Lietuva, turinti įvairių žemės gelmių išteklių, susiduria su iššūkiais, kaip saugiai ir efektyviai juos eksploatuoti. Šiame straipsnyje aptarsime žemės turtų kasimo vietų apibrėžimą, gipso naudojimą ir jo išgavimo ypatumus, taip pat saugos reikalavimus vykdant kasimo darbus.
Karstinio regiono žemėlapis Lietuvoje
Gipsas: Naudojimas ir Susidarymo Sąlygos
Gipsas - dažnai žmonių minima ir daugiausiai statybų pramonėje naudojama žaliava tinkui, gipso plokštėms, gipsbetoniui ir kt. medžiagoms gaminti. Tačiau gipsas puikiai pažįstamas ir medicinoje (naudojamas gipso tvarsčiams, ortopedijoje - gaminant gipsines formas, ant kurių formuojami plastikiniai ar anglies pluošto įtvarai), mene (skulptūroms, meninio metalo liejimo formoms, interjero puošiniams (vazos, lipdiniai ir kt.) gaminti), žemės ūkyje (dirvožemiui tręšti), net maisto pramonėje (pvz., sojų varškės gamyboje kaip koagualiantas).
Gipsas gali būti dvejopas: susidaręs natūraliai gamtoje ir išgautas pramoniniu būdu (stabdant sieros dioksido išmetimus į atmosferą (deginant įvairų, sieros turintį kurą), dažnai naudojamas procesas, kurio pabaigoje susidaro dideli gipso kiekiai). Gamtoje susidaryti gipsui reikia kelių sąlygų: druskėjančio jūros vandens ir aukštos temperatūros.
„Gipsas išsikristalizuojasi iš druskėjančio jūros vandens karštame aridiniame klimate, taip pat susidaro hidratuojantis (prisijungiant vandens molekules) anhidritui“, - paaiškina J. Satkūnas.
Gipso Ištekliai Lietuvoje
Pirmosios žinios apie gipso naudojimą statybos darbams randamos XVIII a. raštuose. Tačiau gipsu kaip naudingąja iškasena, pasak J. Satkūno, buvo susidomėta prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, gipso yra Pasvalio, Biržų rajonuose (ten, kur vyksta karstiniai procesai). Taip pat dideli gipso ištekliai žinomi pietvakarių Lietuvoje, viršutinio permo nuogulose Kauno-Prienų ruože.
„Tai statybinis, labai stiprus gipsas, tinka portlandcementui gaminti. Teoriškai jis gali būti eksploatuojamas tik šachtiniu būdu. Gipso klodai yra maždaug nuo 146 m iki 700 metrų gylyje“, - priduria J. Satkūnas.
Deja, dažniausiai dėl sudėtingų hidrogeologinių ir eksploatacijos sąlygų viršutinio devono, gipso telkinių eksploatuoti neapsimoka.
Karstiniai Procesai ir Smegduobės
Be to, kaip pabrėžia J. Satkūnas, iš anksto sunku įvertinti būsimo karjero poveikį karstinio proceso intensyvėjimui plėtrai. Karstas - procesas, kurio metu paviršinis ir požeminis vanduo susiliečia su lengvai vandenyje tirpstančiomis uolienomis (dažniausiai klintimis, dolomitais, gipsu).
Ištirpus negiliai slūgsančioms uolienoms, per ilgą laiką susidaro karstinis reljefas. Lietuvos karstiniai reiškiniai vyksta jau minėtoje Šiaurės Lietuvoje Biržų ir Pasvalio rajonuose - būtent ten, kur aptinkama ir gipso, karstiniams procesams būtino žemės gelmių turto.
Kadangi šiuose rajonuose gipso sluoksniai yra arti žemės paviršiaus, juos lengvai veikia paviršinis (lietaus ir sniego tirpsmo) vanduo. Pro plyšius prasisunkęs vanduo tirpina gipsą. Ilgainiui susiformuoja požeminių ertmių, virš kurių esantys birių uolienų sluoksniai gali įgriūti, taip paviršiuje atsiveria smegduobė.
Daugelyje smegduobių nuobiroms užkimšus požeminius plyšius ima kauptis vanduo, taip susidaro apvalūs, nedideli, bet gilūs ežerėliai.
Kirkilai ežerai - karstinių įgriuvų susidarymo rezultatas
Mokslininkų Indėlis: Gipso Gamyba iš Atliekų
Kadangi Lietuvoje gipsas nėra eksploatuojamas, statybos pramonėje jis keičiamas kitomis medžiagomis, importuojamas, gaminamas pramoniniu būdu. Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai rado būdą, kaip pagaminti padidinto stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus.
