Pamažupių sodyba: istorija, gamta ir kultūros paveldas

Šiame straipsnyje apžvelgiama Pamažupių sodybos istorija, apylinkės ir ryšys su aplinkiniais kaimais, tokiais kaip Norgėlai ir Joniškėlis. Nagrinėjami istoriniai faktai, gamtiniai ypatumai ir kultūrinis paveldas, susijęs su šia vietove.

Mažupės kelias: nuo ištakų iki Joniškėlio

Mažupė teka į šiaurę, abiejuose jos krantuose - dirbami laukai. O dar netolimoje praeityje čia būta kaimų: kairiajame krante - Bulvonių, dešiniajame - Voškonių.

Bulvonių ir Voškonių istorija

XIX a. rašytiniuose šaltiniuose minimas Bulvonių palivarkas. 1902 m. jame gyveno 11 žmonių. 1923 m. Balvonių (Bulvonių) palivarke buvo vienas ūkis su 16 gyventojų. 1986 m. kaimas išbrauktas iš gyvenamųjų vietų sąrašo. Rašytiniuose šaltiniuose minimas Voskonėlių kaimas. 1902 m. jame buvo 33 gyventojai. 1923 m. kaimas jau vadinamas Voškoniais. Jame buvo 8 ūkiai su 34 gyventojais.

Senkonių kaimas

1892 m. sąraše minimas Senkonių dvaras ir kaimas. 1902 m. dvare gyveno 31, o kaime - 59 žmonės. 1923 m. Senkonių dvare buvo 3 ūkiniai vienetai su 53 gyventojais. Dvarą iš F. E. Karpio pirko Amerikoje užsidirbęs pinigų Bizumavičius. Po Antrojo pasaulinio karo Senkonių kaime buvo įkurtas „Vairo“ kolūkis. 1951 m. jis sujungtas su Vildūnų kaime buvusiu „Vilties“ ir Norgėlų kaimo „Ryto“ kolūkiais. Pavadinimas liko „Rytas“.

Čeniškių ir Lieknelio intakai

Nebėra kairiajame krante buvusių Čeniškių ir Čeniškėlių kaimų: 1982 m. abu jie išbraukti iš gyvenamųjų vietų sąrašo. 1892 m. sąraše buvo vienas Čeniškių kaimas. 1902 m. kaime buvo 53 gyventojai. 1923 m. Į Mažupę įteka kairysis intakas Lieknelis, surinkęs Senkonių ir Nakiškių kaimų laukų vandenis.

Norgėlų kaimas ir jo istorija

Mažupė staiga pasuka į pietryčius, apjuosdama iš šiaurės dešiniajame krante esantį Norgėlų kaimą. Norgėlų kaimo laukuose į Mažupę įsilieja jau minėtas dešinysis intakas Lieknelis II. Norgėlų kaimo rytinėmis galulaukėmis į Mažupę atskuba dar vienas dešinysis intakas - Vingrelis, surinkęs Vildūnų kaimo vakarinių galulaukių vandenis.

Istorinės žinios apie Norgėlus mus pasiekia iš XVIII a.: 1789 m. Norgėlų palivarkas priklausė Jonui Rapolui Hanui. Dvaras minimas ir 1892 m. Tuomet Norgėlų palivarkas priklausė Karpiams, bet jį valdė Franskevičienė. Iš jos palivarką buvo išsinuomojęs P. Zaremba. 1897 m. Norgėlų kaime gyveno 109 gyventojai. 1902 m. kaime buvo 94 gyventojai, o viensėdyje (greičiausiai palivarke) gyveno 10 žmonių.

Norgėlų kaimas į vienkiemius išsiskirstė 1908 m. 1923 m. kaime buvo 21 ūkis su 196 gyventojais. Apie 1923 m. Norgėluose įsteigta pradžios mokykla. 1949 m. Norgėlų kaimo ūkininkai buvo suvaryti į „Ryto“ kolūkį. 1950 m. įkurta Norgėlų biblioteka. 1959 m. į kaimą buvo atvesta elektra. 1970 m. pastatyti kultūros namai. 1986 m. Norgėlose buvo 102 sodybos ir 261 gyventojas, 2005 m.

