Leonas Juozonis - išskirtinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir istorijoje. Gimęs Pandėlio valsčiuje, Geniškio II vienkiemyje, jis visą savo gyvenimą paskyrė kūrybai, tautos atminimo įamžinimui ir kraštotyrinei veiklai. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimo kelią, kūrybinį palikimą ir indėlį į Pandėlio krašto ir visos Lietuvos kultūros puoselėjimą.
Lietuvos apskritys
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
L. Juozonis gimė 1922 m. liepos 24 d. Geniškio II vienkiemyje, Pandėlio valsčiuje. 1932-1940 m. mokėsi Rokiškio gimnazijoje. Ją baigęs, 1940 m. atvyko į Kauną, kur studijavo architektūrą universitete. Deja, penktame semestre dėl karo studijas nutraukė, slapstydamasis išvengė tremties.
Kūrybinė Veikla Sovietmečiu
Po 1950 m. L. Juozonis įsidarbino Kaune „Žemprojekto“ projektuotoju ir ten dirbo 32 metus - iki pensijos. Nuo 1952-ųjų 25 metus Kauno profsąjungų rūmuose L. Juozonis lankė vaizduojamojo meno studiją. Dar sovietinės okupacijos metais L. Juozonis slapta ar pusiau slapta kūrė, statė arba atstatė paminklus, koplytstulpius, stogastulpius, skirtus Lietuvos garsiems žmonėms. Statė juos medinius, dažniausiai neatsiklausdamas valdžios arba apeidamas jos trukdymus.
Menininko gyslelę teigė paveldėjęs iš dėdės Kazio - profesionalaus staliaus ir drožėjo. Brolis Albertas mėgo piešti. Pradžia buvusi tokia: 1952 m. ėmęs lankyti Kauno profsąjungų rūmuose vaizduojamojo meno studiją. Jos lankytoju buvo net 25 metus.
Paminklai ir Atminimo Ženklai Nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, L. Juozonis daug ąžuolinių paminklų sukūrė ir pastatė partizanams, žuvusiems už tėvynę. Vienas jų 1995 m. - Juozui Lukšai-Daumantui ir jo broliams Jurgiui Lukšai-Piršliui bei Stasiui Lukšai-Juodvarniui atminti. Šio paminklo bendraautorius - P. Petraitis. Kitas paminklas, sukurtas 1994 m., skirtas Dainavos apygardos partizanams. Kryžių kompozicija 1952 m. birželio 24 d. nužudytiems Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės kovotojams atminti pastatyta 1989 m.
Kiti smulkesni darbai taip pat išsibarstę po šalį. Tai stogastulpiai, pastatyti knygnešio Jurgio Bielinio tėviškėje Purviškiuose bei Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmajam pirmininkui Antanui Kriščiukaičiui-Aišbei atminti Paežeriuose (1984 m.); skulptūros „Partizano motina“ maketas muziejuje Saliuose; keliautojo su gaubliu rankose medinė skulptūra, skirta keliautojui Matui Šalčiui Čiudiškiuose (1985 m.); paminklai Adomui Dambrauskui-Jakštui, Baliui Sruogai, Jonui Aisčiui Dovainonyse (1988 m.), atminimo lentos Jonui Basanavičiui jo tėviškėje Ožkabaliuose, Tadui Ivanauskui (ant namo-muziejaus Obelynės parke (1997 m.).
Iš viso padarytos 24 ąžuolinės memorialinės lentos, išlieta 15 jo sukurtų bronzinių bareljefų. Įvairia technika sukurta apie 100 paveikslų, maždaug 200 mažų statulėlių iš įvairių medžiagų - molio, gintaro, kaulo, akmens.
Leono Juozonio Kūrybos Darbai
Apibendrinant, Leono Juozonio kūrybinis palikimas yra įspūdingas:
- 24 ąžuolinės memorialinės lentos
- 15 bronzinių bareljefų
- Apie 25 paminklus kapinėse ir bažnyčių šventoriuose
- Apie 200 mažų statulėlių iš įvairių medžiagų
- Apie 100 paveikslų, sukurtų įvairia technika
Nemažai jo darbų yra Pandėlio seniūnijoje. Pandėlio kapinėse, šventoriuje, pačiame mieste bei jo apylinkėse yra ir daugiau L. Juozonio darytų koplytstulpių, atminimo lentų, bareljefų, suprojektuotų kryžių.
Pandėlio 400 metų jubiliejaus proga -1991 m. - L. Juozonis pasiūlė prie kapinių esantį didžiulį akmenį atitemti arčiau vartų, ant jo pastatyti moters, į Pandėlį nešančios krepšius, figūrą. Pagal jo projektą Vidmantas Zakarka išdrožė ąžuolinę skulptūrą. L. Juozonis priekyje iš varinės skardos iškalė informacinius jubiliejaus ženklus. Bet kažkas pavogė varinę skardą, tada teko iškalti analogišką cinkuotą skardą su Pandėlio herbu. Ta pačia proga priešais Pandėlio autobusų stotį pastatytas kryžius irgi kurtas pagal L. 1992 m. jis padarė ąžuolinę memorialinę lentą kun. rašytojui Mykolui Šeižiui-Dagilėliui, kuris 1920-1933 m. buvo Pandėlio klebonas. Ji prikalta prie buvusios klebonijos. Ten pat 1995 m. prikalė lentą į Sibirą ištremtam ir nukankintam kun.
