Dekoratyviniai augalai, kurie papuoš bet kurį sklypą

Siekiant pagražinti ir paįvairinti savo namo aplinką, galite pasisamdyti kraštovaizdžio dizainerį arba patys sukurti kiemo dizainą. Yra daugybė paprastų žmonių, kurie sugebėjo savo sodybas paversti meno kūriniais, tad kodėl jūs taip pat to negalite padaryti? Tik reikia truputį kantrybės ir darbo.

Pirmiausiai reikalingas jūsų sklypo planas. Jį reikia suskirstyti į plotus, numatyti, kur bus didesni medeliai, krūmai, gėlynai, kur vingiuos takeliai ir kur bus poilsio aikštelė su sėdimomis vietomis. Tiksliai numatykite vietas, pavyzdžiui, pirtis, pavėsines ir t.t. ir nuspręskite, kur norėtumėte įrengti gėlyną. Tarp kitko, patyrę sodininkai rekomenduoja "nejudinti" žemės, tai yra jos neperarti.

Vienas svarbiausių aplinkos dalykų - graži ir tvarkinga veja. Svarbu žemę išlyginti, kad veją būtų lengviau pjauti, nes nelygioje vietovėje žoliapjovė nelygiai nupjaus žolę. Jei žolytė jūsų sklype išdygo nevienodai ir kai kuriose vietose yra juodų dėmių, dar kartelį papildomai tose vietose užberkite žolės sėklų. Derėtų išnaikinti nepageidaujamą vietinę florą - kiaulpienes ar kitas piktžoles. Dobiliukus palikite, nes jie veją padarys žalesnę, be to, kai jie žydės, veja atrodys gražiau.

Jei jūs nesate sodininkystės gerbėjas, ties tuo ir galite sustoti. Tvarkinga, lygi ir nupjauta veja, keletas spalvingų gėlių kupstelių - ir jūsų aplinka atrodys gana tvarkingai. Bet jei jūs norite padirbėti daugiau ir savo sodybą pagražinti originaliau, darbus galite tęsti. Pasirinkite gyvatvorei ar šiaip ploto erdvėms atskirti tinkamus krūmus - tai gali būti jazminai, raugerškiai, pūsleniai putinalapiai, gudobelės, paprastosios erškėtrožės, putinai. Būkite atsargūs su visus metus žaliuojančiais krūmais kiparisais, tujomis ir t.t. Atminkite, kad juos reikia apsaugoti nuo šalčio.

Taip pat atsargiau rinkitės egzotiškus krūmus, kurie yra prisitaikę augti šiltesniuose kraštuose. Jei paveikslėlyje pavaizduoti gražūs ir vešlūs medeliai ar krūmai, tai nereiškia, kad pas jus užaugs lygiai tokie patys - paprasčiausiai jiems tiesiog gali netikti aplinka. Kur pirkti augalus? Rekomenduojama vaismedžius ir krūmus pirkti medelynuose ar specializuotose parduotuvėse.

Kada renkatės gėles savo darželiui, paanalizuokite, kiek numatytoje vietoje šviečia saulė, kiek ilgai būna šešėlis, ar yra skersvėjis, ar priešingai - užuovėja. Gėlių darželiui parinkite vietą, kur ilgiausiai šviečia saulė. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) sodo teritorijoje sodininkai mėgėjai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra.

Balandis tikrai intensyvus metas visiems, kurie nori, kad jų gėlynas džiugintų ilgą laiką. Apžvelkime keletą populiarių dekoratyvinių augalų, kuriuos galite sėti balandžio mėnesį:

Vienmetės gėlės

Vienmetės astros populiarios, nes yra gražios, žavi jų formų ir spalvų įvairumas. Vienmečių astrų šaknų sistema stipri, šakota, jų stiebai žali ar rausvo atspalvio. Vienmetės astros dauginamos tik sėklomis. Žemę daigeliams galite pasidaryti patys - sumaišykite 1 dalį smėlio ir durpių su 2 dalimis žemės. Daigeliai pasirodys po savaitės.

