Lietuvoje dvarų netrūksta ir kiekvienas jų turi savo išskirtinumą: vieni žavi įspūdinga architektūra, kiti - įdomiomis istorijomis. Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti - įspūdinga istorija. O štai Palukščio dvaras ypatingas ne tik sena istorija - rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 16-ame amžiuje, bet ir yra vienas iš nedaugelio medinių dvarų Lietuvoje. Palukščio dvaras pasižymi istorine verte, susijęs su svarbiais valstybės ir regiono istorijos įvykiais.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Tarp miškų masyvų ir dirbamų laukų įsispraudusi nedidelė paveldo salelė. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio - Lukštynės. Už dviejų kilometrų teka ir Dubysa.
Kaip ir daugelio Lietuvos dvarų, taip ir šio dvaro atsiradimo datą nuspėti sunku. Raseinių krašto istoriją tyrinėjantis Jonas Brigys mano, kad jei ne dabartinėje vietoje, tai gretimose žemėse dvaro būta jau net XVI-ame amžiuje. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m.
Vis dėlto iki mūsų dienų išlikęs medinių pastatų kompleksas iškilo vėliau: XIX a.viduryje, per sunkų Lietuvai antrojo sukilimo prieš Rusijos imperiją laikotarpį. Tai gana stebinantis faktas, žinant, kad dvaro savininkai rėmė sukilimą ir dalinai patys jame dalyvavo. Deja, sekėsi neilgai - vėliau dvaras ne sykį keliavo iš rankų į rankas.
Dvaro Istorija ir Savininkai
Jau nuo XVI a. ši dvaro sodyba yra minima įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, tačiau jų įrašai rodo, jog iki pat XIX a. pradžios Palukščio dvaro sodyba pastovaus šeimininko neturėjo ir buvo nuomojama įvairiems bajorams. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. Vėliau šeimininkai taip pat keitėsi, po 1863 m. sukilimo ji buvo konfiskuota, vėliau nupirkta rusų pareigūnų, paskui vėl keitė savininkus.
1831 m. sukilime dalyvavo Januškevičių šeimos nariai - Adolfas ir Eustachijus . Adolfas vėliau buvo nuteistas ir ištremtas į Kirgiziją, Eustachijus emigravo į Prancūziją. 1863m. Palukščio dvaro sodyba buvo konfiskuota ir sekvestruota.
1873m. dvaro sodybą iš varžytinių įsigijo rusų pareigūnas Aleksandras Faliejevas. 1877 m. A. Christijanavičiaus valdymo laikotarpiu senieji dvaro sodybos pastatai buvo perstatyti. Dvarininkas Raseinių apskrityje garsėjo kaip naujovių šalininkas, turėjo daug gerų užmojų, sumanymų. Po A. Christijanavičiaus mirties Palukštį paveldėjo duktė - Olga Jurkevičienė, po jos mirties jis liko vyrui Leonui Jurkevičiui.
Didesnę dalį dvaro sodybos žemių dar esant gyvam A. Christijanavičiui buvo leista išsipirkti valstiečiams. O. Jurkevičienė tęsė žemių išpardavinėjimą. Taip 1911 m. rugpjūčio 26 d. žemes Milašaičių kaime su vandens malūnu ir ūkio trobesiais nusipirko Danielius ir Pranas Rudžianskai.
1941 m. dvaro sodybos šeimininkai buvo ištremti į Sibirą, dvaro sodyba nacionalizuota.
Dvaro sodyba keliavo iš rankų į rankas, o šiandien jos šeimininkai - Jūratė ir Vytautas Šegždai, kurie ne tik puoselėja istorinę vertę turintį dvarą, bet ir sėkmingai ūkininkauja.
Architektūra ir Dabartis
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos statusas šiai dvaro sodybai suteiktas ne veltui. Dėl savo medinės architektūros tai iš tiesų yra unikali dvaro sodyba ne tik Raseinių rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Dažniausiai, sukantis istorijos vingiams, įvairios lietuviškos medinės dvaro sodybos būdavo sunaikinamos arba sudeginamos. Architektūrinė vertė ryški XIX a. statytame mediniame ponų name (išskirtinis statinys rajone).