A. Kanoverskytės-Sučylienės atminimas Norgėluose

Norgėlų kaimo bibliotekininkė Alma Katkevičienė pasakojo, kad poetę, eseistę, poezijos terapeutę, memuarų autorę kone prieš 20 metų atvykti į Norgėlus ir susitikti su kraštiečiais pakvietė tautodailininkas Aloyzas Urbšys. Moteris į Norgėlus tada atvyko ne tuščiomis. Iš savo bibliotekos ji atgabeno kone pusantro tūkstančio knygų, atvežė lentynų joms sudėti bei savo rašomąjį stalą.

A.Katkevičienė sakė, jog kraštietė rašytoja A.Kanoverskytė-Sučylienė Norgėlų bibliotekai padovanojo apie pusantro tūkstančio knygų. „Rašytoja su dukra Jūrate į Norgėlus atvykdavo kiekvieną vasarą. Galbūt įsimintiniausias susitikimas buvo, kai šventėme A.Kanoverskytės-Sučylienės, kaimo žmonių gražiai Nastute vadintos, 90-ąjį jubiliejų. Tąkart autorė pristatė atsiminimų knygą „Pilnas ilgesio gyvenimas“. Ši knyga suvirpino kone kiekvieno norgėliškio širdį.

Pasak kultūros darbuotojos R.Navadonskienės, nebelikę Norgėluose žmonių, kurie prisimintų A.Kanoverskytę-Sučylienę ir jos jaunatvišką naivumą, užtraukusį sovietinės valdžios nemalonę. Todėl į susitikimus susirinkę žmonės su didžiausiu susijaudinimu klausydavosi kraštietės pasakojimų, kaip Linkuvos gimnaziją baigusi mergina išvyko studijuoti humanitarinių mokslų į Vilnių.

Grįžusi iš tremties 1956-aisiais A.Kanoverskytė-Sučylienė apsigyveno Panevėžyje. Vėliau su dukterimi ji išvyko į Kauną, o gyvenimo saulėlydį pasitiko Klaipėdoje. Prezidentas V.Adamkus tremtinę rašytoją A.Kanoverskytę-Sučylienę apdovanojo Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Po motinos mirties tradiciją kiekvieną vasarą aplankyti Žvirgždžiūnus tęsia J.Sučylaitė. „Kadangi rašytojos jubiliejus paminėti Norgėluose jau buvo tapusi tradicija, tad stengsimės to ir toliau nepamiršti.

Klaipėdoje gyvenanti rašytojos duktė Jūratė Sučylaitė sakė, kad mama namuose nelabai noriai prisimindavo kalinimo bei tremties išgyvenimus. „Talentą rašyti mes su mama turbūt paveldėjome iš senelio, nors man jo neteko matyti. Mama pasakojo, kad jis nebuvo baigęs mokslų, tačiau garsėjo iškalba, buvo žymiausias apylinkių pasakorius. Senelis rašė pjeses, pats statė spektaklius ir vaidino klojimo teatre. Buvo net išvažiavęs į Ameriką laimės ieškoti, tačiau gimtinės ilgesys nugalėjo ir grįžo į Lietuvą. Močiutė, kaip ir mano teta Birutė, buvo linkusios prie rankdarbių.

Žvirgždžiūnų vienkiemis

Žvirgždžiūnų vienkiemyje nebeliko nė vienos sodybos. Rašytojos tėvų sodybą mena tik du ošiantys seni ąžuolai. „Mama prisistatydavo esanti žvirgždžiūniškė. Tik gaila, kad senieji gyventojai persikėlė į Norgėlus ir vienkiemis visiškai ištuštėjo, jau žymimas kaip išnykęs kaimas.

Katkūnų kaimas

Kairiajame Mažupės krante yra Katkūnai. „Kaimo lauke guli akmuo su žmogaus kojos ir rankų pirštų ženklais“, - tokius duomenis tarpukaryje pateikė J. Elisonas. 1971 m. vykdant melioraciją kaime akmuo buvo užkastas. Pasak J. Šliavo, žmonės prie akmens matydavo melsvą liepsnelę, lietaus metu pėdoje susirinkusiu vandeniu gydydavo karpas. Kaime yra senkapiai.