Serenčiams ypatingos priežiūros nereikia. Sėklas galima pasėti šiltnamyje ar tiesiog lysvėje po plėvele. Žiedai prasiskleidė 15-20 dienų anksčiau nei įprastai, be to, labai ilgai žydėjo, patys serenčiai išaugo labai tvirti ir sveiki.

Daugelis mėgsta meksikinį žydrūnį, nes šios gėlės ilgai žydi. Yra apie 50 šio augalo rūšių, yra vienmečių ir daugiamečių, žemų (apie 10 cm aukščio) ir aukštų (apie 50 cm). Meksikinių žydrūnų sėklos labai smulkios - 1 grame yra apie 5 000. Būtent todėl sėkleles pasėja pirmoje balandžio pusėje dėžutėse arba po plėvele. Sėja į lygiomis dalimis sumaišytas durpes, smėlį ir puvenas (mėšlą). Palaikant optimalią temperatūrą ir laistant, sėklos sudygsta po 10 dienų.

Kochiją dar vadina vasariniu kiparisu. Šias efektingas gėles mėgsta sodininkai. Kochijų sėkleles daigina iki balandžio pabaigos universaliame žemių mišinyje.

Sinavadų pavadinimas lotyniškai reiškia „augalas, renkantis vandenį“. Sodininkams sinavadai patinka dėl ryškios žiedų spalvos ir švelnių ažūrinių lapų. Sinavadų žiedai žavi ne tik forma, bet ir įvairiais atspalviais: balti, melsvai balti, žydri, rožiniai ir t. t. yra apie 100 sinavadų rūšių, įvairaus aukščio - nuo 15 iki 60 cm, įvairių atspalvių. Sinavadų sėklos sėjamos pirmoje balandžio pusėje į vazonėlius, stiklinaites arba antroje balandžio pusėje tiesiai į žemę. Daigeliai pasirodo maždaug po 14 - 20 dienų.

Burnočiai dažniausiai būna vienmečiai, kiek rečiau - daugiamečiai. Ši gėlė pakeri savo iškilminga išvaizda. Žinoma apie 900 burnočių rūšių, pas mus auga apie 15 rūšių. Burnočių sėklos sėjamos antroje balandžio pusėje, giliai nesusmaigstant į žemę, o tiesiog apiberiant durpėmis ar smėliu. Daigeliai pasirodo po 8 - 18 dienų.

Karpytalapis kermėkas su švelniai rožinės spalvos žiedais pasiekia 80 cm aukštį, unikali žiedų forma šventiška, žavi. Kermėkų sėklas sėja į universalų mišinį pirmoje balandžio pusėje. Sėklas lengvai apiberia žeme. Daigeliai pasirodo po 12 - 14 dienų.

Vienmečiai jurginai vertinami už tai, kad juos nesunku auginti, priešingai nuo daugiamečių, jų gumbų nereikia iškasti ir visą žiemą laikyti.

Pentinius gali išaugti iki 2 m. Gėlyne pakanka pasodinti vieną pentinį - jų ryški spalva trauks dėmesį. Pentiniai ilgai žydi, gausiausiai - birželį ir liepą, o artėjant rudeniui jie dar kartą sužysta. Reikia sėti sėklas į mišinį iš durpių, mėšlo ir smėlio, sumaišytų lygiomis dalimis. Sėklas užberia 3 cm sluoksniu mišinio.

Gerumo, nuoširdumo simbolis - saulutės pražysta anksti pavasarį ir žydi iki pat rudens. Sėti saulučių sėklas galima balandį, paviršiuje, apiberiant žemėmis. Esant 21 - 27 laipsniams šilumos, daigai pasirodo po 7 - 14 dienų.

