Pastaraisiais metais, nuosekliai augant daugiabučių renovacijos mastams, Lietuvos miestai ir jų daugiabučių namų kvartalai keičiasi neatpažįstamai. Šiandien sparčius renovacijos tempus demonstruoja Aukštaitijos regionui priskiriamos Panevėžio m. ir Biržų r.
Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapio duomenimis, šiuo metu Panevėžio m. sav. Tuo tarpu Biržų r. sav. Skatina įvairios priežastys.
Renovacijos Priežastys ir Motyvai
Panevėžio m. sav. administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas pasakoja, kad nemaža dalis daugiabučių Panevėžyje buvo modernizuota dar iki 2013 m. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo, todėl vėliau gerieji renovacijos pavyzdžiai labai prisidėjo prie kitų gyventojų norų atnaujinti savo būstą.
„Gerosios renovacijos patirtys yra išties itin reikšmingos skatinant daugiabučių renovaciją. Be tokių aspektų kaip mažesnės išlaidos šildymui ar geresnė gyvenimo kokybė, gyventojus taip pat motyvuoja valstybės teikiama parama ir platesnis energinio efektyvumo didinimo priemonių pasirinkimas“, - pažymi A.
Kalbėdama apie daugiabučių renovaciją skatinančias priežastis, Biržų r. sav. administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Čebienė atkreipia dėmesį, jog Biržuose šildymo kaina yra kone didžiausia Lietuvoje, todėl žmonėms itin aktualūs būdai, padėsiantys sumažinti šildymo sąnaudas.
„Itin svarbu tai, jog renovacijos metu pastatas sutvarkomas visapusiškai: atnaujinama ne tik šildymo sistema, apšiltinamos sienos, pamatai ir stogas, taip pat pakeičiami seni nuotekų, vandentiekio vamzdynai, sutvarkoma elektros instaliacija. Visi inžineriniai ir techniniai aspektai turi įtakos geresnei gyvenimo kokybei, kurios siekis taip pat gali būti įvardintas kaip vienas renovaciją paskatinančių faktorių“, - sako E.
Nepaisant pirminių dvejonių dėl renovacijos naudos, E. Čebienės teigimu, galiausiai žmonės džiaugiasi gyvendami gražesniame, atnaujintame ir šiltesniame name.
Savivaldybės Indėlis į Renovaciją
Abiejų savivaldybių atstovai sutinka, kad ypač pirmuose daugiabučių renovacijos etapuose buvo svarbus aktyvus savivaldybės įsitraukimas, didelė informacijos sklaida ir paskatos gyventojams.
„Iš tiesų, pirmieji renovacijos žingsniai buvo sunkūs: žmonėms trūko sėkmingų aplinkinių renovacijos pavyzdžių, jie baiminosi paskolų naštos, todėl savivaldybės įsitraukimo reikėjo daugiau. Tačiau Biržai nėra didelis miestas, tad informacija greitai pasklido iš lūpų į lūpas, dabar žmonės ir patys dažnai kreipiasi įvairiais renovacijos klausimais“, - dalinasi E.
Tuo tarpu A. Šatas pasakoja, kad 2013-2015 m., kai buvo įgyvendinami pirmieji Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos etapai, Panevėžio savivaldybės administracija buvo itin aktyviai įsitraukusi.
Kvartalinės Renovacijos Vykdymas
Tiek Panevėžio m., tiek Biržų r. savivaldybės šiuo metu nėra įsitraukusios į kvartalinės daugiabučių namų modernizavimo programos vykdymą, tačiau tai nekliudo joms demonstruoti puikius rezultatus.
„Panevėžio savivaldybė nevykdo kvartalinės renovacijos, nes visuose miesto daugiabučių rajonuose, kurios galima būtų išskirti į atskirus kvartalus, modernizuotų namų skaičius ir koncentracija yra vienoda. Dėl šios priežasties atskiro vieno kvartalo išskyrimas būtų neteisingas kitų galimų kvartalų atžvilgiu“, - paaiškina A.
Panaši situacija susiklosčiusi ir Biržų savivaldybėje. Pasak E., „Šiandien susiduriame su kitu iššūkiu - kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Nepaisant to, ar yra atnaujinamas pavienis daugiabutis, ar tai atliekama kompleksiškai kartu sutvarkant ir viešąsias erdves, ši problema yra itin aktuali. Juk dažnai nekokybiškai atlikti renovacijos darbai ir neigiamos patirtys kitiems gyventojams sukelia dar daugiau dvejonių“, - sako E.
