Parama Būsto Pagerinimui: Sąlygos ir Galimybės Lietuvoje

Būsto įsigijimas ar pagerinimas yra svarbus žingsnis kiekvienai šeimai ar asmeniui. Lietuvoje egzistuoja įvairios paramos formos, skirtos padėti žmonėms įsigyti arba pritaikyti būstą pagal savo poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines paramos galimybes, įskaitant valstybės subsidijas, paramą neįgaliesiems, būsto nuomos kompensacijas ir politinius siūlymus, skirtus gerinti būsto įperkamumą.

Valstybės Parama Pirmam Būstui

Valstybė teikia subsidijas pirmam būstui įsigyti. Šios subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Svarbu paminėti, kad subsidija pervedama tiesiogiai bankui arba nuomotojui.

Kriterijai Pretenduojantiems į Valstybės Paramą

Gauti banko paskolą su valstybės subsidija gali būti sudėtinga. Reikia įvertinti finansinę situaciją, įsitikinti, jog atitinkate subsidijos kriterijus ir surinkti daug dokumentų.

Pajamos: Pajamomis laikomos visos deklaruotos šeimos ar asmens pajamos, iš kurių atimamas gyventojų pajamų mokestis, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bei vaikų išlaikymui skirtos lėšos.

Turtas: Turtu laikomas visas registruotas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, vertybiniai popieriai, indėliai, piniginės lėšos ir kitas nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris turi ekonominę vertę.

Effex.lt paskolų brokeriai - patikima pagalba norintiems būsto paskolą su valstybės parama, tačiau nežinantiems nuo ko pradėti. Mūsų specialistai įvertina, ar galite pretenduoti į valstybės paramą ir padeda parengti dokumentus, reikalingus bankams.

Parama Neįgaliesiems Pritaikant Būstą

Neįgalieji turi teisę į būsto pritaikymą, siekiant užtikrinti patogų ir saugų gyvenimą. Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.

Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.

Reikalavimai Pritaikomam Būstui

Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.

• Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
• Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
• Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
• būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
• jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.

Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.

Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.

Būsto Nuomos Kompensacija

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Svarbios Sąvokos

• Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
• Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

Būsto Kainų Augimas Lietuvoje

Eurostato duomenimis, nuo 2010 iki 2025 m. būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o bene labiausiai - Lietuvoje. Per 15 m. būsto kainos Lietuvoje pakilo 194 proc. Didžiausias augimas fiksuotas Vengrijoje (260 proc.) ir Estijoje ((238 proc.). Vienintelė šalis, kurioje būsto kainos mažėjo yra Italija (-4 proc.).

Per tą patį laikotarpį kilo ir būsto nuomos kainos. Lietuvoje pateko tarp 4 šalių, kur jos išaugo labiausiai. Pirmoje vietoje yra Estija, kur būsto nuoma pakilo 220 proc., tuomet rikiuojasi Lietuva su 184 proc., Vengrija (124 proc.) ir Airija (115 proc.). Vienintelė ES šalis, kur nuomos kainos per 15 m. sumažėjo, yra Graikija (-11 proc.).

Konservatorių Siūlymai Gerinti Būsto Įperkamumą

Ketvirtadienį, rugsėjo 4 d., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pateikė siūlymus, kaip gerinti pirmojo būsto įperkamumą jaunoms (iki 35 m.) šeimoms. Konservatoriai pateikė siūlymus, kaip valstybė galėtų palengvinti šeimoms įsigyti pirmąjį būstą:

• Valstybės garantijos tiems, kurie dar neturi savo namų;
• Lietuvos banko siūlymas sumažinti pradinį įnašą nuo 15 iki 10 proc.;
• Galimybė naudoti II pakopos pensijų fondų dalį pradiniam įnašui;
• Finansinis raštingumas ir konsultacijos.

Pagrindinė priemonė - valstybės garantija tiems, kurie dar neturi savo namų. „Tai reiškia, kad valstybė garantuotų iki 10 procentų būsto vertės, tai yra pradinio įnašo dalį. Būtų mokamas tam tikras administravimo mokestis ir tokiu būdu žmogus iki 35 m. galėtų iš karto pradėti būsto įmokas ir jam būtų nebūtina besinuomojant būstą tuo pačiu kaupti ir pradinį įnašą“, - ketvirtadienį surengtoje TS-LKD spaudos konferencijoje kalbėjo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Taip pat siūloma sumažinti pradinį įnašą būstui nuo 15 iki 10 proc. Tokį siūlymą yra pateikęs ir Lietuvos bankas. Visgi, kaip sakė G. Skaistė, išlieka sąlyga, kad paskolą imantis žmogus turi būti kreditingas, tai yra gebėti paskolą grąžinti.