Koketės balandinės žvaigždūnės primena rugiagėles, o žydi nuo birželio iki spalio. Yra apie 90 balandinių žvaigždūnių rūšių, tarp jų ir vienmečių, ir daugiamečių. Sėklos sėjamos balandžio viduryje į universalų mišinį. Sudygsta esant 15 - 18 laipsnių temperatūrai po 12 - 15 dienų.

Celiozijų sėklas sėja antrą balandžio savaitę, jas tiesiog apiberia drėgnu durpių substratu.

Iš Meksikos kilusios zinijos labiausiai sodininkų vertinamos už ryškias spalvas, jos būna oranžinės, baltos, geltonos, kreminės, violetinės, vyšninės - žodžiu,visokios, tik ne mėlynos. Zinijų sėklos sėjamos balandžio viduryje. Jos, prešingai nei dauguma gėlių, puikiai auga šiltnamyje pavsasrį, kai dar vėsu. Labai šiltose patalpose zinijų daigai stipriai išstypsta.

Daugiamečiai augalai

Gėlynas itin sužibės, jei pasisodinsite knifofijų. Tai daugiametis augalas. Priklausomai nuo rūšies, knifofijos gali pasiekti 60 - 12 cm aukštį. Knifofijos išsiskiria ne tik egzotine išvaizda, bet ir ilgu žydėjimu - nuo liepos iki spalio. Į pastovią vietą daigus persodina artėjant liepai. Egzotiniai, figūriniai žiedynai puikiai atrodo gėlynuose, puošia, paryškina kompoziciją.

Svarbu! sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypui.

Augalai gyvatvorėms

Gyvatvorė - puikus būdas atskirti sklypo zonas ar sukurti privatumą. Štai keletas augalų, kurie puikiai tinka gyvatvorėms:

Kiekvienas augalas pasižymi savitu grožiu, svarbiausia - laiku pakirpti gyvatvorės augalus, nepamiršti jų palaistyti, patręšti ir išravėti piktžoles.

Augalai pavėsiui

Ne visi augalai mėgsta tiesioginius saulės spindulius. Štai keletas augalų, kurie puikiai jaučiasi pavėsyje:

1. Melsvės (lot. Hosta) - tipiški augalai pavėsyje. Melsvės pasipuošia nedideliais žiedais, tačiau būkim atviri, ne dėl žiedų mes melsves auginame. Melsvių lapai - ir žali, ir melsvi, ir baltai dryžuoti, ir ryškiai salotiniai. Be to, vienų veislių melsvės mažutės ir gležnos, kitų lapai - galingi ir stori. Vienų atrodo tarsi slidūs, kitų - gofruoti, trečių - garbanoti. Pasirinkimas tikrai didelis. Augalai pavėsyje paprastai nepasižymi dideliais ryškiais žiedais, todėl melsvės lapų margumas išsprendžia daug dizaino problemų tamsiame sklypo kampe. Beje, melsvių lapais džiaugiasi ne tik sodybų ar kiemų šeimininkai, bet ir sraigės bei kiti šliužai.
2. Astilbė (lot. Astilbe) - purios žydinčios šluotelės - vasaros vidurio pažiba. Augalai pavėsyje nedažnai gali džiuginti žiedais, ir dar tokiais ryškiais kaip astilbių, tad tiesiog neįmanoma praeiti jų nepastebėjus. Žiedynų spalvos - nuo nuotakos baltumo iki kraujo raudonumo.
3. Pakalnutės (lot. Convallaria majalis L.) - joms labai patiktų mirgantis šešėlis, kuris krenta nuo medžių - visai kaip miške. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakalnutės yra nuodingos.
4. Paparčiai - iš skirtingų veislių lapų tekstūrų gali būti sukuriami nuostabūs deriniai.
5. Japoninė plukė - augalas, kuris tikrai gali gražiai žydėti, augdamas ir daliniame pavėsyje. Jų žiedais džiaugsitės šiek tiek vėliau, antroje vasaros pusėje. Japoninė plukė netiks sausam pavėsiui, tad prie pat namo ar po dideliu medžiu jos nesodinkite - ne dėl pavėsio, o dėl to, kad gali negauti pakankamai drėgmės.
6. Astrancija - nuostabus augalas, tinkantis natūralistinio stiliaus želdynuose. Drėgname pavėsyje jai - puikios sąlygos. Jeigu užteks drėgmės, netgi saulėtoje vietoje ji gali žydėti visą šiltąjį sezoną.
7. Mažoji žiemė (lot. Vinca minor) - visžalis augalas, tad savo lapelių nenumeta net žiemą. Žiemės privalumas - ji sparčiai plinta, padauginti ją labai lengva, todėl kainuoja tikrai nedaug. Žiemė gali atlikti apsauginę funkciją nuo piktžolių, nes sukurs nuostabiai gražų, tamsiai žalių lapelių kilimą, kuris uždengs žemę.
8. Epimedis (lot. Epimedium) - dar retai auginamas Lietuvoje. Tinka natūralistinio stiliaus želdynuose ir puikiai užpildo apatinę augalų kompozicijos dalį. Epimedžiai paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir su laiku suauga į ištisus sąžalynus. Pavasarį pražysta originaliais žiedeliais. Jeigu nusibodo vargti su veja pavėsyje, apsvarstykite epimedžius kaip puikią alternatyvą vejai.
9. Hakone - tikrai papuoštų bet kurį želdyną, tik aprūpinkite ją pakankamu drėgmės kiekiu. Hakonės gražiausiai atrodo sodinamos palei taką, kur grakščiai nusvyra ir taip sušvelnina kampus.