Ji pasakoja, kad savivaldybė skiria paramą daugiabučių namų gyventojams, kurie inicijuoja daugiabučių kiemų infrastruktūros (susisiekimo komunikacijų) remontą, tad viešosios erdvės Biržų r. sav.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą.
Anot Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovų, absoliuti miesto daugiabučių namų dauguma yra įsteigę arba daugiabučių namų savininkų bendrijas (84 proc.), arba jungtinės veiklos sutartis (15 proc.).
„Panevėžio miesto savivaldybės renovacijos bendras vaizdas artimiausių penkerių metų kontekste visiškai priklauso nuo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų. Atstovai pratęsia, kad itin didelę įtaką daro darbų ir medžiagų kainos.
„Įtikinti daugiabučių namų butų gyventojus ir kitų patalpų savininkus priimti sprendimus atnaujinti namus bendrame kainų augimo ir prognozuojamame bankų paskolų brangimo kontekste - itin sudėtinga.
Savivaldybės administracijos duomenimis, nuo 2009 metų, kai prasidėjo programa „Jessica“, Panevėžyje iki šiol atnaujinti 178 daugiabučiai namai, šiuo metu atnaujinama dar 12.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 670 gyvenamųjų namų atnaujinimo rangos darbų už daugiau kaip 300 mln. eurų. 166 projektai yra gavę statybos leidimus ir šiuo metu vykdo rangos darbų pirkimus, o dar beveik 300 daugiabučių atnaujinimo projektų rangos darbų pirkimus pradės įgyvendinti artimiausiu metu.
2022 m. Vyriausybė įgaliojo aplinkos ministrą rengti ir tvirtinti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles.
Parengtame ir socialiniams partneriams bei visuomenei pateiktame derinti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių projekte siūloma įteisinti naują valstybės paramos apmokėjimo būdą - fiksuotojo projekto išlaidų vieneto įkainį. Šiuo metu numatyta tik valstybės paramos subsidija (pavyzdžiui, kai finansuojama iki 30 proc.
„Atsižvelgdami į finansinio aiškumo, rizikos mažinimo ir administravimo paprastumo fiksuotam paramos įkainiui privalumus ir pritaikę inovatyvius finansavimo modelius, galėsime užtikrinti spartesnę pastatų renovaciją“,- sako aplinkos viceministrė dr.
Ministro patvirtintose taisyklėse būtų numatomas konkretus valstybės paramos fiksuotas įkainis už atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto 1 m2.
Neblogai sekasi Panevėžio rajono savivaldybei, kurios teritorijoje jau atnaujinti 47 daugiabučiai. Panevėžio rajone daugiabučių namų renovaciją administruoja Viešoji įstaiga (VšĮ) Velžio komunalinis ūkis (VKŪ).
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus aiškino, kad Panevėžio rajone renovuoti daugiabučiai sutaupo bent 50 proc.
„Tačiau Panevėžio rajone iš viso yra apie kelis šimtus daugiabučių, tad renovacija čia turėtų tęstis ir dar po kelerių metų. Miesteliuose dauguma namų prižiūrėti, tačiau kaimuose yra tikrai labai prastos būklės daugiabučių, ir tai neramina. Dažniausia visų senų daugiabučių problema rajone - kiauri stogai. Deja, tai taip pat brangiai kainuojanti problema, todėl ir opiausia. Kiek turime resursų - palopome stogus, tačiau didesniam remontui dažniausiai neužtenka lėšų. Tai dar viena priežastis, dėl kurios renovacijos labai reikėtų daugeliui“, - kalbėjo R.
„Daugiabučių renovacija - sudėtingas dalykas. Ypač rajono gyvenvietėse, kuriose stovi kelių butų daugiabučiai šlaitiniais ir kiaurais stogais. Dar būna, kad pasitaiko nevykęs darbų rangovas. Kaip tai įvyko Liūdynės gyvenvietėje, kur buvo renovuojamas daugiabutis (Ramioji g. 17). Buvo ir kitų bėdų. Keliems daugiabučiams, kuriems jau buvo sudarytas renovacijos planas, bankas nesuteikė paskolos“, - aiškino R.
