Daugiabučių namų laiptinės - tai erdvės, kurios dažnai pamirštamos, tačiau jos yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis. Apleistos laiptinės ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali kelti pavojų gyventojų sveikatai bei saugumui. Aptarsime, kodėl laiptinės apleidžiamos ir kokie galimi sprendimo būdai.
Mikrorajonai: Kodėl Mes Jų Nemylime?
Esu sutikęs vos keletą žmonių, kuriems patinka sovietmečiu statyti mikrorajonai. Kurie žino ar bent jau nori žinoti jų istoriją, įžvelgia architektūrinį savitumą. Paprastai šios miesto dalys priimamos kaip savaime suprantamas dalykas. Tai, su kuo, deja, reikia susitaikyti.
Jei tarp „jaunimo“ egzistuoja tendencija nemėgti mikrorajonų, egzistuoja ir tokios tendencijos priežastys. Aiškinčiau tai jausena, jog čia esi ne toks individualus, įstatytas į rėmus (dėl racionalaus rajono plano ir standartinių pastatų, tiesių linijų ir stačių kampų dominavimo), gal net masės dalis. Prisideda ir įsitikinimas (manau, ne visada pagrįstas), kad čia gyvena nepasiturintys vyresnio amžiaus asmenys.
Daugelio vizualinis sovietmečiu statytų daugiabučių nepatrauklumas irgi palaiko mikrorajonų stigmos egzistavimą, savaime nejučiomis priskiriant šį nepatrauklumą pastatų „prigimčiai“, bet ne jų nepriežiūrai. Tačiau sykiu dar rimčiau signalizuoja, jog reikia vizijos, strategijos ir taktikos kilstelėti mikrorajonų patrauklumą.
Pagrindinės Apleistų Laiptinių Priežastys
Daugelis gyventojų neturi motyvacijos rūpintis bendromis erdvėmis, nes mano, kad tai turėtų daryti kažkas kitas. Keli iš veiksnių, lemiančių laiptinių apleistumą:
- Gyventojų abejingumas: Dažnai gyventojai nesijaučia atsakingi už bendrąsias erdves.
- Finansavimo trūkumas: Namo priežiūrai skiriamų lėšų nepakanka.
- Bendrijos veiklos stoka: Daugiabučio namo bendrija neveikia arba veikia neefektyviai.
- Administratoriaus neveiklumas: Privačios įmonės, administruojančios namą, nesirūpina laiptinių priežiūra.
- Socialiniai faktoriai: Socialinė atskirtis, gyventojų kaita ir kitos problemos.
Galimi Sprendimo Būdai
Net jei automobiliai pradėtų skraidyti, mikrorajonai niekur nedings: dauguma pastatų nėra tokios prastos būklės (ypač vėliau statyti), infrastruktūra daug kur nebloga, gera ar net labai gera, veikia dešimtys darželių ir mokyklų. Tad ką daryti?
Lenkų miestotyros istorikė Marlena Happach vienoje iš knygų, skirtoje Varšuvos blokuvkoms, pateikė keturias alternatyvas, kaip elgtis su tokiais rajonais:
- Nušluoti nuo žemės paviršiaus.
- Palikti viską taip, kaip yra, laukiant, kol suirs.
- Sutvarkyti „iš viršaus“ (kaip susijungusioje Vokietijoje, kur valstybė investavo milžiniškas lėšas kompleksiniam VDR laikų mikrorajonų atnaujinimui).
- Įgalinimas susitvarkyti „iš apačios“, skatinant pačių gyventojų aktyvumą ir suteikiant jiems galimybių realizuoti savo projektus.
Lietuvoje, žinoma, niekas nesiims nušluoti tokių rajonų, nes tai yra brangu ir nežmoniška (nebent konkretaus pastato būklė pasirodytų pavojinga gyvybei ir jį tikrai reikėtų išardyti).
