Karkasiniai namai Lietuvoje tampa vis populiaresni dėl greitos statybos, galimybės įgyvendinti įdomius architektūrinius sprendimus ir energinio efektyvumo. Daugelis žmonių svarsto karkasinio namo statybos galimybę, ieškodami ekonomiškų ir efektyvių sprendimų. Šiame straipsnyje aptarsime karkasinio namo stogo montavimo technologiją, atkreipdami dėmesį į svarbiausius etapus ir niuansus.
Karkasinio namo privalumai
- Greita statyba: Naudojant kompiuterinėmis staklėmis supjautą medieną, 150 kvadratinių metrų karkasinį namą galima surinkti per savaitę.
- Ekonomija: Viską darant teisingai galima šiek tiek sumažinti statybos savikainą, ypač naudojant darbus greitinančias medžiagas ir technologijas.
- Energinis efektyvumas: Investicijos į aukštesnį energinį efektyvumą greitai atsiperka, o toks namas bus šiltas žiemą ir vėsus net karštą vasarą.
Energinis efektyvumas
Neabejotinai, statant šiuolaikišką karkasinį namą, daugiausia dėmesio reikia skirti jo energiniam efektyvumui. Vėsaus klimato zonoje senas namas sunaudoja apie 200 - 300 kW/m2 šilumos energijos per metus, tuo tarpu A klasės namas - apie 30 - 50 kW/ m2 per metus. Brangstant energijos kainoms investicijos į aukštesnį energinį efektyvumą greitai atsiperka.
Esminis momentas tas, kad aukšto energinio efektyvumo garantija yra net ne šiltinamojo sluoksnio storis, bet namo sandarumas.
Tarp B klasės (apie 100-120 kW/m2/metams) ir A+ klasės (30-50 kW/m2/metams) statybos kaštų skirtumas yra apie 15 procentų. Tuo tarpu A++ klasės namo statybos kaina dėl reikalavimo naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius Europoje gali išaugti net 30 procentų.
Medienos paruošimas ir karkaso surinkimas
Jei naudojama kompiuterinėmis staklėmis supjauta mediena, 150 kvadratinių metrų karkasinį namą galima surinkti per savaitę. Tuo tarpu statant objekte iš nesupjautos medienos, tai gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Kelias savaites dirbs brangi kvalifikuotų meistrų brigada. Jų darbas kainuoja gerokai daugiau nei supjautos ir nesupjautos medienos kainos skirtumas. Tuo tarpu karkasą iš supjautos medienos pastatys nekvalifikuoti statytojai ar šeimos nariai.
Konstrukcija renkama kaip lego kaladėlės. Gamykloje pagal projektą supjaunama džiovinta ir kalibruota mediena. Paruošiamas konstrukcijų projektas, kuriame pažymėta kiekviena lentelė. Skaičiais pažymėta kiekviena konstrukcijos lenta.
Ant žemės surenkamos sienos ir pakėlus sujungiamos bei išlyginamos su gulsčiuku. Šią konstrukciją per savaitgalį surinko suaugęs vyras, vinių pistoletu jungdamas statramsčius, moteris, atrenkanti pažymėtą medieną, ir paauglys, padėjęs atnešti medieną ir palaikyti medinius elementus.
Stogo šiltinimas
Optimalus karkasinio namo šiltinamojo sluoksnio storis yra apie 25 cm: 15 cm tarp sienos statramsčių ir po 5 cm iš išorės ir vidaus. Stogo šiltinamasis sluoksnis bus apie 30 cm, nes greičiausiai bus naudojamos didesnio pločio gegnės ir papildomas perdengimas iš vidaus.
Papildomas sienų ir stogo šiltinamojo sluoksnio storinimas didelės įtakos energiniam efektyvumui neturi, tačiau gali prireikti norint gauti aukštesnę energinio efektyvumo kategoriją. Daug svarbesni yra izoliacijos sluoksniai iš išorės ir vidaus, neleidžiantys susidaryti šilumos tilteliams per konstrukciją.
