Utenos rajonas, ypač Vyžuonų seniūnija, garsėja savo gamtos grožiu ir istorine praeitimi. Šiandien čia galima rasti įvairių sodybų, parduodamų tiek gamtos apsuptyje, tiek arčiau miestelių. Apžvelkime šią vietovę iš arčiau, panagrinėdami jos istoriją ir dabartines galimybes įsigyti sodybą.
Utenos rajono žemėlapis
Vyžuonų istorijos bruožai
Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vyžuonų gyvenvietė nuo senų LDK laikų augo ir plėtojosi dvaro įtakoje. Nuo pat feodalizmo aušros iki baudžiavos panaikinimo čia buvo baudžiavinių valstiečių kraštas. Senuose šaltiniuose žodis Vyžuonos reiškė, visų pirma, dvarą, kuriam priklausė žemė ir žmonės. Vyžuonos buvo perkamos, parduodamos, dovanojamos, nuomojamos, jos ėjo per kunigaikščių ir didikų stambių žemės savininkų dinastijas.
Nuosekliai aprašytos Vyžuonų istorinės raidos neturime. Svarbesnė rašytinė tradicija prasidėjo tik nuo XVI amžiaus. Daug raštijos dokumentų žuvo karų ir miestelio gaisrų metu. Todėl mūsų laikus pasiekė tik fragmentiško pobūdžio žinios, publikuotos dažniausiai svetimšalių veikaluose. Kaip rašytinėje, taip ir žodinėje tradicijoje apstu spėliojimų, motyvuotų ir nemotyvuotų pasakojimų.
Dvarų istorija
Bene visuose šaltiniuose dvaro istorija siejama su LDK Vytauto laikų didiko Kristino Astiko vardu. Būdamas Vytauto bendražygis Kristinas Astikas gavo šiuose kraštuose dideles žemės valdas, tarp jų ir Vyžuonas. K. Astiko sūnus Radvila Astikaitis buvo Radvilų giminės pradininkas. Vyžuonos Astikų giminės rankose išlikusios iki 1555 metų. Radvilų giminės tyrinėtojas istorikas Jonas Yčas teigia, kad Vyžuonos buvo pirmasis ir pagrindinis Radvilų lizdas, jų ekonominis centras.
Vyžuonos taip pat turėjo būti sustiprintas punktas, ypač atsižvelgiant į gamtines ir geografines savybes, jų strateginę padėlį tarp Utenos, Kupiškio, Užpalių, Svėdasų. Ši vietovė galėjo būti specialiai rengta gynybos punktu, forpostu, turint omeny karus su švedais, kalavijuočiais, kurių metu galėjo būti sunaikintas senasis Radvilų dvaras. Vyžuonų dvarvietę taip pat pažymi archeologas Eugenijus Ivanauskas, apibūdindamas radinius, datuodamas juos XVI a. II puse XVII a. ir manydamas, kad šioje vietoje greičiausiai buvęs senasis Vyžuonų dvaras, ilgą laiką priklausęs Radvilų giminei.
Su Astikų, Kiškų, Radvilų dinastijomis ir sunaikintais jų rūmais lyg ir baigiasi, sakytume, ankstyvasis Vyžuonų dvaro egzistavimo periodas, kuriame gausu didžiūnų kaitos peripetijų, fragmentiškai paminėtų istoriniuose šaltiniuose. Paskutinis Radvila, valdęs Vyžuonas, buvo Dominykas. Susidaro prielaidos manyti, kad XVIII a. dvaras iš senosios buvimo vietos persikėlė ir kūrėsi arčiau miestelio, jo pietinėje pusėje, kur daugelis pastatų ir parko fragmentų išliko iki mūsų dienų.
Dvaro likimas XIX-XX amžiuje
Likviduojant Radvilų turtus, iš Radvilų turtų komisijos Vyžuonas 1808 m. nupirko Vaitiekus Puslovskis. Iš jo 1856 m. nupirko grafas Čapskis, smarkiai engęs dvaro baudžiauninkus, tačiau nukentėjęs ir kalintas už ryšius su 1863 m. sukilimo vadais. Dalis dvaro buvo valdoma grafo Ziberko-Pliaterio. Iš jų gerokai apleistą dvarą nupirko Eduardas Meištavičius. Jis pradėjo pavyzdingai ūkininkauti - išdrenavo žemes. Išplėtė pieno ūkį, pastatė spirito valyklą, plytinę, dirbusią dvaro ir miestelio reikalams, kilus pastatus, ėmėsi pavyzdingai tvarkyti miškus.
