Filosofija nuo seno žavi žmones savo gebėjimu kelti esminius klausimus apie būtį, žmogaus vietą pasaulyje ir gyvenimo prasmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas iš tiesų yra filosofija, remiantis žymių filosofų, tokių kaip Platonas, Aristotelis ir kitų, idėjomis.
Platono filosofo idealas
Graikų filosofui Platonui žodis „filosofas“ buvo ironiškas. Tai ne išminčius (sophia), o tik tas, kuris norėtų būti išmintingas, ir todėl save vadina „išminties mylėtoju“. Platono idealus filosofas pasižymi keturiomis pagrindinėmis savybėmis:
- Bebaimiškumas: Filosofu gali būti tik tas žmogus, kuris įveikė baimę, nes minčių kelias gali nuvesti prie tokių išvadų, kurios mums nepatiks.
- Gera atmintis: Jeigu žmogus sunkiai įsimena, jam sunku būti filosofu, nes filosofui būtina prisiminti savo svarstymus. Gera atmintis - tai kriterijus išorės stebėtojui: toks filosofas turi sistemą, kurią pats sukuria, ir prisimena, kaip ją sudarė.
- Nuovoka: Negali būti filosofu, būdamas bukas.
- Didžiadvasiškumas: Filosofas negali būti smulkmeniškas žmogus ar niekinti Kitą už tai, kad šis nėra filosofas. Filosofas supranta, kad filosofų yra mažai, todėl jis privalo rūpestingai elgtis su kiekvienu žmogumi.
Šios keturios savybės viena su kita tarpusavyje susijusios panašiai kaip nosinės, kuria žmogus apsisaugo nuo saulės, mazgeliai. Šie mazgai turėtų būti surišti vienodais intervalais, taip, kad nosinė laikytųsi. Filosofas turi atrasti pusiausvyrą tarp šių savybių. Nereikia savęs versti prisiminti viską, jei tai gali pakenkti mūsų nuovokai.
Filosofija kaip kelias
Keldami klausimą, kas yra filosofija, mes paliečiame tokią temą, kuri yra labai plati, t. y. išsiplėtusi. Todėl privalome pabandyti klausimą apibrėžti griežčiau. Taip suteiksime pokalbiui atskirą kryptį. Tuo mes pripažįstame, kad šis kelias, žinoma, nėra vienintelis kelias. Jeigu klausiame: kas tai yra - filosofija? - tada kalbame apie filosofiją.
Žodis „filosofija“ kalba graikiškai: philosophia. Graikiškas žodis kaip graikiškas yra tam tikras kelias. Viena vertus, šis kelias yra prieš mus, nes šis žodis mums byloja nuo seniausių laikų. Kita vertus, jis jau yra už mūsų, nes šį žodį mes jau turime kaip išgirstą ir išsakytą. Tuo būdu graikiškas žodis philosophia yra kelias, į kurį mes esame pakeliui. Žodis philosophia mums sako, kad filosofija yra kažkas tokio, kas visų pirma nulemia graikiškąją egzistenciją. Ir ne tik tai, - be to, filosofija nulemia mūsų vakarietiškos europietiškos istorijos pamatinį bruožą.
Pavadinimas „filosofija“, jeigu šį žodį iš tikrųjų girdime ir apmąstome tai, kas išgirsta, mus ragina apmąstyti filosofijos graikiškosios kilmės istoriją. Žodis philosophia yra tarsi koks mūsų pačių istorijos gimimo dokumentas, galime pasakyti net taip: dabartinės pasaulinės istorinės epochos, vadinančios save atomine epocha, dokumentas. Todėl klausimą: kas tai yra - filosofija? Mes klausiame: kas tai yra…? Graikiškai tai skamba taip: ti estin.
