Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą - pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti.
Visgi natūralus lietuvių pasirinkimas yra nuosavas būstas - jį turi daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Kai kuriose vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Šveicarijoje, daug mažesnė dalis gyventojų renkasi įsigyti nuosavą būstą, ir ten prioritetas teikiamas nuomai.
Tai iš dalies priklauso nuo darbo rinkos galimybių - priešingai nei Lietuvoje, šiose valstybėse yra daug miestų, kuriuose darbo, laisvalaikio ir savirealizacijos galimybės yra itin gausios. Tačiau šiose už Lietuvą turtingesnėse valstybėse už pasirinkimo nuomotis neretai slypi ir finansinės priežastys - vidutines pajamas gaunantiems gyventojams būstas didmiesčiuose yra sunkiai įperkamas.
Šiame straipsnyje aptarsime būsto paskolų palūkanas Vokietijoje ir su tuo susijusius aspektus.
Būsto Paskolos Dirbantiems Užsienyje
Bankai Lietuvoje suteikia būsto paskolas dirbantiems užsienyje, o jūsų pajamos ir situacija yra tinkamos vertinimui. Dažniausiai tokias paskolas suteikia Swedbank, SEB ir Luminor - jie priima oficialias Vokietijos pajamas, jei jos stabilios ir gaunamos bent 6-12 mėn. Pradinis įnašas reikalingas, ir įprastai jis sudaro apie 15-20 proc. būsto vertės, tad perkant už 60 tūkst. eurų reikėtų turėti maždaug 9-12 tūkst. eurų. Su jūsų rodikliais paskolos gauti tikimybė yra tikrai gera.
Darbo stažas - kad bankas pripažintų užsienyje gaunamas pajamas, paprastai reikalaujama bent 6 mėn. nepertraukiamo darbo stažo pagal tą pačią sutartį.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
Pagrindiniai Būsto Paskolos Aspektai
Pagrindinio būsto finansavimui maksimali kredito suma nustatoma pagal kredito gavėjo poreikį ir finansinį pajėgumą, tačiau finansuojama ne daugiau nei 85 proc. Kito ar papildomo (ne pagrindinio) būsto finansavimui - maksimali kredito suma nustatoma pagal kredito gavėjo poreikį ir finansinį pajėgumą, tačiau finansuojama ne daugiau nei 75 proc.
Nuo 3,9 proc. - palūkanų norma yra nustatoma kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į kredito gavėjo mokumą, finansinį stabilumą, lojalumą unijoje ir kitus kriterijus. Kintama palūkanų norma nustatoma prie kintamos palūkanų bazės (atitinkamai 3, 6, 12 mėn. laikotarpio EURIBOR arba 12 mėn.
Už kreditą yra įkeičiamas perkamas, statomas ar rekonstruojamas būstas. Gali būti įkeičiamas kitas ar papildomas nekilnojamasis turtas, taip pat papildomai įkeičiamos kitos užtikrinimo priemonės (kilnojamasis turtas, trečiosios šalies laidavimas).
Kredito gavėjas turi galimybę atsidėti kredito įmokų mokėjimą (išskyrus palūkanas) iki 3 mėn. Grąžinant kitu metu, bus taikomas teisės aktuose nustatytas mokestis (Kompensacijos apskaičiavimo taisyklės), bet ne didesnis nei 3 proc.
Dirbant pagal darbo sutartį - vertinamos ne mažiau kaip 6 mėn. darbo užmokesčio pajamos. Dirbant pagal darbo sutartį užsienyje - vertinamos ne trumpesnio nei 12 mėn. darbo užmokesčio pajamos. Dirbant pagal verslo liudijimą, individualią veiklą, gaunant pajamas iš nuomos - vertinamos ne mažiau kaip pilnų dviejų veiklos metų pajamos. Gali būti vertinamos ir kito laikotarpio, tačiau netrumpesnio nei 6 mėn. pajamos.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas bankas vertina situaciją individualiai, todėl būtina kreiptis į kelis bankus dėl detalesnio įvertinimo.