1845 m. aprašytas Joniškėlio raktas su palivarkais. Katkūnų kaime tuomet buvo 132 reviziniai valstiečiai: 76 vyrai ir 56 moterys. Žemės buvo per 534 dešimtines. 1892 m. gyvenamųjų vietų sąraše yra tik Katkūnų kaimas, palivarkas nebeminimas. Dvaras neminimas ir 1902 m. Tuomet kaime buvo 176 gyventojai. 1923 m. Katkūnuose buvo 28 ūkiai su 148 gyventojais. 1986 m. 35 sodybose gyveno 98 žmonės, o 2005 m. buvo 33 sodybos su 98 gyventojais.

Katkūnų kaimo laukuose į Mažupę įteka nedidelis kairysis intakas Dubija. Mažupė suka į rytus, Lepšynės miško link, matyt, tam, kad prisijungtų savo didžiausią dešinįjį intaką Meškerdį, atitekėjusį iš pietų pro Vildūnų kaimą.

Pamažupiai

Negalime teigti, kad I. Sprogio sudarytame senųjų dokumentų išraše paminėti Pamažupiai, tai dabartinis Pamažupių kaimas. Todėl dabartinių Pamažupių pradžios ieškosime XVIII amžiuje. 1789 m. liustracijoje paminėti du Pamažupių palivarkai: Igno Cibovičiaus Mančių, arba Pamažupio, ir Onos Bialeckienės Pamažupio, arba Andruškonių.

Iš jau minėto 1845 m. Joniškėlio rakto aprašymo matyti, kad Pamažupių kaime buvo per 68 dešimtines žemės, 18 revizinių valstiečių: 9 vyrai ir 9 moterys.1882 m. stačiatikis dvarininkas Konstantinas Liaskovskis, sūnus Konstantino, Pamažupių dvarelyje turėjo 30 dešimtinių dirbamos ir 1 dešimtinę nedirbamos žemės bei 10 dešimtinių miško. 1892 m. buvo Pamažupių dvaras ir kaimas. 1902 m. kaime gyveno 204 žmonės, sodyboje (dvare) - 12.

1916 m. Mažupės kraštą pasiekė dėmėtoji šiltinė. Sirgo Narteikių, Katkūnų, Pamažupių kaimų žmonės. Daug jų, taip pat ir pamažupiečių, mirė. 1923 m. Pamažupiuose buvo 52 ūkiai su 236 gyventojais. 1949 m. Pamažupių ir Katkūnų kaimuose susikūrė „Stalino keliu“ kolūkis. 1959 m. Pamažupiuose gyveno 205 žmonės. 1986 m. čia buvo 89 sodybos su 174 gyventojais, o 2005 m. 80 sodybų gyveno 146 žmonės.

Nuo seno čia gyvena Gegeckai, Kukuriai, Margiai, Mosteikos, Nakvosai,Tenteriai, Tinteriai, Norgėlos. Pamažupiuose gyveno ir kūrė liaudies meistras Stanislovas Gegeckas (1873-1940). Pamažupių kaimą humoreskų knygoje „Linksmieji Pamažupiai“ įamžino rašytojas Vytautas Misevičius.

Joniškėlis: miestas prie Mažupės

Mažupė kerta kelią Pasvalys-Šiauliai, už kurio prasideda Joniškėlis - vienintelis miestas Mažupės kelyje. Istoriniuose šaltiniuose Joniškėlis minimas nuo XVII a.: 1606 m. dvarininko Martyno Švobos testamente įrašytas Janiškių kaimas.

XVII šimtmetyje čia atsirado dvaras, buvo pastatyta medinė bažnyčia. XVIII a. pirmajame ketvirtyje dvarą įsigijo Karpiai, su kuriais ir susijusi tolimesnė vietovės istorija. Jiems valdant įkurtas miestelis pavadintas Joniškėliu. Kadangi Joniškėlis tapo šios Karpių giminės lizdu, jie daug prisidėjo prie Joniškėlio miesto gerovės. 1790-1792 m. Benediktas Karpis pastatė Švč. Trejybės bažnyčią.

