Naujo penkių pastatų komplekso, iškilsiančio Kruizinių laivų prieigose, projektuotojai viešame svarstyme turėjo atlaikyti skeptikų kritiką.
Vilniuje registruota bendrovė „Puiki investicija” plynėje tarp Dangės upės ir „Lindenau” laivų statyklos elingo ketina statyti penkių naujų pastatų kompleksą, kurį sudarytų komercinės patalpos ir butai.
Projekto detalės
Projektu taip pat numatoma išsaugoti esamą pastatą Priešpilio g. Antrame ir trečiame aukštuose projektuojami 75 įvairaus ploto 2-4 kambarių butai. Viršutiniame 4-ajame aukšte įrengiami didesnio ploto butai - apartamentai su mansardiniais aukštais.
Sklype numatyta įrengti požeminę automobilių saugyklą. Įvažiavimas į ją - sklypo rytinėje dalyje, iš Žvejų gatvės.
Požeminėje automobilių saugykloje numatytos 85 vietos automobiliams - perpus mažiau nei reikalauja reglamentai, bet jų sumažinti leidžia dar 2015 m.
Architekto pozicija
Projekto vadovas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis viešame svarstyme aiškino, jog numatyta vystyti teritorija visada buvo vienaip ar kitaip užstatyta. Ir dažniausiai tas užstatymas buvo tankus.
Pristatydamas projektą R. Mikulionis dėstė, jog trečdalis numatytų pastatyti patalpų (apie 2600 kv. m) bus komercinės, o du trečdaliai (apie 5500 kv. m) - gyvenamosios.
„Matėme pasisakymus viešoje erdvėje, kad esą dėl šio užstatymo nebeliks vietos viešiems renginiams. Galime visus nuraminti, jog pastatai bus dabar nenaudojamoje dykroje, o erdvė renginiams tikrai bus išsaugota“, - tvirtino R. Mikulionis.
Jis pabrėžė, jog tikrai įvertinta vietos, kurioje naujas kompleksas projektuojamas, svarba miestui, todėl itin atsakingai pasirinkta ir pati architektūra, ir medžiagos. „Komplekso architektūroje ieškojome darnos tarp naujo ir seno, Klaipėdos identiteto, Hanzos sandėlių.
R. Mikulionis kalbėjo: „Akivaizdu, kad tokioje vietoje pirkdamas būstą žmogus supranta, jog greta bus ir renginių. Tačiau miestui tikrai per didelė prabanga turėti dykrą tokioje svarbioje vietoje. Be to, yra didelė tikimybė, jog žmonės butus čia pirks ne nuolat gyventi, o kaip atostogų būstus. Sunkiai įsivaizduoju, kad čia būtų gyvenamasis rajonas plačiąja prasme“.
Klaipėdiečiai bandė apeliuoti į tai, jog gyvenamiesiems pastatams tokia vieta yra netinkama, nes esą gyventojai gali uždrausti greta vykstančius viešus renginius - tokia žmonių teisė tylos valandomis.
R. Mikulionis atsakė: „Reikia prisiminti, kad turime visą Lindenau teritoriją, kuri tikrai bus išvysta, taip pat ir „Memelio miestas“ juda į priekį. Visoje Europoje miestų centruose vyksta renginiai ir nemanau, kad gyventojai gali juos uždrausti.
Viešame svarstyme aktyviai reiškėsi Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė. Ji projektą įvertino prastai: „Jokio išskirtinumo, originalumo, kūrybinės minties. Eiliniai daugiabučiai. Tik išskirtinėje auksinėje vietoje. Gaila, kad neturėjote ambicijos sukurti projektą, atitinkantį pagal vertę šios vietos - piliavietės - kokybę, nuėjote lengviausiu - tankiausio užstatymo ir m2 keliu.
Į tokį pasisakymą R. Mikulionis atsakė: „Dabar yra tik projektiniai pasiūlymai. Projektuojant toliau, gal ir fasadams pavyks suteikti daugiau šarmo. Pasistengsime, kiek galėsime. Tikiuosi, jog kada nors ir skeptikai pasakys, jog projektas nėra toks blogas“.
Architektas Romas Gailius viešo svarstymo metu išdėstė savo pasiūlymą: „Mažinti užstatymo intensyvumą paliekant tik tris pastatus ant Dangės kranto - vienas senas ir du nauji.
Viešame svarstyme projektas sulaukė ne tik kritikos, bet ir palaikymo.
Bendrovės „Puiki investicija“ vadovas Žydrūnas Andriukaitis teigė, jog šiuo metu tikslas yra pabaigti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. „Tikrai viską paviešinsime“, - teigė Ž. Andriukaitis.
Konkurso, kurio komisija buvo sudaryta iš Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų Mantės Černiūtės-Amšiejienės ir Kastyčio Macijausko, architektų Edmundo Andrijausko, Lino Naujokaičio, Gintaro Čičiurkos, Vilniaus savivaldybės atstovo Mindaugo Pakalnio, D. Juozapavičiaus ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario bei UAB „Eriadas“ akcininko Donato Jurevičiaus, rezultatus buvo vengiama paskelbti 3 dienas, o ir pats konkursas vyko uždarai, kas yra nebūdinga praktika.
Projektą pavadinimu "Pelenynas" projektavo vilniečių bendrovė „Unitectus“, kuriai vadovauja architektas Tauras Paulauskas.
