Šiame straipsnyje panagrinėsime VAVA Turtas UAB veiklą, atsiliepimus ir teisines peripetijas, kurios apnuogino sudėtingus verslo santykius ir valstybės institucijų vaidmenį.
Lietuvos žemėlapis
Painios Istorijos Pradžia
Prieš kelerius metus VAVA susipainiojo savo pačios pinklėse. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Aukščiausiojo teismo 2006-ųjų lapkričio nutartimi, konstatavusia neteisėtus VAVA veiksmus, pernai liepą nusprendė, kad bendrovės „Alvilė” nuostolius, siekiančius per 12 milijonų litų, turės atlyginti valstybė.
Tiesa, panaikinus apskritis, VAVA pareigas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vis nesuranda atsakymo, kuri valstybės institucija turėtų atsegti piniginę ir atiduoti „Alvilei” pinigus. Kol valdininkai, kurių dalis iš VAVA patogių kėdžių persikėlė į postus NŽT, blaškosi, kapsi palūkanos, kurias irgi turės sumokėti ne valdininkai, o valstybė.
Perkūnas iš Giedro Dangaus
Istorija, įklampinusi Vilniaus bendrovę „Alvilė”, prasidėjo dar 1995-aisiais, tačiau staigus posūkis, sugriovęs puoselėtus planus, ištiko 2006-aisiais. Prieš šešiolika metų „Alvilė” 99 metams išsinuomojo 33,64 hektaro ploto valstybei priklausiusį sklypą Vilniuje. Tai savo potvarkiu patvirtino Vilniaus savivaldybės valdyba.
Kurį laiką viskas ėjo palyginti sklandžiai: nutarus sklype statyti mažaaukščių namų kvartalą, buvo išduotos sąlygos detaliajam planui rengti, sulaukta išvadų, 17 kartų derinti įvairūs reikalai, projektas pristatytas viešai. Ilgainiui VAVA pakeitė sklypo paskirtį iš žemės ūkio veiklos į gyvenamiesiems pastatams statyti. Galiausiai 2002 metais „Alvilė” su VAVA pasirašė patikslintą sutartį.
2005-ųjų pavasarį „Alvilės” direktorius Jonas Jurgelevičius rankose jau laikė statybos leidimą, buvo baigti projektavimo ir pradėti parengiamieji statybos darbai, aikštelė aptverta tvora, pakloti vieno statinio pamatai. „Alvilė” vylėsi viso komplekso pabaigtuvių vainiką kelti 2007-aisiais, o pelnas, kurio tikėtasi per 90 mln. litų, turėjo pradėti byrėti kur kas greičiau.
Valstybė vien mokesčių būtų gavusi dešimtis milijonų litų. Bet tokias viltis sugriovė it perkūnas iš giedro dangaus trenkęs Aukščiausiojo teismo sprendimas 2006-ųjų lapkritį: VAVA, nuomodama sklypą ir keisdama jo paskirtį, elgėsi neteisėtai, tad sklypo nuomos sutartis nutraukiama. Į teismą kreipėsi sovietmečiu nacionalizuotos žemės nuosavybės atkūrimo laukiantys žmonės.
Žala - Dešimtys Milijonų
Jau tuomet „Alvilė” į pastatų kompleksą buvo investavusi milijonus. Bendrovės šeimininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia mažiausiai 50 milijonų litų, o pridėjus partnerių patirtą žalą jų būtų iki 80 mln. Pinigus verslininkai leido gavę visus tuometės Vilniaus apskrities valdžios leidimus.
Sklype „Alvilė” buvo pasodinusi 52 tūkst. vertingų želdinių, nutiesė kelius, įrengė melioracijos, taip pat želdinių laistymo ir drėkinimo sistemas.
Teismų Maratono Rezultatai
2007-aisiais „Alvilė” kreipėsi į teismą - grumtis dėl patirtų nuostolių. Teismų maratonas užtruko - pernai liepą apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Vietoj beveik 52 mln. „Alvilei” turi būti sumokėta 12,3 mln. litų.
Jei valstybė su „Alvile” atsiskaitytų šiandien, į bendrovės sąskaitą turėtų įbyrėti dar beveik 2 mln. litų palūkanų. „Alvilės” bendrasavininkiams Sauliui Skrebei ir J.Jurgelevičiui telieka viltis, kad tiek metų vilkinti reikalai pagaliau pajudės. Tik kada tai gali įvykti?
2011 metų sausio viduryje į NŽT dėl Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo vykdymo kreipėsi antstolė. Bet NŽT antstolės veiksmus iškart apskundė Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui. Taip pat NŽT teismo paprašė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 metų liepos 10 dienos sprendimo vykdymą. Teismas NŽT prašymą patenkino, kol bus išnagrinėti antstolės veiksmai.
„Alvilės” savininkai, sulaukę apygardos teismo sprendimo dėl 12 mln. litų žalos atlyginimo, nutarė kryžiaus kelių po teismus nebetęsti, nors patirtą žalą įvertino beveik penkiskart daugiau. „Geriau jau tuos pinigus atgauti, juolab kad būtų reikėję dar kartą mokėti kelių dešimčių tūkstančių litų žyminį mokestį”, - aiškino J.Jurgelevičius, nusprendęs atsiimti apeliacinį skundą. Bendrovės vadovas neslėpė, kad per pastaruosius metus sušlubavo sveikata, praėjusiais metais kelis mėnesius teko gulėti ligoninėje: „Sunku pasakyti, kokios jėgos lėmė, kad sutartis su mumis buvo nutraukta.”
