Šiaulių Krašto Sakralinis Paveldas: Kelionė Po Šventas Vietas

Šiaulių kraštas - tai ne tik istorinis regionas, bet ir vieta, kurioje gausu sakralinių objektų, muziejų ir gamtos paminklų. Kelionė po šį kraštą - tai galimybė prisiliesti prie Lietuvos istorijos, kultūros ir dvasinio paveldo.

Kryžių Kalnas: Tikėjimo Ir Pasipriešinimo Simbolis

Jurgaičių k., Šiaulių r. sav. Unikalus pasaulyje Kryžių kalnas yra 12 km į šiaurę nuo Šiaulių. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m.

Manoma, kad viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Kryžių kalnas Lietuvos okupacijos laikotarpiu buvo kaip didvyriško pasipriešinimo ir tikėjimo laisve simbolis. Kryžių kalno viduryje stovi Švč. Mergelės Marijos - Dievo Malonių dalintojos - skulptūra.

Kryžių kalno koplyčioje, kuri dar vadinama popiežiaus koplyčia, popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 7 d. kartu su Lietuvos vyskupais aukojo Šv. Mišias. Dažnas kryžių statymo motyvas yra prašymas Dievo malonių arba padėka už jau gautas.

Kryžių kalno koplyčia, dar vadinama Popiežiaus koplyčia, yra prie Kryžių kalno, Jurgaičių kaime, Šiaulių rajone. Pastatyta 1993 m. laukiant čia atvykstančio popiežiaus Jono Pauliaus II. Tai kultūros paveldo objektas, 2011 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 36136).

Mažesniųjų Brolių Ordino Vienuolynas

Popiežius Jonas Paulius II, 1993 m. rudenį lankydamasis Italijos La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Pastatą, stovintį 300 metrų atstumu nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 m. liepos 8 d.

Šiaulių Katedra

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra - įspūdingas renesanso architektūros pavyzdys, kurio 70 m aukščio bokštas matomas iš toli. XVII a. statytos renesansinės katedros bokštas (aukštis - 70 m) matomas iš visų pagrindinių kelių.

1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedroje yra du malonėmis garsėjantys Švč. Mergelės Marijos atvaizdai, šalia jų padėkos ženklai - votai.

Šiaulių Cerkvė

Šiaulių Šv. Jurgio cerkvė - neobizantinio stiliaus šventovė, pastatyta 1908 m. Kražių g. Neobizantinio stiliaus cerkvė Šiauliuose pastatyta 1908 m. rusų carinės valdžios lėšomis. Cerkvė pašventinta ir pavadinta Šv. Georgijaus vardu.

Per I pasaulinį karą vokiečiai bažnyčią pavertė sandėliu. 1919 m. liepos 6 d. bažnyčia pašventinta Šv. Jurgio kankinio titulu. Bažnyčios kairėje sienoje esančioje navoje yra Švč.

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Bažnyčia

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia įkurta 1993 m. spalio mėnesį nebaigtuose statyti „Nuklono“ kultūros namuose. 2006 m. bažnyčia persikėlė į kitas patalpas. Ant bažnyčios sienų - skulptoriaus kun. A. Rimavičiaus (1865-1933) sukurtos Kryžiaus kelio stotys.

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo Bažnyčia

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, pa­statyta 1792 m. P. Višinskio g. 33, Kurtuvėnai, Šiaulių r. sav. Jos bokštai yra 50 m aukščio. Bažnyčioje gausu paslaptingų ir tamsių navų, siaurų koridorių, po bažnyčia yra laidojimo rūsiai, kuriuose įrengta 12 kriptų. Šalia dešiniojo alto­riaus yra Kūdikėlio Jėzaus Karaliaus (Prahos Kūdikėlio) skulptūrėlė.

Palendrių Šv. Benedikto Vienuolynas

Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas ir Aušros Vartų Švč. Palendriai, Kelmės r. sav. Vienuolynas yra įsikūręs Palendrių kaime. Benediktinai į pastatytą naują vienuolyną įsikėlė 2001 m. rudenį. Vienuolyno bažnyčia yra atvira visiems, kurie nori melstis kartu su vienuoliais.

