Pamarys - tai sąlyginis pavadinimas, reiškiantis „šalia Kuršių marių“, o istorinis-etnografinis būtų Mažoji Lietuva. Mažoji Mažosios Lietuvos kultūros sostinė? Gal taip būtų dar tiksliau ir istoriškiau?
Mažosios Lietuvos etnografinis regionas
Daugelis išmaišę lankytinas vietas prie jūros, o Pamario kraštas dažnai nepelnytai lieka keliautojų maršrutų paraštėse. O iš ties tai unikalus, kanalų siūlais susiūtas, nepaprasta gamta išsiskiriantis, bei savo lygumose slepiantis istorijos reliktus.
Priekulė: Istorijos ir Kultūros Židinys
Jei verstume iš žemaičių kalbos, šio miestelio pavadinimas reikštų „prie akmens“. Ką pamatyti Priekulės krašte? Tai geriausiai gali pasakyti vietinis, besidomintis krašto istorija. Priekulėje derėtų neskubėti ir dažniau pakelti akis nuo šaligatvio.
Kai kuriose vietose galima pamatyti atidengtas prieškario afišas. Dabar Priekulė didžiuojasi savo parku, kuriame vyksta visos šventės po atviru dangumi. Miestelyje gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė. Rašytojos kūriniuose net vardai parinkti. Vilius - vienas dažniausių šio krašto vardų.
Priekulė - nedidelis miestas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 20 km į pietus nuo Klaipėdos. Pati Priekulė minima nuo 1511 m. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte.
XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Beje reikia pastebėti, kad tarp Mažojoje Lietuvoje gyvenančių lietuvių vyravo evangelikų liuteronų tikėjimas, kai didžiojoje Lietuvoje - katalikų. XIX a. pabaigoje Priekulėje veikė J. F. Šrėderio spaustuvė kurioje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, paplitę po Lietuvą carinės priespaudos laikais.
Priekulėje vertėtų aplankyti net kelis kabančius beždžionių tiltus. Pietūs (iš 3-jų patiekalų!) dviem kainavo arti 40 eurų, tačiau visko tiesiog nesugebėjome suvalgyti.
Lankytinos vietos Priekulėje:
- Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus
- Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Dreverna: Žvejybos Tradicijos ir Šiuolaikinės Pramogos
Toliau lekiame į Dreverną. Kelionės palydovas V.Matutis veda iš miestelio Drevernos link, pakeliui vis parodydamas kokį įdomesnį vokiškos architektūros pastatą. Pakeliui sustojame prie Vilhelmo kanalo, kuris buvo iškastas 1863-1873 metais.
Dreverna nuo seniausių laikų yra žvejybos ir prekybos vieta. Prekybos beveik neliko. Nedaug ir žvejų. Dabar miestelis - daugiau poilsinis. Dreverna ir Svencelė - vietovardžiai, kuriuos jau keletą metų puikiai žino visi vandens pramogų ir sporto aistruoliai bei tie, kurie ieško unikalių poilsio vietų Lietuvoje.
Tiesa, kaimai keliautojus traukė dar ir tada, kai turizmas juose nebuvo išplėtotas, mat panorama čia itin graži - atsiveria į Kuršių marias, Kuršių nerijos nacionalinį parką ir UNESCO saugomas Mirusias (Pilkąsias) kopas. Ar gali patikėti, kad vos prieš dešimt metų vieta, į kurią šiandien plūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų ir kurioje itin nelengva gauti vietą nakvynei, buvo visiškai tuščia, o norinčiųjų čia kurti verslą neatsirado?
Klaipėdos rajono savivaldybė konkursą skelbė net 7 kartus, kol 2017 metais visuomenei duris atvėrė visas Drevernos uosto paslaugų kompleksas. Šiandien Drevernoje rasi kempingą, mažųjų laivų uostą, vandens pramogas, restoraną ir kt. Tikras poilsio ir pramogų rojus, kuris kaipmat ėmė traukti poilsiautojus iš Lietuvos ir iš užsienio.
Nors ir ne aukščiausias Lietuvoje, bet neabejotinai didžiausias Drevernoje, o gal ir visame Pamario krašte - tai apžvalgos bokštas. Palypėti 15 metrų metaline konstrukcija išties verta, nes iš čia atsiveriantis vaizdas tiesiog gniaužia kvapą: Kuršių marios, Drevernos apylinkės, Kuršių nerijos nacionalinio parko Pilkosios (Mirusios) kopos... Kerintį gamtos peizažą nuspalvina jėgos aitvarai, mirguliuojantys piečiau nuo Drevernos esančioje Svencelėje.
Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863-1873 metais - jį kasė vietos gyventojai, o paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. XX amžiaus įrengta net 10 metalinių tiltų per kanalą, šiuo metu išlikę 2.