Iš vidaus dedama garo izoliacinė plėvelė, iš išorės - vėjo izoliacinė, po stogu - difuzinė plėvelė. Termoizoliacinė medžiaga, neapsaugota iš išorės ir vidaus plėvelėmis, praranda efektyvumą. Itin svarbu plėveles kruopščiai sujungti.
Vienas iš sudėtingesnių mazgų yra sandūra ties gegnėmis ir murlotu. Vėjo izoliacinė plėvelė apeina gegnes, priklijuojama, kad neliktų plyšelių. Apačioje itin sunkus priėjimas užtepamas stingstančia mastika. Labai pasitvirtino Soudatight hybrid mastika, kurią užtepus plėvelė tvirtai prisiklijuoja prie bet kokių paviršių, sustingusi mastika tampa patikima, ultravioletinių spindulių nebijančia ir garus praleidžiančia membrana.
Stogo šiltinimo plokštės gali būti dedamos iš viršaus arba iš apačios. Dedant iš viršaus išvengiama itin daug dulkių sukeliančio darbo. Net ir pačios ekologiškiausios šiltinimo plokštės išskiria daugybę dulkių.
Visose vietose, pro kur į vidų gali patekti pelės, paukščiai, vabzdžiai, turi būti dedamas tinklelis. Pagalvokite apie fasado viršutinės dalies apdailą prieš uždengiant stogo dangą. Vėliau bus labai sudėtinga ją primontuoti.
Stogo sandarinimas
Karkasinio namo šiltinamojo sluoksnio sandarumas yra esminis momentas norint pasiekti aukščiausią energinio efektyvumo klasę. Optimali medžiaga sandarinimui yra plėvelės. Plėvelės turi būti "protingos" - praleidžiančios garus, sulaikančios vėją, orą, vandenį.
Klystama manant, kad per OSB nepraeis pelės. Jei pelės pateks į tarpą tarp apdailos ir OSB, jos pragrauš ir OSB. Taip pat OSB naudojama kalant tiesiai ant sienos statramsčių, taip prarandama galimybė irengti išorinį izoliacinį sluoksnį. Konstrukcijos stabilumui OSB turi reikšmės ne daugiau nei horizontaliai prie sienos prikalami tašai, sudarantys išorinį šiltinamąjį sluoksnį uždengiantį sienos karkasą.
Garo izoliacinė plėvelė iš vidaus saugo nuo garų patekimo į šiltinamąjį sluoksnį. Ties langais ir durimis sujungiamos išorės vėjo izoliacinė ir vidaus garo izoliacinė plėvelė. Labai svarbu prieš apdailos darbus pravesti instaliaciją, kad vėliau plėvelė nebūtų pradurta. Tai labai dažna įvairių meistriukų klaida, vėliau gerokai mažinanti namo energetinį efektyvumą.
Mediniame karkase geriausia naudoti elastingas montavimo putas. Net ir sausas medis dėl drėgmės, temperatūros pokyčių keičia parametrus. Elastingos montavimo putos kartu susitraukia ir išsiplečia nekeisdamos savo savybių. Tuo tarpu kietos montavimo putos laikui einant gali sutrunyti ir prarasti reikalingas savybes.
Montavimo putas būtina izoliuoti nuo aplinkos. Veikiamos drėgmės ir ultravioletinių saulės spindulių montavimo putos greitai praranda savo savybes. Darbą Itin pagreitina stingstančių membranų/apsauginių plėvelių naudojimas. Soudatigh hybrid pastos pakanka vieno tepimo, po kurio nuimamos lango apsauginės arba dažų apsauginės juostos. Pastai išdžiūvus lieka tvirta apsauginė membrana. Nors ši membrana atspari ultravioleto poveikiui, tačiau tik kurį laiką, ją reikia uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Stogo tvirtinimas
Tvirtumą karkasiniam namui suteikia konstrukciniai mazgai ir tvirtinimo elementai. Karkasinį namą galima pastatyti su minimaliu kiekiu tvirtinimo elementų. Šiuolaikiniai tvirtinimo elementai tarnauja ilgiau, jie supaprastino ir pagreitino konstrukcijų tvirtinimo darbus. Patobulinti medvaržčiai įsisuka į medieną be papildomo skylių gręžimo. Tvirtinimo elementai patikimai laiko sijas. Todėl negalima taupyti tvirtinimo elementams.