Benediktinai įsipareigoja Dievo meilės ir malonės siekti laikydamiesi klusnumo, pastovumo, skaistybės ir neturto įžadų. Vienuolyne saugoma kryžiaus, ant kurio buvo nukankintas Kristus, dalelė ir erškėčių vainiko spyglys. Tikima, kad šios relikvijos lietė patį Kristaus kūną.

Šalia vienuolyno yra Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia arba Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija. Ši bažnyčia neveikianti, tačiau yra vienas iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Ją pastatė Lietuvos kunigas, mecenatas Kazimieras Ambrozaitis pagal Šiaulių architekto Vlado Bitės projektą.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika

Šiluvos Švč. Pirmoji katalikų bažnyčia Šiluvoje pastatyta 1457 m. Vėliau įsigalėjo kalvinai, tačiau Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas 1608 m. ir po jo sekę įvykiai, kai žemėje užkastoje skrynioje buvo surasti katalikų bažnyčios dokumentai ir stebuklingas paveikslas, padėjo žemes atgauti katalikams.

Didžiajame bažnyčios altoriuje yra XVII a. pr. nutapytas ir stebuklais išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kuris buvo karūnuotas 1786 m. Paveikslas ir šiandien garsėja malonėmis, tai liudija ir šalia kabantys gausūs votai.

Raudonų plytų mūrinė bažnyčia pastatyta 1786 m. Ilgą laiką Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje stovėjo medinė koplyčia. Mūrinė koplyčia suprojektuota Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 300 metų sukakties proga (architektas A. Vivulskis). 1912 m. kertinį akmenį pašventino kunigas ir poetas Maironis. 1924 m. koplyčia galutinai baigta, jos aukštis - 44 m. Jos viduje ant Apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Tytuvėnų Bažnyčia Ir Vienuolynas

Tytuvėnų Švč. Maironio g. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis yra vienas įdomiausių ir didžiausių XVII-XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų, pasižymintis architektūros stilių įvairove. Tytuvėnų bažnyčioje yra stebuklingas Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, o bažnyčios šventoriuje - unikali Šventųjų laiptų koplyčia.

Malonėmis garsėjantis Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas yra nutapytas XVII a. 3­-iajame dešimtmetyje. Tai visos bažnyčios puošmena. Vienuolyno kompleksas galutinai suformuotas 1772-1780 metais - prie bažnyčios įrengtas uždaras stačiakampis kiemas su arkadinėmis galerijomis, skirtomis Kryžiaus keliui.

Bazilionų Bažnyčia

Bazilionų Šv. Vytauto g. 27A, Bazilionai, Šiaulių r. sav. Pirmoji bažnyčia Bazilionuose pastatyta 1749 m. Iki 1836 metų čia buvo vienuolių bazilijonų vienuolynas. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1933 m. Pastatas yra liaudiškos architektūros pavyzdys, pasižymintis turtingu interjeru. Bažnyčia garsėja Šv.

Rėkyvos Bažnyčia

Rėkyvos bažnyčia - tai buvusi Karpių dvaro koplyčia, kuri 1936 m. gavo bažnyčios statusą. Poilsio g. 1800 m. bažnyčia buvo pastatyta kaip Karpių dvaro koplyčia, 1936 m. gavo bažnyčios statusą.

Apie 1956 m. bažnyčia buvo uždaryta, jos turtas išgrobstytas. Čia įrengtas sandėlis. Dievo malonės veikimu bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems 1989 m., o 1991 m.

Šiaulių Jėzuitų Bažnyčia

Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II ir Šv. Vilniaus g. Bažnyčia yra miesto centre, prie pat Šiaulių bulvaro. 1993 m. rugsėjo 7 d. vizito į Lietuvą metu popiežius Jonas Paulius II palaimino ne tik bažnyčią, bet ir būsimą jėzuitų mokyklą.