Ir kaipgi grįžti iš Pamario krašto žuvies neparagavus? O palankesnę vietą žvejybai už Dreverną turbūt sunku rasti, tad čia ir buvo sukurta edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“. Programa prasideda laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kur drauge su „Žvejytėmis“ ratelius suksi, mokysies šišioniškių - lietuvininkų tarmės žodžių, skanausi Mažosios Lietuvos desertą - gliumzinį (varškės) pyragą su kafija bei dreverniškių žuvienę.
Vėliau keliausi į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto apžvelgsi Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą. Galiausiai leisiesi į romantišką kelionę Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu - reisine „Dreverna“...
Kuršių marios nuo Drevernos uosto apžvalgos bokšto.(2)
Drevernos apžvalgos bokštas
Svencelė: Jėgos Aitvarų Rojus
Šiek tiek pavingiavus siauru keliuku, privažiuojame dar vieną pamario kaimelį - Svencelę. Pakrantėje išrikiuoti konteineriniai nameliai. Juose nuolat verda gyvybė. Tai visiškai naujos kartos gyvenvietė, kur žmonės atvyksta paskraidyti jėgos aitvarais. Vasarą - ant vandens.
Svencelė - burtažodis, kurį žino visi kaitavimo entuziastai. O jei toks nesi, tai paaiškinsiu, kad kaitavimas - tai jėgos aitvarų sportas, kai pasikinkai vėją ir skrieji vandens paviršiumi! Svencelė - ideali vieta kaitavimui, nes marių pakrantės pieva lygi jėgos aitvaro paruošimui ir pakėlimui, krantas platus išėjimui į vandenį ir mažai gilėjantis.
Svencelėje veikia daug kaitavimo mokyklų ir įrangos parduotuvių, nakvynei likti galima konteinerinio tipo nameliuose, pavalgyti - čia pat veikiančiame restorane. O nuo Svencelės visai netoli į rytus ir į Lankupių kaimą užsuk, kuris puikuojasi 2017 metais į Lietuvos rekordų sąrašą įtrauktu Lankupių kabamuoju tiltu per Minijos upę.
Kaip skelbia medinė nuoroda, tiltas statytas dar XX amžiaus pradžioje, jo ilgis siekia net 130 metrų, plotis - 1,4 metro. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime, o juo einant atsiveria pasakiškas gamtovaizdis!
Beje, mažytis Lankupių kaimas puikuojasi dar vienu lankytinu objektu - vieninteliu Lietuvoje technikos paminklu paskelbtu šliuzu. Jo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius.
Svencelė
Mingė: Upė Vietoje Gatvės
Lietuvai yra būdingi gatviniai kaimai, tačiau retai kada vietoje gatvės yra upė. Beje, upė taip pat yra vienintelė Mingės gatvė. Mingė - tai tas pats, tik senesnis Minijos vardas. Taip pat veidą pakeitė ir laisva rinka.
Gražiausi laivai ir restauruoti namai dominuoja dešiniajame Minijos krante. Kodėl? Nes jie yra nuo Klaipėdos pusės. Kitame krante sodybas pirkti mažai kas norėjo, nes susisiekimas su Klaipėda daug sudėtingesnis. Dėl to ir namai paprastesni, ir laivai kuklesni. Mingės uoste galima sutikti žmogų, kuris yra jachta apiplaukęs pasaulį. Tai Andrius Varnas. Jis tai darė su savo dukra Rasa ir jos vyru Egoi.
Minijos kaimas arba Mingė - nedidelis, vos apie pusšimtį nuolatinių gyventojų turintį žvejų kaimą, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, Minijos upės žemupyje. Tai vienintelis gatvinis kaimas šalyje, kuriame gatvę atstoja Minijos upė, tačiau tilto per šią upę nėra - Mingės kaimo namai išsidėstę abipus Minijos upės ir fasadais atsisukę į upės pusę.
Prie kiekvieno namo yra įrengtos prieplaukos valtims prišvartuoti. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Dėl savo unikalaus gamtovaizdžio Minijos kaimas vadinamas lietuviškąja Venecija. Urbanistiniu paminklu paskelbtame kaime įrengta puiki jachtų prieplauka su visa infrastruktūra.
Vandens transportu iš Mingės galima nuvykti į Rusnę, Ventės ragą, Nidą ir kitas Kuršių nerijos kurortines gyvenvietes. Kaimas - labai nedidelis, tad ir apgyvendinimo vietų čia nėra daug, bet paskutiniu metu čia vis sparčiau vystomas vandens ir kaimo turizmas, tad čia rasite ir keletą kaimo turizmo sodybų. Mingė - gera vieta apsistoti gamtos pasiilgusiam žmogui - žvejybos mėgėjui ir buriuotojui, pasiplaukiojimo, vandens slidžių mėgėjui arba tiesiog pabūti unikaliame gamtos kampelyje.
Mingė
Apibendrinimas
Taigi, Dreverna, Svencelė bei gretimi kaimeliai - pakankamai nauja, įdomi, graži kryptis atostogoms ar kelionei po Lietuvą. Beje, dar ir labai populiari!