Kaip tikina patys KTU mokslininkai, padidinto stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas - trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas - naftos perdirbimo pramonės atliekos, ir tam tikras aktyvatorius. Sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso.
Eksperimentų metu mokslininkai nustatė optimalų visų medžiagų kiekį, reikalingą geriausios kokybės galutiniam produktui.
„Mūsų sukurta medžiaga turi kur kas geresnes mechanines savybes, kurios yra labai reikšmingos, turint omenyje tai, kad gipsas paprastai naudojamas statybų pramonėje. Todėl jo mechanines savybes yra pati svarbiausia savybė, atspindinti jo kokybę“, - paaiškino D. Vaičiukynienė.
Naudojamos vien tik atliekos: „Analogiškuose tyrimuose, kuriuose orientuojamasi į gipso gamybą iš fosfogipso, paprastai panaudojamos brangios rišamosios medžiagos ar aukšta temperatūra. Tuo tarpu mūsų išradime naudojamos tik atliekos iš skirtingų pramonės sričių - jų ne tik galima įsigyti už simbolinę kainą, bet taip pat paversti naudinga medžiaga statybų ir kitoms pramonės šakoms, kuriose naudojamas gipsas. Sukurtas gipso akmuo yra stipresnis, jo gamyba yra paprastesnė ir efektyvesnė, be to, utilizuojamos nereikalingos atliekos“, - teigia dar viena inovacijos bendraautorė, mokslininkė Dalia Nizevičienė.
Žemės Gelmių Turtų Išgavimas ir Valstybės Biudžetas
Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt.
Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Tačiau ne visi žemės gelmių ištekliai Lietuvoje yra eksploatuojami. Didžioji dalis žemės gelmių turto ištirta, bet dar laukia savo eilės, be to, yra požymių, leidžiančių tikėtis, kad ateityje bus ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių.
Mūsų šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, dabar naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Svarbiausi ir daugiausiai naudojami ištekliai Lietuvoje ir visame pasaulyje - požeminis vanduo ir statybinės medžiagos.
Lietuvos geologijos tarnyba pabrėžia, kad kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už išgautus žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet nemenkai papildo valstybės biudžetą. Lietuvos geologijos tarnyba informuoja, kad šiuo metu surasti ir paruošti gavybai gelmių ištekliai sudaro apie trečdalį mūsų valstybės turto.
Prie atvirų kasinių Lietuvoje priskirtini ir durpynai. Jie užima beveik 10 proc. mūsų šalies paviršiaus ploto, tačiau šiuo metu durpių gavybai naudojama tik 0,2 proc. šalies ploto. Nemaža dalis iškasenų nėra išgaunamos dėl pernelyg didelių finansinių kaštų ir dėl prognozuojamo didelio neigiamo poveikio aplinkai.
Saugos Reikalavimai Vykdant Žemės Kasimo Darbus
Atkreipiame dėmesį, kad projektinių sprendinių ir (ar) numatomų veiklų derinimas su ESO privalomas žemės savininkams ir kitiems asmenims, vykdantiems darbus dujotiekių apsaugos zonose, elektros tinklų apsaugos zonose ir (ar) ESO ryšių tinklų infrastruktūros apsaugos zonose.
Gavus ESO sutikimą žemės kasimo darbams, registruoti ESO atstovo iškvietimą, užpildžius tinklų rodymo rezervavimo formą arba skambinant telefonu +37069761852 , nurodant tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, bei išduoto sutikimo žemės kasimo darbams numerį. Negalite tęsti vykdant žemės kasimo darbus.
Bendrovė, kaip skirstomųjų tinklų operatorius, privalo užtikrinti tinkamą skirstomųjų tinklų (sistemos) priežiūrą ir saugų naudojimą, ir šiuo tikslu Bendrovė gali tvarkyti jūsų asmens duomenis teikdama jums informaciją apie saugų darbų vykdymą dujotiekių, elektros ar ryšių tinklų apsaugos zonose.
Pateikdami savo asmens duomenis, jūs patvirtinate, kad esate susipažinę su Bendrovės interneto svetainėje www.eso.lt skelbiamomis jūsų asmens duomenų tvarkymo sąlygomis (daugiau informacijos yra skelbiama Bendrovės Privatumo politikoje). Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi vykdant Bendrovės, kaip skirstomųjų tinklų (sistemos) operatoriaus funkcijas ir pareigas, sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose išdavimo tikslu bei jūsų pateiktų klausimų, prašymų ir skundų sprendimo tikslu.