Lubų šiltinimas iš apačios yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti šilumos nuostolius įvairiuose pastatuose. Tai itin aktualu tiek gyvenamuosiuose namuose, tiek komercinėse ar pramoninėse patalpose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai apšiltinti lubas daugiabutyje, kokias medžiagas pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį.
Šiltinimo Medžiagos ir Jų Savybės
Lubų šiltinimas iš apačios gali būti atliekamas naudojant įvairias medžiagas, įskaitant pūčiamą birią vatą, lakštinę vatą ir ruloninę vatą. Panagrinėkime populiariausias medžiagas ir jų savybes:
- Pūčiama biri vata: Modernus ir efektyvus sprendimas, leidžiantis užpildyti net sunkiai pasiekiamas vietas.
- Lakštinė vata: Patogu naudoti, tačiau reikalingas kruopštus montavimas, kad neliktų tarpų.
- Ruloninė vata: Ekonomiška, bet gali būti sudėtinga montuoti ant lubų.
Yra begalė šiltinimo medžiagų, bet dėl didelių atstumų tarp molekulių geriausias šilumos izoliatorius yra dujos, pats paprasčiausias ir dažniausiai sutinkamas yra nejudantis oras, geresnėmis šilumą izoliuojančiomis savybėmis pasižymi tik inertinės dujos arba vakuumas. Oro šilumos laidumo koeficientas yra 0,025, ksenono 0,0054, vadinasi tai pačiai šiluminei varžai pasiekti reikėtu 4,63 karto plonesnio ksenono dujų storio. Problema ta kad tas dujas reikia kažkaip izoliuoti ir tam naudojamų medžiagų šilumos laidumo koeficientai kelis kartus prastesni, todėl medžiagos kuriose izoliatorius yra oras turi baigtinę ribą kuri priklauso nuo medžiagos tankio ir šilumos laidumo koeficiento. Medžiagos kuriose uždaromos inertinės dujos, pvz. uždarų porų poliuretano putos (IZOputos®) arba vakumas šiuo klausimu perspektyvesnės. Uždarose celėse uždarytos dujos puikiai atlieka savo izoliacines funkcijas.
Kitas parametras bloginantis šilumines savybes yra drėgmės įgeriamumas, jeigu oro ar inertinių dujų vietą šiltinamojoje medžiagoje užims vanduo, apie šiltinimo efektyvumą galime pamiršti. Dažniausiai matuojamas medžiagų vandens įgeriamumas, nors realiai turima reikalų su dujine vandens būsena - garais, kurių molekulės žymiai mažesnės ir landesnės, jeigu medžiaga pamerkta į vandenį įgers 2-5% vandens, tai vandens garų pavidalu ji gali prigerti žymiai daugiau.
Polistireninis putplastis
Polistireninis putplastis - uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išpučiant žaliavines granules. Baltasis putplastis - statybose jau išbandyta ir pamėgta medžiaga pasižyminti geru kainos ir efektyvumo santykiu. O štai dėl neoporo kartais suabejojama - jis brangesnis ir, kaip kai kas sako, dėl temperatūros poveikio keičia matmenis.
Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033-0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas. Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio.
Neopore itin gerai matomas granulių išsidėstymas ir dydis, pagal kurį vizualiai galima spręsti apie plokščių kokybę. Neoporo plokštės ar blokeliai turi būti tikslios ir griežtos geometrinės formos.
Uždarų porų poliuretano putos (IZOputos®)
Uždarų porų poliuretano privalumas tame kad atstumai tarp celių yra labai maži, tarpelių dydžio pakanka garui praeiti. Jos užnešamos purškiant dideliu slėgiu, plėsdamosios užpildo mažiausius plyšius, jos pakankamai atsparios deformacijai ir konstrukciją padaro vienalytę (medinės detalės veikia kaip armatūra, o IZO®putos kaip betonas), jų šiluminė varža pat geriausia iš šiuo metu statybose naudojamų šiltinimo medžiagų.
Šiltinant IZOputomis® nereikalingos garo izoliacinės plėvelės, bet ventiliuojamas oro tarpas virš jų būtinas (kaip ir visom be išimties šiltinimo medžiagoms). Dažnas paprieštaraus kad gal geriau šiltinti atvirų porų poliuretanu, bet jo šilumos laidumo koeficientas prastesnis nei uždarų porų poliuretano, garų laidumas iki 30 kartų didesnis ir tarp atvirų celių yra vietos garų kondensacijai, todėl būtina garo izoliacija. Apšiltinus atvirų porų poliuretanu konstrukcijos netampa tvirtesnės.