„Dešimt metų darbo - lyg nebūta. Ir pinigai įdėti. Kyla klausimų, ar gyvename teisinėje valstybėje?” - svarstė „Alvilės” bendrasavininkis ir verslo partneris S.Skrebė.
Sieks Paviešinti Kaltuosius
Ieškodama teisybės „Alvilė” kreipėsi į ministrą Kazį Starkevičių, viceministrą Aušrį Macijauską. S.Skrebė su jais bendravo asmeniškai.
„Tai paveldėtos problemos. Žinau, kad dėl dokumentų tvarkymo vilkinimo kreiptasi ir į NŽT, ir į ministeriją. Teismo sprendimą reikia vykdyti”, - sakė ŽŪM atstovas Vilius Rekevičius.
Pasak jo, derėtų paviešinti ir sprendimus dėl „Alvilės” vilkinusių valdininkų pavardes. Prie „Alvilės” reikalų nekart ranką yra pridėjusi NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja Laimutė Katkevičiūtė. Gerai juos išmano ir NŽT vadovas Kazys Maksvytis.
NŽT Vilniaus skyrius iš esmės - tai ta pati VAVA, tie patys darbuotojai, valdininkai, tad veikia ta pati sistema ir tie patys neteisėti metodai. Esu tikras, kad besistengiančius spręsti problemas ŽŪM vadovus klaidina jiems pavaldi NŽT, o pastarosios vadovas K.Maksvytis linkęs daug ką nutylėti. Ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje vaidina ir NŽT teisininkė Jelena Liaskovskaja”, - įsitikinęs S.Skrebė.
Tuo tarpu NŽT kratosi atsakomybės ir tikina apie „Alvilės” reikalus sužinojusi tik pačioje praėjusių metų pabaigoje. „Teismo procesą dėl „Alvilės” vykdė VAVA Teisės departamentas. Likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją, teismo sprendimas dėl „Alvilės” mums nebuvo perduotas”, - aiškino J.Liaskovskaja.
Tiesa, tai vargiai tikėtina. Dar 2010-ųjų rugsėjį „Alvilės” direktorius J.Jurgelevičius į NŽT vadovą K.Maksvytį kreipėsi raštu, kad būtų atlyginta teismo priteista žala. Raštas buvo užregistruotas.
Valdininkų Melas
Kad valdininkai painiojasi meluodami, rodo dar vienas faktas. 2008-aisiais „Alvilė” VAVA, kuriai tuo metu vadovavo Alfonsas Macaitis, pasiūlė taikos sutartį. Jos projektą su „Alvilės” advokatais svarstė VAVA darbo grupė, kurioje dalyvavo ir L.Katkevičiūtė.
Tačiau šie susitikimai „Alvilei” labiau priminė spektaklį, o ne sprendimo paieškas. Tiesa, L.Katkevičiūtė tvirtina apie šios bendrovės sklypo reikalus nieko neišmananti, mat 2005-2006 metais dabartinė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja šiame skyriuje nedirbusi.
Bet gal L.Katkevičiūtė pamiršo, kad tuomet ji dirbo VAVA žemės tvarkymo departamente, kuriam pavaldus šis skyrius?
Iš Klaidų Nepasimokė
NŽT Vilniaus skyriaus vadovės L.Katkevičiūtės valioje - dar vienas „Alvilės” sklypas, užimantis 70 hektarų. Regis, valdininkai iš savo klaidų nepasimokė ir istorija kartojasi - bendrovei vėl kišama koja.
Už žemės sklypą užstatytas didelės vertės nekilnojamasis turtas - vientisas statinių kompleksas, kuriam eksploatuoti būtinas šis sklypas. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi įstatymais, suformavo 66,8 hektaro žemės sklypą šiam kompleksui eksploatuoti.
Bet buvusi VAVA paprašė Vilniaus apygardos prokuratūros ginčyti kai kurių statinių teisinę registraciją. Prokurorai dar 2007 metais atmetė šį prašymą kaip nepagrįstą.
Vėliau panašūs skundai ne kartą keliavo į visų instancijų teismus, prokuratūras. Nė viena institucija nepripažino, kad „Alvilė” veikia neteisėtai. Bet skundai sustabdė verslą, dėl to „Alvilė” patyrė didelių nuostolių.
Žalos Dydis
Galutinis žalos dydis, kuris jau artėja prie 100 mln.
Apibendrinant, VAVA Turtas UAB istorija atspindi sudėtingą verslo aplinką Lietuvoje, kurioje teisiniai ginčai ir valdininkų veiksmai gali turėti didelės įtakos įmonių veiklai ir investicijoms.
Pagrindiniai faktai apie VAVA ir Alvilė konfliktą:
| Faktas | Aprašymas |
|---|---|
| Pradžia | 1995 metai: „Alvilė” išsinuomoja valstybinį sklypą Vilniuje. |
| Lūžis | 2006 metai: Aukščiausiojo teismo sprendimas pripažįsta VAVA veiksmus neteisėtais. |
| Žala | „Alvilės” nuostoliai siekia dešimtis milijonų litų. |
| Teismai | Teismų maratonas baigiasi apygardos teismo sprendimu priteisti 12,3 mln. litų. |
| Dabartis | NŽT vilkina teismo sprendimo vykdymą. |