Po E. Meištavičiaus mirties (1914), dvarą paveldėjo jo žmona Teresė Meištavičienė su dukromis Marija ir Elžbieta. 1925 m. pagal žemės reformos įstatymą dalis dvaro žemių buvo išdalinta Lietuvos savanoriams, bežemiams ir mažažemiams, kitą dalį paveldėtojos I. Meištvičienė ir dukros pardavė Moisiejui Dobrovui ir Chainui Polavinui, o šis vėliau pardavė Šliomai Šternui ir Jackui Sondeckiui.
Sovietų okupacijos metais dvaras buvo nacionalizuotas, kun. A. Mileika 1941 m. birželį ištremtas ir nuleistas kalėti. Antrosios sovietinės okupacijos metais čia kurį laiką buvo tarybinio ūkio, kolūkio centras Dvaro pastatai ir parkas pamažu sunyko. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dalį buvusio savo dėdės dvaro atgavo muzikas prof. Saulius Sondeckis ir jo sesuo gydytoja Danguolė Gurauskienė.
Dvaro sodyba šiandien
Lietuvos paminklų restauravimo projektavimo institutas 1991 m. parengė paminklosauginę užduotį buvusiai dvaro sodybai, kaip vietinės reikšmės architektūros paminklui. Atsižvelgta į tai, kad buvusio dvaro sodybos ansamblis apnykęs, mažoji architektūra sunaikinta. Sunaikinti sodybos pradiniai funkciniai ryšiai tarp senųjų dvaro pastatų, nelikus kompozicijos centre buvusių rūmų, kompozicijos centras persikraustė ties spirito varykla ir ūkine zona.
Dabar teritorija užima 8.5 ha. Greta Vyžuonų miestelis, Vyžuonos upė, senas sodas ir dirbami laukai. Sodyba išsidėsčiusi Vyžuonos upės pakrantėje, kur upeliukas, įtekantis į upę, patvenktas, vietinių žmonių teigimu, tvenkinio dugnas grįstas akmenimis. Vanduo uždumblėjęs, nešvarus. Parko medžiai uosiai, klevai ir įspūdinga tuopa, kurios liemens apimtis - 5.4 m.
Likę pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, grūdų sandėlis (svirnas), tvartas, du kluonai, kalvė, kumetynas, spirito varykla, spirito rezervuaras ir buvusių rūmų griuvėsiai, tiksliau rūsiai, dabar užpilti žemėmis. Tad Vyžuonų dvaro finalas toks: 1992 m. dvaro pastatai buvo privatizuoti, parduoti fizinių asmenų grupėms ir privatiems žmonėms. Buvęs spirito varyklos pastatas ir 8.5 ha žemės, kaip jau minėta, sugrąžinta Sondeckiams.
Sodybų pardavimo pasiūlymai Utenos rajone
Šiandien Utenos rajone, įskaitant Vyžuonų seniūniją, galima rasti įvairių sodybų pardavimo skelbimų. Štai keletas pavyzdžių:
- Sodyba Utenos r., 50 m², 50 a, statybos metai 2009.
- Parduodama sodyba vienkiemyje, miške, Sprakšių k., Utenos r., 83 m², 33 a, statybos metai 1928.
- Sodyba Utenos r. sav., Tauragnai, Labės g., 190 m², 19 a, statybos metai 1941.
- Sodyba Utenos r. sav., Paisetė I, Labanoro g., 82.84 m², 68 a, statybos metai 1940.
- Parduodama sodyba Biliakiemio k., Utenos r., 75 m², 10 a, statybos metai 1960.
- Parduodama sodyba Antalgės k., Utenos r.
- Parduodama sodyba Drobiškio k., Utenos r.
- Parduodama sodyba Raudoniškio k., Utenos r., 53 m², 450 a, statybos metai 1986.
- PARDUODAMA SODYBA SU 2HA ŽEMĖS SKLYPU - NETOLIESE BALUOŠO EŽERO, UTENOS RAJONE!
- Sodyba Utenos r., 95 m², 51 a, statybos metai 1940.
Viena iš sodybų Utenos rajone
Šie pavyzdžiai rodo, kad Utenos rajone galima rasti įvairių sodybų: nuo senų, istoriją menančių pastatų iki naujesnių statinių. Kiekviena sodyba turi savo unikalų charakterį ir gali būti pritaikyta skirtingiems poreikiams.