Karpių rūpesčiu 1808 m. pastatyta mokykla, o 1810 m. - ligoninė. Felicijonas Karpis 1858 m. įsteigė Žemės ūkio mokyklą-mokomą-ją fermą. Dvare buvo pavyzdinis galvijų ūkis. 1859 m. Joniškėlyje buvo bažnyčia, sinagoga, mokykla, ligoninė, malūnas. 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Joniškėlyje gyveno 747 gyventojai.

Pirmojo pasaulinio karo metais kraštą okupavę vokiečiai įkūrė Joniškėlio „kreisą“ - apskritį. 1918-1919 m. Joniškėlis buvo apskrities centras. Jam priklausė šie valsčiai: Pašvitinio, Kriukų, Pakruojo, Linkuvos, Žeimelio, Klovainių, Joniškėlio, Vaškų, Pušaloto, Pumpėnų, Pasvalio, Saločių, Krinčino ir Daujėnų. 1918 m. įsteigtas paštas.

Tarpukaryje Joniškėlyje veikė dvi lentpjūvės, malūnas su stacionarine elektrine. 1939 m. buvo 29 privačios krautuvės ir vienas vartotojų kooperatyvas. 1938 m. atidaryta nauja siaurojo geležinkelio atšaka Panevėžys- Joniškėlis.

1923 m. Joniškėlio dvare buvo 2 ūkiniai vienetai su 369 gyventojais. Joniškėlio mokykloje - 1 ūkis su 60 žmonių, mieste - 4 ūkiai su 530 gyventojų, o Joniškėlio geležinkelio stotyje 1 ūkiniame vienete gyveno 8 žmonės. 1940 m. mieste buvo apie 1000 gyventojų.

Po karo Joniškėlis tapo rajono centru. 1944 m. mieste gyveno 1411 žmonių. Joniškėlio rajonas panaikintas 1959 m. 1961 m. atidaryta nauja vidurinė mokykla. Joniškėlio kaimas ir miestas: kaime buvo 178 sodybos su 402 gyventojais, o mieste - 1625 gyventojai. 2005 m. Mažupė vingiuoja miesto teritorija.

Pats Joniškėlis taisyklingai išplanuotas išilgai Mažupės ir Linkuvos-Pušaloto vieškelio. Ant dešiniojo Mažupės kranto išsirikiavo miesto įžymybės - dviaukščiai mokyklos ir ligoninės rūmai su tarp jų iškilusia bažnyčia, naujosios ir senosios kapinės.

Senosiose, arba mūrinėse, kapinėse yra Karpių giminės koplyčia-mauzoliejus, kapinėse palaidotas kunigas literatas Antanas Bart-kevičius, miręs 1894 m., buvęs žemės ūkio viceministras Feliksas Grigaliūnas (1870-1939), aukštas šlifuoto granito kryžius žymi Holmų giminės kapus. Priešais kapines - paminklas laisvės kovose žuvusiam karininkui Jonui Stapulioniui.

Šiuo metu apleistas mokyklos pastatas, o tai garsioji 1808 m. vasario 29 d. I. Karpio testamentu įsteigta mokykla. Šalia jos - Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia. Ji stačiakampio plano, su apside, barokiniu bokštu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 6 altoriai. Joniškėlio parapija įsteigta 1752 m.

Kitoje bažnyčios pusėje - senoji ligoninė. Joje dirbo gydytojas, Vilniaus universiteto auklėtinis Adolfas Abichtas (1793-1860), net 37 metus joniškėliečius gydė Jonas Leonas Petkevičius (1829-1909). Būtent čia, ligoninėje buvusiame gydytojo bute, baigusi mokslus Mintaujoje, daraktoriauti 1879 m. pradėjo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861- 1943). Neatsitiktinai miesto centre šiai garsiajai švietėjai stovi paminklas (aut. A. Dvaro ansamblis išsidėstęs abipus Mažupės. Išlikę XVIII a. pabaigoje - XIX a. pabaigos pastatai (apie 20). Ansamblis formavosi daugiau kaip 200 metų, todėl jame yra baroko, klasicizmo, romantizmo ir istorizmo bruožų.