Gegnių tvirtinimui sparčiai populiarėja ilgieji medvaržčiai su sustiprinta galvute. Jiems geriau išgręžti skylutę, kad nueitų ten kur planuojama. Jie įsigręžia ir be jos, tačiau, pataikius ant šakelės, gali nukrypti į šoną. Jungiant naudokite spaustukus.
Karkasinio namo rostverkas prie pamato tvirtinamas strypais. Strypams išgręžiamos skylės, į kurias įspaudžiama dvikomponentė ankerinė masė. Į masę įstatomi strypeliai, kurie itin stipriai sukimba su pamatais. Labai svarbu išvalyti skylę, tam naudojami specialūs šepetėliai.
Medinių detalių tvirtinimo elementai
Karkasinio namo statika daug priklauso nuo tvirtinimo detalių kokybės. Vieni svarbiausių medinėje statyboje yra rygelių, vertikalių statramsčių, gegnių, grebėstų tvirtinimo kampuočiai ir plokštelės bei inkarinės vinys.
Metaliniai kampai - kampuočiai naudojami dviejų medinių elementų sujungimui 90 laipsnių arba mažesniu ar didesniu kampu. Metaliniai kampuočiai būna perforuoti ir įvairių dydžių, priklausomai nuo paskirties. Karkasinio namo projekte kampuočių, plokštelių ir kitų tvirtinimo elementų matmenis ir specifikaciją nurodo konstruktorius.
Švedijos inžinierių sukurtos tvirtinimo detalės turi daug privalumų. Vienas jų - medžiaga, iš kurios gaminamos. Karštai cinkuoto plieno lydinys garantuoja tvirtinimo detalių atsparumą korozijai, ekstremalioms temperatūroms, drėgmei. Detalės sukonstruotos taip, kad užtikrintų nesudėtingą ir greitą montavimą, o tai savo ruožtu sutaupo pinigų ir laiko. Sujungimas kokybiška perforuota plokšte yra patikimas ir užtikrina ilgalaikį montuojamos konstrukcijos tarnavimą. Be to, naudojant geras tvirtinimo detales, nereikia specialių įrankių.
Stogo įrengimas
Kaip žinome, šiluma kyla į viršų, dėl to stogas šiltinamas geriau nei sienos. Dažniausiai tai vyksta natūraliai, nes stogo sijos dažniausiai būna platesnės nei sienų statramsčiai.
Klasikinę viršutinės dalies stogo konstrukciją sudaro vėdinimo tašeliai, kurie tuo pačiu prispaudžia difuzinę plėvelę. Difuzinę plėvelę renkamės ne pagal bendrą svorį, bet pagal funkcinio sluoksnio svorį. Būtent jis sudaro didžiąją dalį plėvelės kainos. Funkcinis vidurinis sluoksnis garantuoja garų praleidimą, nepraleidžiant vandens. Jei gamintojas nerašo, koks funkcinio sluoksnio svoris, geriau rinktis kitą gamintoją. Renkantis išorines stogo ir sienų plėveles taip pat reikia panagrinėti jų atsparumą ultravioletui.
Vėdinimo tašelius būtina prikalti rievėtomis vinimis. Tik rievėtos vinys atlaiko medienos parametrų kitimą. Geriausia naudoti nerūdijančio plieno vinis. Taip pat po tašeliu dedama vinių juosta. Ji neleidžia prasiskverbti vandeniui pro vinies padarytą skylutę plėvelėje.