„Paskolos mokėjimas turėtų nesudaryti didesnės dalies nei 50 proc. žmogaus pajamų, kartu su 6 proc. palūkanomis, jeigu jos iki tiek išaugtų. Tai tas išlieka ir mūsų atveju - siūlome valstybės garantiją pradiniam įnašui, tačiau žmogus vis tiek turi gebėti grąžinti paskolą, nes kitu atveju mes rizikuotume, kad paskolas gautų tie, kurie to grąžinti nesugeba“, - aiškino konservatorė.

„Manau, kad Nacionalinis plėtros bankas, ILTE, galėtų tapti ta institucija, kuri administruoja šią priemonę“, - pridūrė ji.

Siūlo Pradiniam Įnašui Nukreipti Įmokas Iš Pensijų Fondų

Gyventojams leidus atsiimti dalį įmokų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų, konservatoriai siūlo šias įmokas nukreipti pradiniam įnašui.

„Jeigu tam žmogui yra iki 35 m., tokiu atveju jis galėtų atsiimti ne tik savo įmokėtas įmokas ir finansinę grąžą, bet taip pat ir [gauti] valstybės pagalbą, kuri alternatyviu atveju keliautų į socialinio draudimo fondą“, - kalbėjo G. Skaistė.

„Vidutiniškai jaunas žmogus yra sukaupęs apie 3000 eurų. Gal Vilniuje tai nėra didelė suma, bet regionuose galėtų padengti netgi iki pusės pradinio įnašo. <...> Vilniuje tai būtų apie penktadalis-šeštadalis pradinio įnašo“, - vardijo ji.

Ketvirtoji konservatorių pasiūlyta priemonė apima jau ne konkrečią pagalbą, o švietimą. „Finansinis raštingumas taip pat yra svarbi priemonė tam, kad žmonės žinotų visas galimybes, kurie jie turi, kokios priemonės egzistuoja: tiek valstybės pagalba per subsidijų mechanizmą, tiek valstybės garantijos, tiek ir kitos priemonės, kurias valstybė turi tam, kad žmogus galėtų anksčiau įsigyti būstą“, - sakė G. Skaistė.

Politinis Kontekstas

Konservatorius sukritikavo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas. „Tai labai įdomu, kad jie visai neseniai buvo valdžioje ir darė viską, kad tas finansavimas mažėtų. Pažadėjo 20 milijonų į metus kreditą, davė tik 8, o dabar opozicijoje vėl teikia pasiūlymus. Įdomiai atrodo“, - sakė jis.

Paklaustas, ką dėl pirmojo būsto jaunoms šeimoms rengia socialdemokratai, politikas pripažino, kad Komitete diskusijų šiuo klausimu nebuvo. Visgi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), anot A. Syso, linkusi plėsti savivaldybės būsto galimybes.

„Partijos programoje šis tas yra, bet mūsų ir mano požiūris yra, kad reikėtų plėsti savivaldybės būsto galimybę, nes ne kiekvienas gali įpirkti nuosavą būstą. Ir tada susidaro problemos, kad mes dar labiau diferencijuojame jaunas šeimas, vieniems padedame, kitiems nepadedame. Galbūt jie ir norėtų, kad padėtume, bet paprasčiausiai neturi nei pirmam įnašui, nei uždirba tiek, kad galėtų įsigyt tą būstą“, - kalbėjo jis.

„Tai aš manau, kad valstybė turėtų geriau finansuoti savivaldą, kad savivaldybėse atsirastų savivaldybės būsto, kur jaunos šeimos galėtų nuomoti ir konkuruoti su privačiu baru, kur nuomoja. Tas būtų žymiai produktyviau ir naudingiau visoms jaunoms šeimom, o ne tik toms, kurios turi didesnes pajamas ir gali sau leisti“, - komentavo A. Sysas.