Melsvės - puikus pasirinkimas pavėsingo sodo apželdinimui. Nuotrauka iš wikimedia.org

Balkonų apželdinimas

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės - vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą - ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje.

Kurios gėlės geriausiai klestės balkone, priklauso ir nuo jo krypties. Pavyzdžiui, vakarinis balkonas pirmoje dienos pusėje yra daliniame šešėlyje, tačiau kuo arčiau vakaro, tuo daugiau saulės spindulių jį pasiekia, todėl jis įkaista. Balkonas, atsuktas į šiaurę, labiausiai tinkamas gėlėms, kurios mėgsta pavėsį. Rytiniame balkone yra kone optimalios sąlygos augalams auginti - ten šviesu nuo ankstyvo ryto, o kartu jį pasiekia išsklaidyta, nenudeginanti šviesa. Tuo tarpu pietinis balkonas saulės spinduliuose maudysis didžiąją dalį dienos, jame dažnai bus gana karšta, todėl gėles reikia parinkti ypač atidžiai.

Gėlės, tinkamos balkonams:

• Begonija. Nors šios, daugelio širdis užkariavusios, gėlės mėgsta išsklaidytą šviesą, tačiau puikiai auga ir labiau tiesioginių saulės spindulių apšviestose vietose. Tiesa, lapai gali kiek pablukti, tačiau žiedai ne ką mažiau džiugins. Begonijos labiau dera gėlių entuziastams, nes joms reikia reguliaraus, kasdienio laistymo.
• Celiozija. Ne be reikalo jos pavadinimas graikų kalba reiškia liepsnojančius žiedus - šie augalai išties išsiskiria ryškumu. Jie gerai auga saulėtoje vietoje, o plunksniški žiedai papuoš bet kurį balkoną.
• Pelargonija. Jos - išties balkonus, terasas žiedais papuošti norinčių lietuvių numylėtinės. Pelargonijos džiugina spalvų įvairove, yra nelepios, taip pat yra vienas geriausių variantų, kuo puošti pietinį balkoną. Jos mėgsta saulę, šilumą, taip pat toleruoja drėgmės stygių.
• Petunija. Tradicinis balkonų augalas gali puikiai augti saulėtose vietose, tačiau petunijas reikia saugoti nuo stipraus vėjo ir, jei įmanoma, lietaus, mat jis gali pažeisti gležnus žiedus.
• Serentis. Šios gėlės ne be reikalo populiarios nuo senų laikų - jas nesunku auginti, gali augti ir pavėsyje, nors labiau mėgsta šiltą, saulėtą vietą. Gėlininkų serenčiai mėgstami ir dėl atsparumo ligoms, toleranciją sausrai.
• Žydrūnis. Šių astrinių augalų šeimai priklausančių gėlių yra ne viena rūšis, tačiau Lietuvoje labiausiai mėgstamas nekaprizingas meksikinis žydrūnis. Kvapnūs šviesiai mėlyni arba balti, violetiniai, rausvi žiedai džiugina maždaug nuo liepos mėnesio iki pat rudens šalnų. Žydrūniams patinka saulėtos vietos, jie gerai pakenčia kaitrą.