Psichologai teigia, o ir iš savo patirties žinome, kad labiausiai sveikatą alina ne geras ar blogas sprendimas, bet neapsisprendimas. Neapsisprendimas į liguistą būseną stumia ne tik asmenis, bet ir miestus. Kaip ir pirmasis pasirinkimas - nušluoti rajonus nuo žemės paviršius, pozicija „palikti, kaip yra“ reiškia vieną ir tą patį, tik ištęstą laike.
Jei problema įsisenėjusi, jei bendruomenės silpnos ar išvis neegzistuoja, t. y. nėra tokių, kurios būtų pajėgios inicijuoti ir palaikyti savo aplinkos sutvarkymo pokyčius, savivaldybė, mano akimis, ne tik gali, bet ir turi įsitraukti ir tapti daugiau nei „pirmuoju judintoju“.
Penktoji galimybė, kurią čia norėčiau pasiūlyti, derina „sutvarkymo iš viršaus“ ir įgalinimo susitvarkyti „iš apačios“ strategijas, tačiau dominuoja pirmoji. Pagal šią alternatyvą, savivaldybė siūlo aplinkos atnaujinimo programą (ir pinigus), pati parenka atnaujintiną aplinką (namo ar kvartalo lygmenyje) ir pasiūlo gyventojams įsitraukti į atnaujinimo procesą (stebint, patariant, renkantis). Jei gyventojai neįsitraukia, atnaujinimas vis tiek pradedamas, nes savivaldybė mano (ir teisingai daro) kad atnaujinimas yra būtinas, tik jau be gyventojų dalyvavimo. Manau, kad tikrai atsirastų norinčiųjų dalyvauti.
Sutvarkymo „iš viršaus“ ir įgalinimo susitvarkyti „iš apačios“ strategijos taikytinos ir tvarkant vidines namo erdves bei fasadus. Savivaldybė nustato sąlygas, kaip dažnai gyventojai privalo remontuoti laiptinę, nes tai ne tik estetikos, bet ir higienos klausimas; kaip dažnai privalo susitvarkyti namo fasadą, nes tai ne tik miesto estetikos (fasadai priklauso viešajai erdvei), bet ir psichologinio gyventojų komforto (ir turto vertės!) reikalas; ir kaip dažnai privalo atnaujinti liftą, nes tai saugumo klausimas.
Nustačius privalomybę periodiškai atnaujinti savo būstų prieigas, per apčiuopiamą laiką planingai susitvarkytume artimiausią aplinką, sykiu padarytume patrauklesnius gyvenimui ir mikrorajonus, įveiktume iš sovietmečio paveldėtą ir per 30 metų dar labiau nugyventą aplinką. Čia, beje, neturiu galvoje daugiabučių renovacijos projekto, kuris, turime pagaliau pripažinti, didžiuosiuose miestuose patyrė akivaizdžią nesėkmę ir vargu, ar beprisikels.
Kaimynijų Programa
Aplinkos atnaujinimo, sutvarkant ją „iš viršaus“ ir įgalinant gyventojus susitvarkyti „iš apačios“, strategijas bandoma derinti prieš trejus metus savivaldybės paskelbtoje Kaimynijų programoje. Priminsiu, Kaimynijų programa gyventojai skatinami susitvarkyti lauko aplinką ir gauti už tai savivaldybės paramą. Tam numatyta skirti 100 mln. eurų. Savivaldybė suformavo 1288 kaimynijas, apimančias po keletą namų. Viena kaimynija, parašiusi projektą, galėtų gauti apie 60 tūkst. eurų paramą.
Šiuos pinigus galima panaudoti šaligatvių atnaujinimui, automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimui, vaikų žaidimo aikštelių įrengimui, pasodinti želdinių, įsirengti aplinkos stebėjimo kameras ir pan. Visa tai nepaprastai svarbu, bet kodėl programa neveikia?
Žvelgiant iš mano, insiderio, perspektyvos, jos nesėkmė ta, kad tokios kaimynijos, kokias nustatė programos kūrėjai, realybėje neegzistuoja. Kitaip tariant, tai yra dirbtinis, kabinetuose gimęs teritorinis vienetas, su realybe bemaž nesusijęs.
