. butų. Šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.
A Brazas apie daugiabučių namų renovaciją_2023
Finansavimas ir prioritetai
Nors pagal kvietimo sąlygas buvo numatyta, kad visoms gautoms paraiškoms bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jeigu patvirtintų projektų bendra investicijų suma viršys 150 mln. eurų, tačiau buvo atsižvelgta ir į Vyriausybės prioritetus. Kadangi skiriama vis daugiau dėmesio pastatų energinio efektyvumo didinimo sričiai, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus - žinoma tuos, kurie atitiko nustatytas sąlygas.
Lyderiai pagal atnaujinimo projektus
Po atlikto vertinimo BETA pastebi, kad daugiau kaip 20 proc. pagal šį kvietimą gautų projektų bus įgyvendinami šalies didmiesčiuose - Klaipėdoje (36 daugiabučiai), Kaune (32) ir Vilniuje (29). „Atsižvelgiant į tai, kad šie miestai išsiskiria ypač didele senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekiančia net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų, galime pasidžiaugti, kad jie aktyviai teikia paraiškas jau ne pirmus metus“, - pabrėžia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Paskutiniame Aplinkos ministerijos skelbtame kvietime aktyvumu taip pat pasižymėjo Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.
Energinio audito svarba
Atlikti energinį auditą po renovacijos yra labai naudinga, kadangi remiantis realiais matavimų rezultatais bus galima matyti, kurios priemonės duoda didžiausią naudą, o kurios - mažiau efektyvios. Gyventojai gali paprastai įsitikinti, ar jų renovacija pranoko lūkesčius. Tai parodo sumažėjusi šildymo sąskaita ir pagerėjusi gyvenimo kokybė.
Net jei daugiabutis sutaupo tik 40 proc., renovacijos ekspertas pabrėžia, kad tai vis tiek yra didelis pasiekimas. „Įsivaizduokite namą, kurio butuose žiemą temperatūra nepakyla aukščiau 17 laipsnių. Po renovacijos visuose daugiabučiuose temperatūra nebebūna tokia žema ir siekia mažiausiai 20 laipsnių. Tai reiškia, kad jei po renovacijos toks namas sutaupo bent 40 proc., realūs sutaupymas yra ženkliai didesnis, mat gyventojai už mažesnę kainą gauna daug geresnę gyvenimo kokybę ir aukštesnę patalpų temperatūrą“.
Veiksniai, įtakojantys sutaupymus
Tai, ar pavyksta sutaupyti daugiau nei 40 proc., priklauso nuo daugelio veiksnių. „Kitas mažiau reikšmingas, bet gana svarbus veiksnys, turintis įtaką sutaupymams - namo konfigūracija. Kai kada ji būna nelabai sėkminga. Pavyzdžiui, daugiabutyje yra 4 butai, todėl kiekvienas iš jų turi daugiau išorinių sienų, kurioms reikia daugiau šilumos energijos, o tai reiškia mažesnius sutaupymus. Panašių aplinkybių, „užkoduotų“ namo konstrukcijoje, gali pasitaikyti daugiau, tad ne visi daugiabučiai gali tapti taupymo čempionais, net puikiai įgyvendinus energinio efektyvumo priemones“.
BETA teikiamos paslaugos
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) teikia įvairias paslaugas, susijusias su daugiabučių namų atnaujinimu (modernizavimu). Tai apima:
- Konferencijų organizavimą
- Informacijos rengimą ir skelbimą įvairiose media priemonėse
- Duomenų informacinės sistemos kūrimą, modernizavimą ir palaikymą
- Energinio audito ir ekspertizės paslaugas
- Seminarų gyventojams ir organizacijoms rengimą
- Mokymų daugiabučių namų administratoriams organizavimą
- Ir kitas susijusias paslaugas
Šios paslaugos yra skirtos užtikrinti, kad renovacijos procesas būtų sklandus, efektyvus ir naudingas gyventojams.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Utenos savivaldybės renovacijos pasiekimai įvertinti apdovanojimu už iniciatyvą rengiant demonstracinių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Utenoje vyksta kompleksinė renovacija, pereita nuo pavienių daugiabučių pastatų atnaujinimo prie viso gyvenamojo kvartalo renovacijos: šalia atnaujinamų daugiabučių keičiamos požeminės komunikacijos (šildymo trasos, vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai), atnaujinami šaligatviai, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikštelės, įrengiami gėlynai, žaliosios zonos.
40 proc. sutaupymai dažniausiai nurodomi investicijų plane, pradiniame ir viename svarbiausių modernizacijos procesui dokumentų, padedančių gyventojams apsispręsti, kokias energinio efektyvumo priemones pasirinkti. Tačiau kokybiškai renovuoti daugiabučiai dažnai pasiekia ženkliai didesnius, pavyzdžiui, 60 proc. sutaupymus.
Bus tikrinami 12 namų (Utenos, Šiaulių, Klaipėdos, Telšių, Kauno bei Alytaus apskrityse) sutaupymai po renovacijos. Namai buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: namas modernizuotas ne mažiau kaip prieš 2 ir ne daugiau kaip prieš 5 metus ir pasirinko vieną iš šių priemonių - geoterminis šildymas, saulės kolektoriai, ventiliacija ir rekuperacija, vėdinimas fasadas.
Monitoringo metu vertinami ne tik sutaupymai, bet ir darbų kokybė. Todėl atliekama ir techninių darbo projektų bei statinio ekspertizės, ir faktiniai namo išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai, patalpų oro temperatūros, santykinės drėgmės ir CO2 koncentracijos matavimai.