Problematiškiausios vietos stoge - tai įvairių kaminėlių, dūmtraukių praėjimai pro jį, stoglangiai. Virš jų turi būti įrengiamas kondensato nutekėjimo lovelis. Jis dedamas įstrižai tarp dviejų vėdinimo tašelių leidžiant vandeniui nubėgti į gretimą tarpą.
Pirmiausia plėvelė pritvirtinama prie laštakio. Tvirtinami kiek trumpesni nei plėvelės plotis vėdinimo tašeliai su priklijuota vinių juosta. Tada dedami grebėstai.
Negalima pilnai plėvele uždengus stogą vaikščioti per sukaltus vėdinimo tašelius. Taip galima pažeisti plėvelę. Išoriškai to nesimato, bet gali išsijudinti vinis ir padidėti skylutė plėvelėje. Taip pat gadinamas plėvelės viduje esantis funkcinis sluoksnis. Plėvelės kraštai turi būti būtinai klijuojami tarpusavyje. Taip pat stogo plėvelė klijuojama su sienos vėjo izoliacine plėvele.
Rekuperacija karkasiniame name
Karkasinis namas yra šiltas ir sandarus, todėl priverstinis vėdinimas yra būtina normalaus mikroklimato sąlyga, dėl to jis yra privalomas aukštos energinės klasės namuose. Vėdinimo sistema turi būti numatyta iš anksto, ventiliacijos projektas ruošiamas ŠVOK sistemų pakete. Vėdinimo įrangos parinkimas - projektuotojo ir savininko apsisprendimo reikalas.
Pagrindiniai vėdinimo sistemos komponentai - tai ortakiai ir rekuperatorius. Pirmiausia pakalbėkime apie ortakius, vėliau - apie rekuperatoriaus pasirinkimą.
Ortakių tipai iš esmės naudojami du: tai cinkuoto plieno stačiakampiai arba apvalūs ortakiai ir gofruoti bei lankstūs PVC ortakiai.
Plieniniuose ortakiuose būna mažesni slėgio nuostoliai, vadinasi, reikalingi mažesni oro srautai, rekuperatorius ilgesnį laiką gali veikti ne visu pajėgumu. Tačiau skardiniams ortakiams reikia daugiau vietos. Jeigu jie montuojami lubose, vadinasi reikalingas didesnis lubų aukštis, bus didesnės medžiagų sąnaudos.
Gofruoti PVC ortakiai yra lankstūs, užima mažiau vietos, geriau slopina garsą, juos paprasčiau sumontuoti sienų ar lubų konstrukcijose, bet juose yra didesnis oro srauto pasipriešinimas. Vadinasi, rekuperatoriaus veikimas turės būti intensyvesnis, tokiu atveju reiktų numatyti jo galios rezervą. Lankstūs ortakiai yra kompaktiškesni, bet dažnu atveju reikia didesnio jų ilgio. Tačiau karkasiniame name tai ne problema, dažniausiai jie montuojami lubų ir sienų karkase.
Profesionalūs projektuotojai ir vėdinimo sistemos montuotojai vietos ir oro srautų problemas kartais sprendžia naudodami kombinuotą skardinių ir lanksčių PVC ortakių sistemą.
Nors ortakiai nematomi, bet, kad ateityje nekiltų problemų, nesirinkite pigiausių gaminių. PVC ortakių vidus turi būti padengtas ilgalaike antistatine ir antibakterine danga, poliuretanas turi būti didelio tankio. Kad skardiniai ortakiai nesurūdytų, turi būti pakankamas cinkuotos skardos storis, dėl sandarumo svarbi sujungimo vietų tarpinių kokybė.
Dažniausios karkasinio namo statybos klaidos (1 video)
tags: #karkasiniu #namu #stogu #montavimas