Serenčiai - populiarus pasirinkimas balkonų apželdinimui. Nuotrauka iš vle.lt

Saulėtame balkone galima auginti ne tik gėles, bet ir populiarias prieskonines žoleles. Tai puikios sąlygos Viduržemio jūros regiono augalams, pavyzdžiui, raudonėliui (mairūnui, rozmarinui, šalavijui, čiobreliui. Jie mėgsta saulę ir jų nereikia dažnai laistyti, jie geriau pakenčia laikiną sausrą nei šlapią dirvą.

Šiltnamio poilsio zona

Visų pirma, išsirinkite gerą vietą šiltnamiui. Būtų maloniau prieš akis matyti ne namo fasadą ar pomidorus, bet vaizdingiausią jūsų kiemo dalį. Kiek lysvėms skirsite vietos - jūsų reikalas. Bet poilsio zonai pasilikite vietos mažiausiai 4 žmonėms sutalpinti. Manau, dvivietės sofos, fotelio ir dviejų kėdžių sočiai užteks nedideliam draugų susibūrimui, o prireikus visada galima pristatyti dar kelias kėdes. Nepamirškite staliuko, kokios nors dėžės ar vežimėlio, kur galėsite laikyti gėrimus, indus, pagalvėles ar kitas smulkmenas, puošiančias poilsio zoną.

Kalbant apie pačius baldus, galite derinti tiek vidaus, tiek lauko baldus, nes, nors ir baldai negaus drėgmės, juos nuolat kepins saulė. Jeigu randate gražių lauko baldų - puiku, tačiau galite išsiversti ir su vidaus baldais (tik turėkite omeny, kad jie nubluks). Nepamirškite apšvietimo. Nors šioje vietoje ant šviestuvų nelis, bet vis tik, atsargumo dėlei, patarčiau naudoti laukui skirtus šviestuvus, kurie turi didesnį atsparumą drėgmei. Mano pirminė mintis buvo vidury šiltnamio sodinti aukštą, didesnį augalą, kuris turėtų apšvietimą nuo žemės. Tai atrodytų išties gražiai, o elektros lempučių girlianda - bene būtinas atributas, kuris neabejotinai sukurs jaukią atmosferą.

Renkantis grindų dangą, atkreipkitė dėmesį į jos patvarumą ir į sklypo kontekstą. Kadangi ten gausu tamsiai rudos spalvos, šiltnamis pasirinktas tokios pačios spalvos. Papildant viską augalais ir žaluma, vaizdas turėtų būti puikus! Beje, kuriant jaukumą šiltnamio poilsio zonai, galioja panašūs principai, kaip terasai.

Klientė pageidavo zonos palei kraštus sodinamoms gėlėms, tad tam skirtoje vietoje bus galima sodinti tiek žemaūges (arčiau įėjimo), tiek aukštaūges gėles ar augalus, kad jie dalinai pridengtų poilsio zoną. Taip pat už sofos numačiau vietą aukštiems augalams. Tad pats metas išsiaiškinti, kokios gėlės ir augalai nebijo karščio?