XIX a. pabaigoje sodybą projektavo vokiečių kilmės architektas Franciskas Lemanas. Dvaras susijęs su italų kilmės dvarininkų Karpių gimine, kuri šį kraštą valdė nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo (paskutinė savininkė M. Karpienė 1941 m. Joniškėlio dvaras garsėjo ir stipriu ūkiu. Nuo 1874 m. į Joniškėlio dvarą pradėti įvežti galvijai iš Olandijos, vėliau - iš Rytų Prūsijos. 1922 m. 1894 m,. Mišraus stiliaus 34,1 ha ploto parkas žaliuoja abipus aukštų Mažupės krantų. Išlikę dvi tiesios medžių alėjos, trys tvenkiniai. Priešais rūmus yra netaisyklingos formos parteris. Parkas pasižymi augmenijos įvairove, o dvaro klestėjimo laikais buvo vienas turtingiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje.

Ne veltui Joniškėlio parką savo romane „Ad astra“ įamžino G. Petkevičaitė-Bitė: „Dvaro rūmai ir juos apstoję milžinai medžiai stovėjo, lyg žadą užkandę. Iš tolimesnės parko erčios kilo vien tylus šlamėjimas, lyg sunkus atsidūksėjimas“ arba „Parkas su savo tiesiomis alėjomis, kelis šimtus metų jau žaliavusiais ąžuolais, uosiais, gražiomis aikštėmis, gražiu pavėsiu dienos šviesoje dar didesnį įspūdį darė Elzei. […] Visas skardis šypsojosi krūmais ir plačialapiais žolynais, o viršum visų galvų vėdavo išbėginių beržų laibutės šakelės…“ Rašytoja paskyrė dėmesio ir Mažupei: „Žuvytės mažėlytės plaukiojo ramiai.

V. Misevičius pateikė pasakojimą, kad prieš audrą naktimis po parką laksto Benedikto Karpio šmėkla, kapstosi po ąžuolais. Mat Karpiui sodinant parką, medžiai išdžiūdavę. Tada kuprotas tarnas Tadeušas Pšibeckis pataręs ponui, kad medžiai neprigis, kol nebus palaistyti dvylikos merginų ašaromis ir devynių kūdikių krauju. Ponas tai įvykdė: mirtinai nuplakė 12 merginų ir nužudė 9 baudžiauninkų pirmagimius. Parkas sužaliavo, bet mirštančių merginų ir kenčiančių motinų prakeiksmas nedingo: negailestingas ponas kęs pragaro kančias, kol žaliuos Joniškėlio dvaro parko ąžuolai.

Narteikiai

Paskutinis kaimas Mažupės kelyje - Narteikiai. Bene pirmą kartą kaimas paminėtas jau mūsų minėtame 1606 m. M. Švobos testamente: jis Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčiai užrašė kelis kaimus, tarp jų ir Narteikius. Kaimas minimas ir 1892 m. gyvenamųjų vietų sąraše. 1902 m. kaime gyveno 124 žmonės. Kaime buvo Venislovų vėjo malūnas.

Kaimo augimui daug reikšmės turėjo žemės ūkio mokyklos įkūrimas. Keitėsi mokyklos tipai: tarpukaryje - žemesnioji žemės ūkio mokykla, po Antrojo pasaulinio karo - technikumas, bet išliko neabejotina įtaka Narteikių augimui. 1961-1964 m. Čia mokėsi ir kurį laiką dirbo biologas profesorius Povilas Snarskis (1888-1968), 1905-1906 m. mokėsi vėliau tapęs garsus mokslininkas habil. dr. Stanislovas Mastauskis (1890-1978).

Jei 1923 m. Narteikių kaime 21 ūkyje gy...

Gyventojų skaičiaus kaita

Ši lentelė iliustruoja gyventojų skaičiaus kaitą Mažupės regiono kaimuose ir Joniškėlyje skirtingais laikotarpiais.

tags: #pamazupiu #sodyba #adresas