Todėl reikia smulkinti kaimynijas, nereikalauti (jei įmanoma teisiškai) kankinančio principo balsuojant 50 proc. + 1 (mažinti slenkstį), paskirti kiekvienam namui koordinatorių, kuris palaikytų ryšį tarp gyventojų ir programos (savivaldybės). Užuot laukus gyventojų iniciatyvos (turint galvoje mūsų kaimynystės kultūrą, ji bus menka), patiems ateiti į namus su konkrečiais pasiūlymais, ieškoti juose lyderių ir siūlyti atnaujinimo projektą. Jei savivaldybė gali skirti 100 mln.
Požiūrio Koregavimas į Mikrorajonus
Kompleksinio mikrorajonų atnaujinimo reikalai pajudės iš sąstingio taško, kai koreguosime savo požiūrį į šias struktūras. Kai gebėsime pažvelgti į mikrorajonus ne kaip į sovietų mums primestą gyvenimo formą, bet (kaip ir buvo iš tikrųjų) visai Europai būdingą modernistinį projektą (kurį dėl istorinių aplinkybių įgyvendino sovietinė valdžia, taikydama „sovietinį“ medžiagų ir darbo standartą), kaip ir visi kiti žmogaus kūriniai, turintį savų privalumų ir trūkumų.
Jeigu pavyktų pamatyti mikrorajonus kitoje šviesoje, kaip tokius, kokie jie turėjo būti, o ne tokie, kokiais mes juos pavertėme, tikiu, ryžtumėmės susitvarkyti ir pamėgti. Vadinu tai meilingu žvilgsniu į aplinką.
Akivaizdu, jog daugiau investuojama į mikrorajonų viešąją infrastruktūrą (šaligatvius, gatves, dviračių takus, želdinius ir t.t.). Justi, kad miesto valdžioje yra žmonių, suprantančių, jog mikrorajonuose ne tik miega, bet gyvena šimtai tūkstančių vilniečių.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Daugiabučių namų gyventojai dažnai priversti permokėti už įvairias būsto priežiūros paslaugas, nes namų administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrijų pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Neūkišką bendrijos pirmininką namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, tačiau aklavietėje atsiduria tie, kurių namus prižiūri privačios bendrovės.
Ar bendrija gali būti paramos gavėja? Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? Visi namai turi būti prižiūrimi. Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus?
Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą? Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.
Kas turėtų dengti remonto išlaidas, jei daugiabutį namą po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos? Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių. Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus.
Kas teisus, jei reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje, ir pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės reikalingas remontas.
Valdymo Formos Daugiabučiuose Namuose
Daugiabučių namų savininkai gali pasirinkti vieną iš kelių valdymo formų:
- Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB): Tai ne pelno siekianti organizacija, atstovaujanti namo patalpų savininkų interesams.
- Administratorius: Privati įmonė, kurią samdo savivaldybė arba patys gyventojai.
- Jungtinės veiklos sutartis: Sutartis tarp visų namo patalpų savininkų, numatanti, kaip jie tvarkys bendrus reikalus.
Kiekviena valdymo forma turi savo privalumų ir trūkumų, todėl gyventojai turėtų atidžiai įvertinti savo poreikius ir galimybes prieš priimdami sprendimą.
Pavyzdžiai Iš Lietuvos Gyvenimo
Štai keletas pavyzdžių iš Kėdainių rajono, kurie iliustruoja problemas ir sprendimus, susijusius su daugiabučių namų priežiūra:
- Uždūminta laiptinė: Gyventojai pranešė apie uždūmintą laiptinę dėl degančių elektros laidų.
- Išsiliejusios cheminės medžiagos: Daugiabučio namo bute išsiliejo sieros buteliukas, sukeldamas pavojų gyventojams.
- Gaisras balkone: Budrūs kaimynai pranešė apie gaisrą balkone, padėdami išvengti didesnės nelaimės.
- Įgriuva gatvėje: Ties daugiabučiu namu atsivėrė įgriuva gatvėje, kelianti pavojų praeiviams.
tags: #apleista #laiptine #daugiabutyje