Ekovata
Jūsų lubas bute galima apšiltinti ekovata. Ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, be to savyje turi antiseptinių savybių, kurios neleidžia atsirasti pelėsiui ir puvimui. Ekovatai plėvelių nereikia.
Šiltinimo Sprendimai Daugiabučiuose
Šiltinant modernizuojamus daugiabučius projekto rengėjai pirmiausia išanalizuoja sienų konstrukciją ir nustato fasadinių sienų plotą, fizinę-techninę sienų būklę, esamą šilumos perdavimo koeficientą arba šiluminę varžą, šiluminės energijos sąnaudas. Investiciniame plane taip pat apskaičiuojamos tikslios išlaidos, kiek kainuotų vienas ir kitas renovacijos paketas.
Jeigu langai daugiabutyje nepermontuojami į šiltinimo sluoksnį, svarbus yra jų gylis - kuo giliau atsiduria langai, tuo mažiau šviesos patenka į būstus. Taip pat žinotina, kad tiek baltas, tiek pilkas putplastis gali būti neformuotas ir formuotas.
Kiekvienu atveju šiltinamojo sluoksnio storis skaičiuojamas atsižvelgiant į esamų sienų šiluminę varžą ir reikalingą pasiekti šiluminę varžą arba šilumos perdavimo koeficientą.
Rūsio Perdangos Šiltinimas
Buto grindys pirmajame aukšte būna vėsios, jeigu rūsio perdanga nėra izoliuota nuo nešildomo rūsio. Žemos temperatūros perdangos viršutinėje dalyje sąlygoja didelius energijos nuostolius, o kartais net ir pelėsių susidarymą. Šią problemą nesunkiai išspręsite apšiltinę rūsio perdangą purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis iš apačios. Naudojant IZOputas®, rūsio perdanga apšiltinama ir užsandarinama 5-6cm. storiu. Į izoliacinį sluoksnį integruojamos vandentiekio, šildymo sistemos ar elektros instaliacijos. IZOputomis® taip pat galima ekonomiškai ir greitai izoliuoti nelygumus, pvz.: senuose skliautiniuose rūsiuose.
Garažų Lubų Šiltinimas
Nešildomos ir atviros požeminės automobilių aikštelės, atviri garažai bei šalti rūsiai - problemiškos patalpos, dėl kurių šilumos nuostoliai pastate yra gana dideli ir pasiekti aukštą energinio energinio efektyvumo klasę sudėtinga. Automobilių aikštelės požeminiuose ar cokoliniuose aukštuose įrengiamos kone visuose šiuolaikiniuose daugiabučiuose, biuruose ir prekybos centruose, nešildomi rūsiai naudojami kaip papildomos ar sandėliavimo patalpos. Tačiau nešildomos šios patalpos stipriai šaldo pirmojo aukšto perdangą ir erdves virš jos. Peršalusi perdanga komplikuoja pastato šildymą ir didina šildymo kaštus.
Daugeliu atvejų dėl gaisrinės saugos garažų luboms apšiltinti negalima naudoti bet kokios termoizoliacinės medžiagos, ji turi būti nedegi. Be viso to, iš požeminių garažų sklidantis automobilių, vėdinimo įrangos triukšmas nepageidaujamas pastate.
PAROC CGL 20cy plokštės yra populiari šaltų patalpų lubų šiltinimo priemonė, pirmiausia dėl to, kad atitinka visus gaisrinės saugos reikalavimus, yra nedegios. Be to, jos izoliuoja garsą, o termoizoliacinių plokščių montavimas yra greitas ir nesudėtingas. Plokštės visu paviršiumi be jokio mechaninio tvirtinimo klijuojamos tiesiai ant garažo ar rūsių lubų.
Kadangi požeminės automobilių aikštelės yra padidinto gaisrinio pavojaus zonos, joms taikomi aukštesni gaisrinės saugos reikalavimai. Nors betonas yra nedegi medžiaga, tačiau laikančiąsias g/b konstrukcijas reikia papildomai apsaugoti nuo ugnies. I-o atsparumo ugniai laipsnio pastato, priklausomai nuo gaisro apkrovos, rūsio perdangos REI yra 45, 60 ir 90 minučių. G/b perdanga, apšiltinta PAROC CGL20cy, 60 mm plokštėmis, užtikrina REI 180 atsparumą ugniai - t.y.