Kai kurių komisijos narių neoficialiu vertinimu, „Pelenyno“ sėkmę konkurse lėmė tai, jog tai galimai yra pigiausiai įgyvendinamas projektas tiek projektuojant, tiek statant, nes kituose projektuose buvo numatyta ir sudėtingesnė architektūrinė išraiška, ir brangesnės apdailos medžiagos.
Pasak „DIFF Invest“ atstovo Donato Jurevičiaus, dalis siūlytų projektų būtų sunkiai įgyvendinami, o jų architektūrinė raiška neišvengiamai keistųsi, nes dalis neatitinka teritorijos detaliojo plano.
Kiti konkurse dalyvavę projektai komisijos atmesti dėl neatitikusių reikalavimų - aukštingumo apribojimų, išdėstymo, netinkamos architektūrinės išraiškos, neišbaigtumo ir kitų priežasčių.
Žemiau pateikiami kai kurie komentarai, išsakyti viešojoje erdvėje apie projektą:
- Ir bus eilinis rajonas tokioje vietoje... kai tikrai būtų atrodę itin gerai su kitais projektais...
- Tikriausiai nuobodžiausias iš pasiūlytų. Įdomu ar Klaipėdos miestas ar vietinė architektų sąjunga dar galėtų nusverti svarstykles?
- Norėčiau pamatyti balsavimo rezultatus, nemanau, kad šita baisybė?? laimėjo.
- Visiška vizualinė tarša miesto širdy. New Town buvo tikrai nestandartinis projekčiukas, o laimėjo - stiklas ir betonkė, pagal nutylėjimą.
- Pigus stikloidų stūmimas į Klaipėdos senamiestį.
- Pigus ir paprastas projektas, o buto kvadrato kaina irgi pigi bus?
- New Town arba Gluosnių projektai atrodė kaip premium segmentas, senamiestis tam tinkamas.
- Akivaizdu, jog pasirinktas "ekonomiškiausias" variantas. Jeigu ne vieta, tai būtų eilinis getas.
- Projektas, kaip svetimkūnis šalia senamiesčio. Jokios pagarbos ir įsijautimo į Klaipėdos istorijos specifiką. Liūdna, kad tiek svetimi tiek savi miesto kažkas ten darko Klaipėdos veidą. Pikta žiauriai...
- Jokios estetikos.
- Šito išvis net nebūčiau rinkęs - pilkuma be jokios idėjos.
- Iš tiesų ir vėl pigiausias ir prasčiausias sprendimas. Tai gal gali komisijos nariai išdėstyti visuomenei jų argumentus, kas paskatino tokį sprendimą. Kyla labai daug klausimų.
- Vietoj Trinyčių fabriko visai tinkamas projektas, ten ir rebelde tiktų, bet čia… Gal geriau dykynė, kad ir dešimtmetį, nei ilgiems ilgiems metams vizualiai užteršta tokia jautri vieta.
- Is visu variantu Klaipedos senamiescio sirdyje - laimejo labiausios kvadratines dezes. Dizainerio post sovietinis skonis cia viena, bet komisija..
- Šis rajonas praktiškai miesto branduolyje, šalia miesto upė, Jono kalnelis, senieji miesto įtvirtinimai, senamiestis. Šis rajonas turėtų tamti prestižiniu ir jame būti statomi inovatyvūs, istorini paveldą atmenantys pastatai.
- Kuom skiriasi sis projektas nuo sovietiniu kvartalu, na praktiskai niekuo, tik du ar tris kartus viskas dar labiau sugrūsta, pigi architektura, pigi aplinka ir uz labai brangiai. Jau 21 amzius ir su bet kuo nelabai ka besudominsi.
- Kaip ir sakiau iš karto laimes pats pigiausias su daug kvadratu projektas, kam reikia skelbti visokius konkursus???? Slykstus griozdas, kuris ne tik kad nepapuoš, bet sudarkys sia senamiescio puse.
Jono kalnelis Klaipėdoje
Šioje peticijos pabaigoje pridedami visi komentarai (daugiau nei 100) kokius tik pavyko rasti viešojoje erdvėje ir juos paskaičius pamatysite, kad 99 % žmonių "Pelenyną" įvardina neigiamai arba labai neigiamai ir tai tik parodo kokie bukapročiai yra atsakingi už mūsų miesto sprendimus.
Tokia pozicija visiškai prasilenkia su sveiku protu ir logika, kadangi tai yra prestižinė miesto vieta ir galimai geresnės vietos Klaipėdoje nėra aplamai, todėl skelbti konkursą, pateikiant tai kaip vizijos ir idėjų miesto vystymui ieškojimą, o tada išrinkti patį šlykščiausią darbą, kuris net neturėtų tokiame konkurse dalyvauti, yra spjūvis kiekvienam miestiečiui ir miesto svečiui į veidą.
Be to, miesto dalyje, kurioje parduodamų butų kainos yra aukščiausios rinkoje, orientuotis į biudžetinį variantą yra ciniškas pelno siekimas kas yra XIX - XX amžiaus verslo filosofijos atgyvena nesuderinama su dabartimi, o juo labiau su ateitimi.
Trumpai tariant jei investuotojai neturi finansinių galimybių kokybiškai vystyti šį projektą, kam tada reikėjo pirkti šitą sklypą?