Susikurkite pavėsį virš galvos. Pavasarį, rudenį, rytais ir vakarais buvimas šiltnamyje bus malonus, tačiau vasarą, ypač karštomis dienomis, saulė prikaitins tiek, kad sunku bus išbūti viduje. Todėl šiltnamio palubėse besiraizgantis augalas, suteikiantis neįkyraus pavėsio karščiausiomis valandomis, galėtų būti puikus sprendimas. Nežinau gražesnio ir įdomesnio varianto negu vynuogė. Lietuvoje įmanoma užsiauginti vynuogių ir atvirame lauke, tačiau veislių, kurios pukiai augtų šiltnamyje, pasirinkimas dar didesnis. Tereikia skirti nedidelį plotą pasodinimui, o toliau leisti jai kabintis iki pat viršaus, pratęsiant palube. Kol gausite pirmųjų uogų, teks palaukti kelis metus, tačiau vėliau galėsite didžiuotis savo vakarėliais šiltnamyje, kuriame čia pat sirpsta vynuogių kekės. Pavasarį vynuogės yra dar be lapų, tad šiltnamis greitai įkais, kad rytinę kavą gurkšnotumėt šiltai ir maloniai. O vasarą ir antroje metų pusėje vynuogės suteiks malonų pavėsį.

Iškraustykite kambarinius augalus į šiltnamį. Labiausiai jiems patiktų, žinoma, lauke, kur lapus kartais pataršo gaivus vasaros vėjas. Tačiau šiltnamis gali būti puiki vasaros rezidencija jiems - ypač tiems augalams, kurie sausamėgiai: zamiokulkams, jukoms, nolinoms, įvairiems augalams iš kaktusų giminės. Jeigu juos auginate viduje, tai jau esate susipažinę, matote, jeigu augalui ko trūksta. Todėl didelė tikimybė, kad juos toliau gražiai prižiūrėsite ir šiltnamyje. Svarbiausia - užtikrinkite laisvą oro judėjimą ir pakankamai drėgmės. Dėl oro judėjimo, vasaros metu būtinai vėdinkite, o dėl drėgmės - ne tik paliekite, bet ir padarykite maudynes dušu.

Aukštus augalus sodinkite pietinėje šiltnamio pusėje. Agurkai, kurie susivynios iki pat lubų, pomidorai kurie savo kekėmis papuoš šiltnamį per visą jo aukštį - tai tie augalai, kuriems saulė reikalinga. Įprastai stengiamasi, kad šiltnamiuose lysvės būtų suformuotos iš pietų į šiaurę (arba atvirkščiai), kad visi augalai gautų panašų spindulių kiekį. Jeigu augalai pasodinti palei pietinę pusę, jie užstotų saulę tiems augalams, kurie auga šiaurinėje. Tačiau tokiam dekoratyviam šiltnamiui, kuris turi ne tik auginimo, bet ir poilsio zonos funkciją, siūlyčiau tokius aukštus augalus susodinti kaip tik palei pietinę pusę. Ir augalams gerai, ir jums, nes jie užstos saulę, kai sėdėsite šiltnamio viduje.

Augalai visada laimingesni augdami ne vazonuose, o tiesiog žemėje. Todėl kur tik turite lysvę, auginkite juos drąsiai. Kai kurie netgi atneš jums nematomos naudos - padės nubaidyti kenkėjus nuo valgomų augalų. Pavyzdžiui, serenčiai, nasturtės, medetkos - nuostabūs augalai, kurie ne tik gražūs, bet ir padeda kovoje su kenkėjais. Nepamirškite ir šiltnamio vaizdo iš lauko. Labai gražu, kai šiltnamio pamatą dengia žydinčių gėlių bangos. Sodinkite čia tokius augalus, kurių kupstai sušvelnintų šiltnamio kontūrus. Labai tiktų daugiamečiai augalai, kurie išdygtų kasmet be jūsų pagalbos, pavyzdžiui, katžolės, snapučiai, žemaūgiai astrai.

tags: #papuos #bet #koki #sklypa