Liūdynėje esančio daugiabučio renovacija nepasisekė su darbų rangovais UAB „Gebuva“. Bendrovė įvykdė darbų vos 24,79 proc.
„Buvo koreguotas investicijų planas ir laukiama valstybės paramos sutarties. Gavus sutartį kreipsimės į finansuotoją Viešųjų investicijų plėtros agentūrą dėl papildomų lėšų. Tuo pat metu bus perkami rangos darbai su papildomu prierašu, kad rangos darbų sutartis bus pasirašyta, gavus papildomą finansavimą“, - paaiškino situaciją Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas R. J.
J. J. Čekanauskaitė pasakojo, kad Panevėžio rajone administruoja daugiabučius namus, kuriems reikia renovacijos. Renovacijų sąrašą pateikia Panevėžio rajono savivaldybė.
„Trys namai susidūrė su finansavimu - Šaulių bankas nesuteikė finansavimo Ramygaloje dviem namams ir Vadaktėliuose - vienam namui. Šie daugiabučiai jokių skolų už teikiamas paslaugas neturi. Tiesa, jie patalpas kūrena kietuoju kuru - negauna šilumos teikimo paslaugos ir ten nėra vandentiekio. Ramygaloje vandentiekio trasos du namus pasiektų, Vadaktėliuose vandentiekis namo niekada nepasieks“, - aiškino J.
„Skambinau į ministeriją, kad leistų į programą įtraukti ir geriamojo vandens, ir nuotekų gręžinių įrengimą. Beje, toje programoje yra išreikšti gyventojų norai, o jie ir pareiškė norą turėti vandentiekio įrenginius. Dar tuose namuose yra problema dėl šildymo - jie šildomi kietuoju kuru.
J. „Dar gali skirti papildomą 10 proc. kompensaciją, įrengus tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų. Valstybė, nes esame sudarę sutartį dėl paramos, remtų šių trijų daugiabučių namų renovaciją. Taip pat sutartis yra ir su Būsto energijos taupymo agentūra, nes investicijos planas atitinka. Šio projekto finansuotojas - Šiaulių bankas. Bankas argumentuoja, kad tie namai, kuriems neskyrė paskolos, gauna per mažai paslaugų. Tačiau juk gyventojai nekalti, kad vandentiekio trasos jų nesiekia, kad gauna per mažai paslaugų“, - stebėjosi Šiaulių banko išvada J.
„Šis namas priklauso paveldui, todėl renovuoti jį sudėtinga. Gyventojai suinteresuoti daugiabučio renovacija, bet Šiaulių bankas nesuteikia paskolos. Bandau įrodyti ir Aplinkos apsaugos ministerijai, ir Šiaulių bankui, kad pakeistų nuomones, kad pakeistų renovacijos programos punktus. Gal tuomet bankas skirtų šiems daugiabučiams paskolą. Yra šiokių tokių vilčių, bet ar tos viltys išsipildys - klausimas“, - aiškino J. Ramygaloje, Knygnešių g.
„Šiaulių bankas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauja nuo 2010 metų ir finansuoja 2 iš 3 daugiabučių namų atnaujinimo projektų Lietuvoje. Iš viso finansuota daugiau nei 2000 daugiabučių namų atnaujinimo projektų, iš kurių 39 yra Panevėžio rajone. Bankas atsakingai vadovaujasi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos taisyklėmis ir reikalavimais. Šiuo konkrečiu atveju, kad ir kaip norėtume, iniciatyvai rasti sprendimo nepavyko - situaciją esame aptarę kalbantis tiek su VŪK atstovais, tiek ir su Panevėžio rajono savivaldybe. Minimi projektai neatitinka tipinių keliamų reikalavimų“, - teigė A.
Apibendrinant, galima teigti, kad Panevėžio mieste ir rajone vyksta aktyvus daugiabučių namų atnaujinimo procesas.
Šis procesas susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, kvalifikuotų darbuotojų stoka ir gyventojų dvejonės. Tačiau savivaldybės ir kitos institucijos deda dideles pastangas, kad šis procesas būtų sėkmingas ir kad kuo daugiau gyventojų galėtų džiaugtis atnaujintais ir energingai efektyviais būstais.
VIPA sėkmės istorija: daugiabučių namų autnaujinimas (modernizavimas)
tags: #panevezio #miesto #renovacija