Praktiniai Patarimai ir Dažniausios Klaidos
Šiltinimas iš vidaus yra vienintelė galimybė, tuomet tai reikėtų daryti itin kruopščiai ir pašalinant dalį rizikų. Pirmiausiai reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis.
Svarbu: Šiltinant iš vidaus, tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.
Kaip Išvengti Drėgmės Kaupimosi?
Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.
Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite galimybės apšiltinti sienų iš lauko, lieka apšiltinti iš vidaus. Tokiu atveju svarbu pasirinkti medžiagas, kurios ne tik apšiltins, bet ir neleis kauptis drėgmei bei veistis pelėsiui.
Kai turime šaltą, negyvenamą palėpę, privalome turėti gerai apšiltintą perdangą (lubas). Šiuo atveju, stogas nešiltinamas, nes šiluma ir šaltis turi susitikti šiltinimo medžiagoje. Perdangoje, kaip ir stoge rasime daug sudėtingų jungčių, kurias statybos metu sudėtinga užsandarinti. Patalpų drėgmė kylanti su šiltu oru patenka į paliktus plyšius. Čia ne tik prarandame šilumą, bet leidžiame drėgmei kondensuotis perdangos viduje, ko pasekoje galime turėti pelėsį, puvėsį ar kitas problemas. Lubų apšiltinimas šioje situacijoje būtų optimaliausias ir labai svarbus sprendimas.
Medžiagų Palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai šiltinimo medžiagų parametrai:
| Medžiaga | Šilumos laidumo koeficientas λ (W/m·K) | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Pūčiama biri vata | 0,035 - 0,045 | Efektyvus, užpildo sunkiai pasiekiamas vietas | Reikalinga speciali įranga |
| Lakštinė vata | 0,030 - 0,040 | Patogu naudoti | Reikalingas kruopštus montavimas |
| Ruloninė vata | 0,035 - 0,045 | Ekonomiška | Sudėtinga montuoti ant lubų |
| Polistireninis putplastis | 0,033 - 0,045 | Geras kainos ir efektyvumo santykis | Degi medžiaga |
| Uždarų porų poliuretano putos (IZOputos®) | ~0.022 | Puikus sandarumas, aukšta šiluminė varža | Reikalinga speciali įranga |
| Ekovata | 0,035 - 0,040 | Ekologiška, turi antiseptinių savybių | Gali susėsti laikui bėgant |
Šiltinant perdangą (palėpėje) iš viršaus būtina sumontuoti lages, jei palėpės grindys bus eksploatuojamos. Užpurškus GAMO putas, per kelias sekundės medžiaga išsiplečia iki 100 kartų, tvirtai prilipdama prie perdangos paviršiaus, besiplėsdama užpildo visus nesandarumus, taip sudarydama vientisą šiltinimo medžiagos sluoksnį. Garą ir vėją izoliuojanti plėvelė dėl unikalių medžiagos savybių (žiūrėti sertifikate, APIE PRODUKTĄ) nenaudojama.
Šiltinant lubas iš vidaus galite specialiai tam skirta plokšte Eurothane G. Tai yra šiltinimo sluoksnis PIR su labai gera varža ir gipso kartono plokštė viename - taip sutaupant vietą bute ir turint patikimą apšiltinimą. Tuo pačiu plokštės yra su jau įrengta garo izoliacija, tad drėgmė nepateks į konstrukciją ar šiltinimo sluoksnį.
Apibendrinimas
Lubų šiltinimas daugiabutyje yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pasirinkus tinkamas medžiagas ir laikantis montavimo rekomendacijų, galima pasiekti puikių rezultatų ir sutaupyti šildymo išlaidas.
Atminkite, kad lubų šiltinimas iš apačios naudojant pūčiamą, lakštinę ar ruloninę vatą yra sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir specialios įrangos. Norite efektyvaus ir ilgaamžio sprendimo? Kreipkitės į specialistus!
Garažo lubų šiltinimas
tags: #lubu #siltinimas #daugiabutyje