Politikas pridūrė, kad tokia savivaldybės būsto idėja būtų nukreipta į visas savivaldybes, įskaitant ir didmiesčius. „Visose savivaldybėse yra nuomojamo būsto trūkumas. Ir ir tuo naudojasi privatininkas, privatus verslas, kuris nuomoja ir už tai užkeltos kainos kai kur labai stipriai. Nėra konkurencijos paprasčiausiai“, - paaiškino A. Sysas.

Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas. Savivaldybės būstas nėra socialinis būstas.

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos bei savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.

Kandidatės į Ministres Siūlymai

Siūlė, kad valstybė padengtų dalį kredito Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Jūratė Zailskienė anksčiau teigė, kad tapusi ministre didelį dėmesį teiks būsto prieinamumui.

„Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius - tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, - praėjusią savaitę kalbėjo J. Zailskienė.

Socialdemokratė pavasarį inicijavo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus. Projekte numatoma, kad finansinė paskata įsigyti pirmąjį būstą teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti - arba pirkti ir statyti.

„Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, valstybė padengtų 15 proc. būsto kredito sumos. Jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, valstybė padengtų 17,5 proc. būsto kredito sumos. O jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, valstybė padengtų 20 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos“, - socialdemokratų pranešime žiniasklaidai cituota J. Zailskienė.

Naujienų portalui tv3.lt ji patikslino, kad pagalba būtų teikiama ir jaunoms šeimoms be vaikų.

Seimas po pateikimo įstatymo pakeitimams pritarė, jie nukeliavo svarstymui į Seimo komitetus. „Jau gauta teigiama Vyriausybės išvada ir manau, kad Rudens sesijoje apie tai bus svarstoma“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo J. Zailskienė.

Ketina Kalbėtis Su Bankais

J. Zailskienė taip pat teigė, kad socialdemokratai svarsto pradėti diskusijas su bankais dėl pradinio įnašo kartelės mažinimo.

„Nežinau, kiek tai duos naudos, ar bankai nusileis, ar jie is eis į kalbas apie tai, kad mažintų įnašą šeimoms, kurios nori pirkti būstą. Po to burbulo sunku sunku tikėtis, kad taip bus, bet vis tiek reikia kalbėtis, tartis, gal gims kažkokių kitų idėjų ir pasiūlymų“, - sakė kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres.

Tiesa, Lietuvos bankas jau dabar yra pasiūlęs sumažinti pradinį įnašą būstui nuo 15 iki 10 proc.

J. Zailskienė taip pat įvardijo ir A. Syso paminėtus savivaldybės būstus. Anot politikės, socialdemokratai planuoja „skirti didelį dėmesį“ savivaldybės ir socialinio būsto prieinamumui.

„Gyventojams, kurie tikrai ne visi gali įsigyti savo būstą, bus ieškoma ir ES finansavimo, ir kiek savivaldybės prisidės iš savo lėšų, kad būtų kuo daugiau plečiamas savivaldybių ir socialinių būstų tinklas, nes eilėse dabar laukia daug žmonių“, - komentavo J. Zailskienė.

Valdančiųjų Planai

Klausiamas, ką dėl būsto įperkamumo socialdemokratai planuoja Rudens sesijoje, A. Sysas sakė dar nematęs programos, bet pripažino, kad pradėjus planuoti biudžetą gynybai ir kitoms reikmėms, šis klausimas gali nusistumti į šoną.

„Kai pradėsime žiūrėti biudžetą, tada gal bus matyti, bet sprendžiant apie šitą situaciją su biudžetu, kur yra įsipareigojimų vykdymas, plius krašto gynyba, tam reikia be galo daug pinigų, tai nežinau, kaip čia viską sudėlioti“, - kalbėjo socialdemokratas.

Koalicinėje sutartyje būstas minimas tik viename sakinyje: „Sieksime didinti pirmojo būsto įsigijimo programos finansavimą.“

„Tai reiškia, kad jei jūs turite pirmąjį būstą, bet norite jį gerinti, tai antram būstui, jo gerinimui finansinės paskatos jau nebūtų. Bet jeigu jūs esate jauna šeima ir norite įsigyti [pirmąjį] būstą, tai bus svarstoma, kad ta šeima ir gautų paramą“, - taip koalicinėje sutartyje įrašytą eilutė aiškino J. Zailskienė.

Konservatorių Siūlymai Būsto Pasiūlai Didinti

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje taip sparčiai kyla būsto kainos, yra būsto trūkumas.