Jėzuitai savo veikloje vadovaujasi šūkiu: „Viskas didesnei Dievo garbei“. Dažnai jie, atsiduodami Dievo malonei, imdavosi įvairių sudėtingų užduočių - misijų ar švietėjiškos veiklos. Jėzuitų vienuolija Šiauliuose įsikūrė 1930 m. kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu. 1935 m. pastatyta viešoji oratorija.

1949 m. Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, bažnyčioje įrengtas sandėlis, vėliau sporto salė. 1990 m. Minint popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtmetį, bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas. Takui nuo bulvaro iki popiežiaus skulptūros suteiktas Popiežiaus Jono Pauliaus II vardas.

Šiaulių Dailės Galerija

Nuo 1992 m. Vilniaus g. Nuo savo įkūrimo pradžios skatindama menines naujoves Šiaulių dailės galerija kuria kultūrinį miesto tapatumą ir simbolizuoja kūrybines miesto galias.

Radijo Ir Televizijos Muziejus

Vilniaus g. Radijo ir televizijos muziejuje veikia garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų istorijos ekspozicija. Čia lankytojai kviečiami tyrinėti, atrasti ir gal net pirmą kartą išvysti įvairius technikos prietaisus.

Ekspozicijoje rodomi vertingiausi muziejuje saugomi eksponatai, kurie datuojami nuo XIX a. pabaigos iki pat šių dienų. Jie atskleidžia muzikinių dėžučių, gramofonų, patefonų, radijo imtuvų, televizorių ir kitų telekomunikacijos prietaisų raidą, padeda pažinti ir suprasti jų veikimo principus, galimybes.

Ekspozicijoje galima pamatyti skirtingais laikotarpiais pagamintus veikiančius televizijos imtuvus, išgirsti grojančius mechaninius patefonus, elektrofonus, magnetofonus, patiems paieškoti radijo stočių su senais radijo imtuvais, išbandyti telegrafo aparatą ir Morzės abėcėle pasiųsti SOS signalą.

Baltų Kultūros Populiarinimo Centras

Vilniaus g. Pirmasis interaktyvus baltų kultūros populiarinimo centras Lietuvoje ir Latvijoje. Pagrindinis šio centro tikslas - skatinti keliauti ir pažinti baltų materialųjį ir nematerialųjį, kultūrinį ir gamtos paveldą.

Dviračių Muziejus

Vilniaus g. Tai vienintelis Lietuvoje specializuotas muziejus, skirtas dviračio istorijai. Prieš beveik keturis dešimtmečius įkurtame muziejuje dera tradicinės ekspozicijos ir naujausios technologijos.

Pirmame muziejaus aukšte tiek suaugusiesiems, tiek vaikams džiaugsmo suteikia varžybos šiuolaikiniu ir senoviniu dviračiais. Senovinis medinis dviratis sukonstruotas pagal beveik penkių šimtmečių senumo brėžinius.

Apsilankiusieji muziejuje sužinos ne tik apie šios, vienos iš seniausių susisiekimo, sporto, ekologiškos transporto priemonės raidą, bet ir pažins dviratininkus, savo žygiais garsinusius Lietuvos vardą pasaulyje.

Saulės Laikrodžio Aikštė

Pagrindinė aikštės idėja - įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Architektūrinį ansamblį (arch. A. Černiauskas, R. Jurėla, A. Vyšniūnas, skulpt. S. Kuzma, 1984-1986) sudaro amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylantis obeliskas, kurį vainikuoja paauksuota bėgančio šaulio skulptūra.

Obeliskas su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu [gr. Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus - 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir jau iššovęs strėlę „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį.

„Geležinė Lapė“

Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams.

Žuvininkų Piliakalnis

Žuvininkų piliakalnis (Salduvės kalnas) su Žuvininkų kaime esančia istorine gyvenviete yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Kiti Sakraliniai Ir Kultūriniai Objektai

Šiaulių krašte gausu ir kitų įdomių vietų, tokių kaip:

• Angelo muziejus
• Venclauskių namai
• Šiaulių geležinkelių muziejus

Šiaulių kraštas - tai puiki vieta pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir dvasinį paveldą. Keliaukite ir atraskite šio krašto grožį!

tags: #parduodamas #sklypas #sventosios #dubysos #upiu