Iki mūsų dienų išliko keturi autentiški dvaro sodybos pastatai: ponų namas, klėtis, tvarto liekanos, rekonstruotas kumetynas. Pastebėtina, kad tai vienintelė Raseinių rajono dvaro sodyba pritaikyta turizmo reikmėms ir viešai prieinama. Dar daugiau, dvaro kumetynas atkurtas naujiems dvaro poreikiams, nors jis jau buvo sunykęs. Tai vienintelė rajono dvaro sodyba, kurios pagrindinis akcentas (ponų namas) yra medinis.
Dabar Ariogalos seniūnijoje įsikūrusioje ir kaimo turizmui pritaikytoje sodyboje nuomojama senovinė medinė pirtis ir kubilas bei pokylių salė, kurioje galima priimti net iki 100 žmonių ir visiems jiems suteikti nakvynę.
Raseiniškiams puikiai pažįstama Milašaičių kaimo pakraštyje įsikūrusi legendinė Palukščio dvaro sodyba pastaraisiais metais buvo pritilusi, tačiau prieš metus pasikeitė sodybos savininkai. Naujieji dvaro sodybos savininkai Vytautas ir Jūratė Šegždai teigia, jog nors dvaro sodybą įsigijo jau senokai, tačiau iš karto nuomoti jos šventėms nenorėjo. „Iš tiesų darbų per šaltąjį sezoną šiame dvare buvo padaryta daug, tik gal ne viskas matosi iš karto apsilankius. Džiaugiamės, jog pavyko sutvarkyti visą šildymo sistemą taip, kad šventės, konferencijos ar kitokie renginiai galėtų vykti tiek vasarą, tiek ir žiemą“, - teigia J. Atnaujinant ir paruošiant dvaro sodybą žmonių priėmimui buvo pagalvota net apie seną šios dvaro sodybos problemą, t. y. akmenimis grįstą pokylių salę, kurioje dėl tokios dangos šokiai būdavo neįmanomi.
Šimtamečiai medžiai, atkurti dvaro tvenkiniai ir autentiškos medinės dvaro sienos kuria ypatingą aurą kiekviename žingsnyje - atrodo, kad būtum grįžęs ne į XIX amžių, o dar keliais šimtais metų atgal. Šią ypatingą dvaro dvasią teigia pajutusi ir Jūratė Šegždienė - viena iš naujųjų dvaro šeimininkų.
Vos keli kilometrai nuo Palukščio dvaro vingiuoja Dubysa, netoliese - ir į rytus tekantis Šventupio upelis bei iš piliakalnio, pilkapių bei senkapių sudarytas Kejėnų archeologinis kompleksas. Tokia istoriškai ypatinga vietovė įkvėpė vietos bendruomenę puoselėti baltiškas tradicijas - ant Kejėnų archeologinio komplekso vyksta Baltų vienybės dienos, o pačiame Palukščio dvare, dviejų upelių santakoje prie aukuro rengiamos baltiškos vestuvių ceremonijos.
Liūdnas dvarų likimas Raseinių krašte. Palukštys - bene vienintelis dvaras rajone atvertas visuomenei.
| Laikotarpis | Savininkai | Įvykiai |
|---|---|---|
| XVI a. | Įvairūs bajorai (nuoma) | Dvaro paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose |
| XVIII a. | Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai | |
| 1831 m. | Januškevičiai | Adolfo ir Eustachijaus dalyvavimas sukilime |
| 1863 m. | - | Dvaro konfiskacija po sukilimo |
| 1873 m. | Aleksandras Faliejevas | Dvaro įsigijimas iš varžytinių |
| 1877 m. | A. Christijanavičius | Dvaro pastatų perstatymas |
| 1911 m. | Danielius ir Pranas Rudžianskai | Žemių pirkimas Milašaičių kaime |
| 1941 m. | - | Šeimininkų ištrėmimas į Sibirą, nacionalizacija |
| Dabartis | Jūratė ir Vytautas Šegždai | Dvaro puoselėjimas ir pritaikymas turizmui |