Konservatoriai siūlo suteikti daugiau galių savivaldai, pavyzdžiui visiškai administruoti valstybinę žemę. „Deja, reikia pripažinti, kad valstybinės žemės aukcionai ir pardavimo sandoriai vyksta labai vangiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės reformai, kai dalis patikėjimo funkcijų buvo perduotos savivaldybėms, <...> žemės pardavimai yra prastesnėje situacijoje. Pardavimus toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“, - kalbėjo V. Benkunskas.

Jo pateiktais duomenimis, 2023 m. Vilniaus mieste aukcionų buvo įvykę daugiau nei už daugiau nei 20 mln., nuo 2024 m. - už 11 mln. eurų. „Vadinasi, pasiūla žemės, kur būtų galima vystyti NT projektus, stipriai sumažėjo. Dėl to pasiūlymas yra labai aiškus - pasitikėti savivalda ir atiduodi savivaldai teisę organizuoti laisvos valstybinės žemės pardavimus“, - teigė sostinės meras.

Kitas pasiūlymas - sklypų perdavimas su įsipareigojimu statyti - reiškia, kad savivaldybės galėtų perduoti žemės sklypus būstui statyti tiek nuomos, tiek pardavimo pagrindu su aiškiu įpareigojimu: per numatytą laikotarpį (pavyzdžiui, 3-5 m.) pradėti ir užbaigti statybas bei deklaruoti gyvenamąją vietą.

Taip pat konservatoriai siūlo, kad savivaldybės galėtų dalinai arba visiškai finansuoti kelių, vandentiekio, nuotekų ar elektros tinklų įvedimą į naujus kvartalus. Šiuo metu tokia galimybė egzistuoja, bet nepakankamai naudojama.

Priemonės Didmiesčiams

Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad dabar, kai statybos leidimai neturi galiojimo termino, atsiranda įvairių spekuliacijų. „Turime problemą, kad statybų leidimai neturi termino. Vadinasi, labai dažnai spekuliuojant procesais rinkoje investuotojai padaro „popierinį“ darbą ir tiesiog ieško tinkamo momento, kada parduoti savo sklypą su galiojančiu statybos leidimu“, - kalbėjo sostinės meras. „Mes turime tūkstančius statybos leidimų, kurie yra išduoti prieš 5 ir seniau metų“, - pridūrė jis.

Anot V. Benkunsko, statybos leidimų galiojimo terminų įvedimas apsaugotų nuo spekuliacijų ir pagyvintų rinką. „Tai leistų pagyvinti rinką. Jeigu artėtų statybos termino pabaiga, tada vystytojas būtų priverstas jį parduoti arba realizuoti ir tokiu būdu Vilniaus mieste atsirastų daugiau nekilnojamojo turto objektų, naujų namų ir ta rinka būtų gyvesnė“, - tikino jis.

Taip pat konservatoriai siūlo palengvinti statybos leidimų išdavimo tvarką individualiems gyvenamiesiems namams, nes šiuo metu leidimus reikia išsiimti atliekant tokias pat procedūras, kaip ir statant komercinius pastatus.

Dar vienas konservatorių pasiūlymas didmiesčiams - taikyti rent-to-own modelį, kuris gana populiarus Vakarų valstybėse. Šio modelio esmė, kad Žmogus moka nuomą, kurios dalis kaupiama pradiniam įnašui, o po 5-10 metų jis gali įsigyti būstą už iš anksto sutartą kainą.

„Didmiesčiuose, kur kainos yra pakankamai didelės ir žmonės ilgai nuomojasi būstą, kol gali sukaupti pradiniam įnašui, yra dažnai siūlomas toks modelis, kur valstybės pagalba žmonės fiksuoja kainą čia ir dabar ir nuo 5 iki 10 metų moka nuomą, bet dalis tos nuomos yra mokama pradinio įnašo kaupimui, o nuo 5 iki 10 m. termine yra sudaroma pirkimo sutartis ir toliau mokamo jau paskolos įmokos finansų įstaigai“, - kalbėjo G. Skaistė.

Priemonės Kitoms Savivaldybėms

Kitos trys sąraše išvardytos priemonės skirtos ir didesnėms, ir mažesnėms savivaldybėms.

tags: #parama #busto #pagerinimui