Pavyzdžiai ir Situacijos
Kai kurie klausimai ir atsakymai apie būsto paskolas dirbantiems Vokietijoje:
- Klausimas: Ar užtenka metų išdirbti užsienyje, ar reikia dviejų? Pajamos į rankas per mėnesį 2183 EUR. Dirbu slaugytoja pas privatų asmenį, viskas oficialu, visus reikiamus dokumentus turiu. Ar galiu gauti paskolą butui?
- Atsakymas: Bankai Lietuvoje suteikia būsto paskolas dirbantiems užsienyje, o jūsų pajamos ir situacija yra tinkamos vertinimui. Dažniausiai tokias paskolas suteikia Swedbank, SEB ir Luminor - jie priima oficialias Vokietijos pajamas, jei jos stabilios ir gaunamos bent 6-12 mėn.
- Klausimas: Ar yra nustatyti kokie nors apribojimai iki kelių metų žmogus gali gauti paskolą būstui? Pavyzdžiui, anyta nori įsigyti būstą Lietuvoje, ji šiuo metu dirba Vokietijoje, metinės pajamos su jos vyru apie 40000 EUR.
Nuoma vs. Paskola: Finansinis Palyginimas
Vis tik vien aukštas įperkamumas automatiškai nereiškia, kad būsto įsigijimas yra finansiškai patrauklesnis pasirinkimas nei nuoma. Tad kaip palyginti šias dvi alternatyvas?
2018 m. duomenimis, Vilniuje vidutinė nuomos kaina siekia 9 eurus už vieną kvadratinį metrą, o vidutinė buto kvadratinio metro įsigijimo kaina - 1500 eurų. Tai reiškia, kad 70 kv. m. buto nuoma per mėnesį kainuotų 630 eurų, o jo įsigijimo kaina būtų 105 tūkst. eurų. Jei žmogus ar šeima turi sukaupę 15 procentų pradiniam paskolos įnašui reikalingų lėšų, taikant šiuo metu esančias vidutines 2 proc. metines palūkanas bei darant prielaidą, kad paskola bus grąžinama anuiteto metodu, jo 25 metų trukmės būsto paskolos preliminari mėnesinė įmoka siektų apie 378 eurus. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, įsigijimo alternatyva šiuo metu būtų gerokai pigesnė nei nuomos.
Nuomos ir Paskolos Palyginimas (2018 m. duomenimis)
| Rodiklis | Nuoma (70 kv. m butas) | Paskola (70 kv. m butas) |
|---|---|---|
| Mėnesinė įmoka | 630 EUR | 378 EUR (su 2% palūkanomis) |
| Pradinė investicija | - | 15% pradinio įnašo |
Žinoma, čia gali galioti ne vienas „bet“. Būtina ne tik turėti sukaupus lėšų pradiniam įnašui, bet ir įvertinti tai, kad vidutinės būsto paskolos palūkanos tokiame žemame lygyje ateinančius 25 metus vargu ar išliks. Vis tik, net jei būsto paskolos palūkanos padvigubėtų - pakiltų iki 4 procentų - mėnesinė tokios paskolos preliminari įmoka siektų apie 471 eurą, ir ji vis dar išliktų mažesnė nei tokio buto nuomos išlaidos (630 eurų).
Tokio buto nuomos ir būsto paskolos aptarnavimo išlaidos susilygintų tik palūkanoms pakilus iki 7 procentų. Tiesa, nėra jokių garantijų, kad bėgant laikui ir didėjant palūkanoms nuomos kainos išliktų dabartiniame lygyje - labiau tikėtina, kad nuoma taip pat brangtų.
Kai kuriems gyventojams nuomos alternatyva patrauklesnė, nes nereikia įsigyti buitinės technikos, baldų ar remontuoti buto, tačiau tuomet tenka susitaikyti su nuomotojo pasiūlyta estetika ir kokybe. Be to, šių išlaidų sutaupymas turbūt neatsveria kito svarbaus niuanso - po 25 metų „palūkanoms pinigus išmetusi“ šeima turi butą, o „nuomai pinigus išmetęs“ nuomininkas turi... ne kažką.
Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, ir kiekvieno gyventojo ar šeimos preferencijos - skirtingos.