Rokiškio rajone taip pat yra nemažai šio autoriaus darbų. 1972 m. Kazliškio bažnyčiai padarė medinį Rūpintojėlį ir projektą koplytėlei su anga apšviesti, nubraižė šviestuvų projektą altoriui apšviesti. Netoli tautodailininko gimtinės yra Daupelių kapinės, kurių tvorai iš skaldytų akmenų pradėjus aižyti, privažiavimo keliui nykstant, žmonės savo artimuosius panoro perlaidoti į kitas kapines. L. Juozonis su Povilu Ružele nutarė kapinaites gelbėti: padarė nišoms Šv. Jurgio, Mykolo Arkangelo ir Šv. Izidoriaus ąžuolo skulptūras.
L. L. Juozonis savo darbais, idėjomis stengėsi paremti beveik visus Rokiškio rajono muziejus. Kazliškio pagrindinės mokyklos muziejui nupiešė mokytojo, vietos partizanų vado Petro Vaidakavičiaus portretą, Juodupės gimnazijos muziejui - paveikslą „Poetės partizanės Dianos Glemžaitės mirtis“, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos, Kamajų Antano Strazdo ir Svėdasų mokyklų muziejams įteikė JAV gyvenusios rašytojos Alės Rūtos portretus ir kt.
Parodos ir Knygos
Nuo 1972 m. autorius dalyvavo beveik dvidešimtyje parodų. L. Juozonis - ir dvidešimties knygų viršelių autorius, keliolikos knygų iliustratorius. Yra išleidęs knygas „Kraštotyrininko kelias“ (2002 m.), „Įžymių žmonių gimtinės“ (1988 m.), paties pieštų žmonių 437 šaržų knygelę „Draugiški šaržai“ (1997 m.). Apie savo darbus ir kūrybinius bandymus kūrėjas pasakoja knygoje „Kraštotyrininko kelias“.
Įdomūs Faktai ir Pomėgiai
Įdomūs ir kiti faktai. 1990 m. Kauno Įgulos bažnyčios rūsyje jis surado Kristaus statulą, kuri dabar stovi Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje. Simboliška, kad audringi istoriniai metai sujaukė ir vardo bei pavardės likimus. Pats Juozonis tik 1932 m., kai stojo į gimnaziją, sužinojo turįs antrą - Leono - vardą, o pavardė esanti Juzonis. Kai stojo į Kauno universitetą, antrasis vardas buvo įrašytas su klaida - Ernastas.
Visą gyvenimą L. Juozonis domėjosi kelionėmis. Dalyvavo ekskursijose po Latviją, Estiją, žymiausius Rusijos miestus, lankėsi Paryžiuje, Romoje, Berlyne, Prahoje, Krokuvoje, Helsinkyje, Stokholme. Keliavo po Vidurinę Aziją, Kaukazą, Krymą, Egiptą. 1950 m. kraštietis susipažino su Anykščių progimnazijos direktoriumi Tomu Glodu, kuris metė mokytojavimą, o kovai dėl laisvės ėmėsi organizuoti ekskursijas po Lietuvą ir už jos ribų, kėlė lietuvybę. Į jas noriai vykdavo uolus kultūros paveldo puoselėtojas, kraštotyrininkas L. Juozonis.
L. L. Juozonio gyvenimo pavyzdys rodė, kad ir devyniasdešimties sulaukus galima sportuoti, būti žvaliam. Jis žaidė stalo tenisą, anksčiau yra dalyvavęs pasaulio lietuvių žaidynėse ir kitose veteranų pirmenybėse, o 2001 m. yra laimėjęs Lietuvos veteranų stalo teniso čempionatą 75-80 metų žaidėjų grupėje. Antroji jo aistra buvusi šachmatai, kuriais išmoko žaisti penktoje Rokiškio gimnazijos klasėje.
Šachmatų lenta
Kūrėjas yra pasakojęs, kad bėgant dešimtmečiams įsitikinęs, jog šachmatų žaidėjus reikia skirstyti pagal amžiaus grupes, senatvėje ėjimui apgalvoti prireikia kur kas daugiau laiko nei jaunystėje.
Įvertinimas ir Atminimas
L. 90 metų sukakties proga už nuopelnus Kaunui L. Juozonis apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu ir dideliu visuomenės dėmesiu.
Dabar Kaune nuosavame name kūrėjo artimieji Edmundas ir Alma Stašiai skyrė didelį plotą jo kūrybiniam atminimui ir įkūrė memorialinį muziejų. Šeimininkai savo poreikiams pasiliko minimalų plotą. Apie 300 būsimų muziejaus eksponatų ir archyvo vertybių Rokiškio krašto muziejui padovanojo L. Juozonio artimieji. Už nuoširdų priėmimą ir dovanotus eksponatus dėkojame L. Juozonio giminaičiais - Edmundui ir Almai Stašiams, Jūrenai Vilčinskienei, Edgarui Stašiui.
L. L. Juozonis buvo stipri asmenybė. Daugiaplanėje kūrybinėje veikloje rado laiko užrašyti savo pastebėjimus asmeniniuose dienoraščiuose, kurių paliko tris A4 formato didelės apimties sąsiuvinius.
„Norėkime daryti gerus darbus, linkėkime vieni kitiems gero. Man užtenka, kad žmogus turėtų dvasinę idėją“, - yra sakęs L. Šalyje pasklidę gausybė L. Likus aštuoniolikai dienų iki jo kelionės šioje žemėje pabaigos, tikriausiai jausdamas savo neatremiamą lemtį, bet nenorėdamas su tuo susitaikyti, Leonas rašė: „Negaliu priversti save ištarti tau sudie.“ Išėjo paskutinėmis 2015 m.
tags: #pandelio #valsciuje #geniskio #ii #vienkiemyje