Kurtuvėnai - tai ne tik miestelis, bet ir regioninis parkas, garsėjantis savo gamta, istorija ir kultūros paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką siūlo Kurtuvėnų dvaro sodyba, kokie atsiliepimai apie ją, ir ką verta pamatyti aplinkiniame regione.
Kurtuvėnų dvaro sodyba
Kurtuvėnų Dvaro Sodyba: Vieta Poilsiui ir Šventėms
Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje įsikūrusi dvaro sodyba yra puiki vieta poilsiui, pramogoms ir įvairiems renginiams. Čia galite švęsti vestuves, mergvakarius, bernvakarius ar jubiliejus. Taip pat galite tiesiog ramiai praleisti savaitgalį su šeima ar draugais, mėgaudamiesi gamta ir įvairiomis pramogomis.
Sodyba siūlo:
- Pobūvių sales
- Miegamąsias vietas
- Pirtį
- Lauko terasą
- Pramogas vaikams: batutą, smėlio dėžę, žaidimus
Pušų apsuptyje galėsite pasimėgauti skaniu maistu ir teigiamomis emocijomis. Sodybos personalas stengiasi prisitaikyti prie klientų poreikių ir norų, kad kiekviena šventė būtų išskirtinė.
Kurtuvėnų Dvaro Sodybos Istorija
Bajoro sodybos Kurtuvėnuose būta jau XIV amžiuje. 1495 m. minimas pirmasis Kurtuvėnų savininkas Mykolas Jaugelavičius. Yra žinių ir apie kitus garsius dvaro šeimininkus - Kęsgailas, Nagurskius, Oginskius, Tiškevičius, Zyberk Pliaterius. 1592 m. Kurtuvėnų dvaro sodybą sudarė per 20 medinių pastatų, iš kurių 5 buvo gyvenamieji. XVIII a. čia stovėjo medinis barokinis kompleksas, XIX a. pabaigoje pradėti statyti mūriniai statiniai.
Lankytinos Vietos Kurtuvėnų Apylinkėse
Be dvaro sodybos, Kurtuvėnų regioninis parkas siūlo daugybę kitų lankytinų vietų:
Kurtuvėnų Šv. Jokūbo Bažnyčia
Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčia statyta 1792 metais. Fundatoriai - bajorai Nagurskiai, tuo metu valdę Kurtuvėnų dvarą. Fundatoriaus Jokūbo Nagurskio garbei bažnyčia ir pavadinta šv. Jokūbo vardu. Bažnyčios architektas - Martynas Knakfusas, Vilniaus universiteto profesorius.
Kurtuvėnų Šv. Jokūbo Bažnyčia
Kurtuvėnų Dvaro Parkas
Dvaro parko takai atkurti pagal XIX amžiaus vidurio planą. Grafas Liudvikas Viktoras Pliateris Zyberk norėjo plėsti ūkį už paskolą iš banko, turėjo padaryti inventorizaciją su planu. Dvaro parke išlikę tvenkiniai, alėjos, takai, panoramos. Tai landšaftinio tipo parkas. Parke - keliolika medžių, kuriems daugiau, nei šimtas metų.
Perkūno Kalnelis ir Medis
Nedidelė kalvelė. Ant kalvelės paminklas Perkūnui. 2001 metais Kurtuvėnų dvare vyko Romuvos stovykla. Savaitę prieš stovyklą sudegė dvaro svirnas. Stovykla vis tiek įvyko. Buvo minima paskutinė Perkūno diena. Sumanyta pastatyti Perkūno medį. Dvaro parke vėjas buvo nulaužęs didžiulį uosį. Uosis tiko Perkūno medžiui. Kalvis nukalė Perkūno kirvukus - ant metalinių strypų užmautus akmenis, kuriais Perkūnas velnius medžioja. Ant viršaus užkelta karūna - ugnies ženklas. Įstatyta Perkūno širdis. Kūrinys sukurtas ekspromtu, niekas pradedant darbą nežinojo, kaip atrodys skulptūra.
Kurtuvėnų Piliakalnis
Į kairę nuo dvaro - Kurtuvėnų piliakalnis. Kažkada buvęs vienas kalnas buvo perkastas ir nutiestas kelias. Prieš 2000 metų piliakalnyje gyveno žmonės, buvo įtvirtinimai. Pilį 1495 metais pakeitė katalikiška koplytėlė, kurios jau nebėra, jos vietoje stovi kita koplytėlė.
Akmuo su Dievo Pėda
Šalia Rimo kalnelio ir Ribiškių tvenkinių Kurtuvėnų bendruomenės iniciatyva 2010 metais sugrąžintas akmuo su Dievo pėda. Pasakojamos legendos, kad Dievas, eidamas į dangų, atsispyręs būtent nuo šito akmens ir likusios jame įspaustos pėdutės. Kita legenda pasakoja, kad angelas ant to akmens nužengęs nuo dangaus. Viena pėdutė akmenyje net su atsispaudusiais pirštukais.
Akmuo su Dievo Pėda
Pustlaukio Duobė
Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje, kuris yra įsteigtas išsaugoti termokarstines duobes, liaudyje vadinamas velniaduobėmis, yra Pustlaukio duobė. Vaizdinga Pustlaukio duobė atsirado tirpstant ledynmečio ledui, palaidotam po smėlio, žvyro sluoksniu. Duobė atverta atlikus kraštovaizdžio kirtimus. Duobėje atlikti geologiniai tyrimai, daryti gręžiniai, palenologiniai (žiedadulkių) tyrimai, iš kurių sužinoma, kaip keitėsi augmenija toje vietoje.
Svilės Šaltiniai
Už beveik trijų kilometrų yra kryžkelė su rodyklėmis. Kairiau pasukus, nuvažiuoji į Juodlę, kur yra 4,5 kilometro takas pasivaikščioti apie Juodlės ežerą. Mes sukame dešiniau - į Svilės šaltinius. Į šaltinius veda tiltas su apžvalgos aikštele. Gamtininkas Ričardas Kazlauskas šioje vietoje atrado arktinę apsiuvą - plėvesparnių būrio vabzdį, kuris įrašytas į Raudonąją knygą. Svilės šaltiniai - piečiausia šio vabzdžio radimvietė Europoje. Atvažiavę gamtosaugininkai surado, kad beveik dviejų hektarų teritorijoje trykšta šaltiniai, daug akių, debitas - 40 litrų per sekundę. Botanikai atrado čia dervidinių giminės daugiametį patvenį. Tai - didžiausia daugiamečio patvenio radimvietė Lietuvoje.
Slapukai ir Privatumo Politika
Norint užtikrinti svetainės funkcionalumą ir pritaikyti ją prie Jūsų poreikių, naudojami slapukai. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai naudojami:
- Prisiminti Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
- Įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine.
- Sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Be to, naudojamos „Pixel“ žymos, kurios leidžia stebėti Jūsų veiksmus svetainėje. Informacija renkama analizei iki trejų metų, o slapukai gali galioti iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Kontaktai
Norėdami užsisakyti pobūvių salę ar sužinoti daugiau apie Kurtuvėnų dvaro sodybos paslaugas, galite susisiekti telefonu: 867050707.
Taip pat galite susisiekti su mumis el. paštu.
tags: #kurtuvenuose #sales #nuoma