Keturios pagrindinės filosofo savybės
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Bebaimiškumas | Gebėjimas įveikti baimę ir mąstyti nepriklausomai |
| Gera atmintis | Gebėjimas prisiminti ir analizuoti savo svarstymus |
| Nuovoka | Gebėjimas suprasti ir interpretuoti idėjas |
| Didžiadvasiškumas | Gebėjimas gerbti ir rūpintis kitais |
Filosofija ir Ratio
Sakoma, kad jausmai yra kažkas iracionalu. Priešingai, filosofija ne tik yra kažkas racionalu, bet kartu ji yra tikra Ratio karalienė. Teiginį, kad filosofija yra ratio sritis, kiekvienas laiko teisingu. Juk šiam atsakymui mes tuojau pat galime priešstatyti naują klausimą. Kas tai yra - Ratio, protas? Kur ir kokiu pagrindu nuspręsta, kas yra Ratio? Ar protas pats pasidarė filosofijos viešpačiu? Jeigu „taip“, tai kokiu pagrindu? Jeigu „ne“, iš kur ta jo užduotis ir tas jo vaidmuo?
Jeigu tai, kas laikoma Ratio, pirmąkart buvo įtvirtinta filosofijos ir jos istorinėje sklaidoje, tada patarimas filosofiją iš anksto pateikti kaip Ratio padarinį nėra geras. Tačiau jeigu tik mes pradedame abejoti filosofijos, kaip racionalios laikysenos, apibrėžtimi, kartu tampa abejotina, ar filosofija priklauso iracionalumo sričiai.
GLAUSTA FILOSOFIJOS ISTORIJA. Nigel Warburton audioknyga | Audioteka.lt
Filosofija ir mokslas
Filosofija yra mokslas, t.y. tam tikra speciali disciplina šalia kitų mokslinių disciplinų - fizikos, chemijos ar istorijos. Taip filosofija įsiejama į mokslo sritį kaip vienas šios srities padalinių. Filosofija ir mokslas ne tik siekia to paties tikslo, bet ir naudojasi tomis pačiomis priemonėmis - griežtai logikai ir tam tikroms tiriamos medžiagos tvarkymo taisyklėms pavaldžiu mąstymu, kurio padarinys yra tai, kas vadiname teorija.
Nors filosofija ir mokslas tapatinami, bet jie labai skiriasi. Filosofija nepajėgia įsiskverpti į grynojo santikio stichiją ir išreikšti pasaulį kiekybiškai. Kai tik filosofai bandydavo pažvelgti į pasaulį per matematikos akinius, jie išvysdavo karikatūras ir monstrus. Tikroji mokslo stichija yra formulė, tuo tarpu vienintelis filosofijos orientyras yra forma. Mokslas daiktus ištirpdo santykiuose, o filosofija, atvirkščiai, sudaiktina net santykius.
Nors filosofinis mąstymas ir mokslinis pažinimas yra skirtingi, tačiau juos skirianti riba nėra nei tvari, nei aiški. Juk neatsitiktinai ilgą laiką filosofija buvo faktiškai vienintėlė pažinimo forma, ji buvo tiesiog tapatinama su mokslu ir net dabar neretai suprantama kaip atskira mokslo sritis. Filosofinis mąstymas nelaužo juslinio daikto formos, bet smelgdamas į fenomeno gęlmę neretai peržengia patį fenomeną ir įsibrauna į antjuslinę sritį, kur, megdžiodamas pažinimą, stengiasi įvaldyti pačią transcendenciją, nors šito padaryti ir neįstengia dėl savo prigimties.
Savo ištakomis ir tikslais filosofija šiek tiek artimesnė religijai ir menui negu mokslui. Užtat religijos ir meno krizė, kurią mes matome šiandien, kai visą žmogaus pasaulį užvaldė technika ir technologija, susijusi su filosofijos krize. Nagrinėdami šį filosofijos ir mokslo santykį, suformulavome tezę, kad filosofija yra mokslo savimonė. Ji yra visos kultūros savimonė. Filosofija apmąsto ne tik mokslo, bet ir visos žmogiškosios kūrybos pagrindus, principus, būdus.