Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai esminė procedūra, užtikrinanti tikslų nekilnojamojo turto objektų, ypač žemės sklypų, identifikavimą ir registravimą. Šiame straipsnyje aptarsime kadastrinių matavimų ypatumus Lietuvoje, reikalavimus, susijusius su valstybine koordinačių sistema, bei atvejus, kada tokie matavimai yra būtini.
Lietuvos koordinačių sistemos
Valstybinė koordinačių sistema LKS-94
Nuo 1994 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje pradėta taikyti Lietuvos koordinačių sistema LKS-94, integruota į bendraeuropinę sistemą. Ji buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“.
Istorinis kontekstas
Iki LKS-94 įvedimo, Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis pagrindas nėra vienalytis, nes buvo sudaromas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. 1942 m. koordinačių sistema ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema atliekant geodezinius matavimus, rengiant planus ir sudarant naujus žemėlapius šiuo metu nebenaudojama.
Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos. Todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje.
Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pokyčiai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą.
Paklaidų skirtumai
Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžių. Šių paklaidų dydžiai yra skirtingi.
Pavyzdžiui:
- Radviliškio rajono gyvenvietėse koordinačių skirtumai siekia nuo 0,071 m iki 0,474 m.
- Palangos miesto centrinėje dalyje - nuo 0,250 m iki 0,300 m.
- Šventojoje - nuo 0,500 m iki 0,700 m.
- Būtingėje - nuo 0,700 m iki 1,00 m.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
Žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai atliekami šiais atvejais:
- Žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją.
- Formuojant valstybinės žemės sklypus.
- Perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis).
- Žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina atnaujinti jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis.
Kadastrinių matavimų procesas
Kadastrinių (geodezinių) matavimų metu tiksliai nustatomi žemės sklypo ribų posūkių taškai valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94). Nustačius ribas kvadratinių metrų tikslumu apskaičiuojamas žemės sklypo plotas ir centimetro tikslumu nustatomi geometriniai matmenys. Tuomet parengiamas žemės sklypo planas, kuriame grafiškai atvaizduojama žemės sklypo riba, sklype esančių pastatų (išskyrus laikinuosius) ir kitų statinių kontūrai, kartografuoti situacijos elementai ir kita grafinė informacija apie žemės sklype esančius objektus. Žemės sklypo plane lentelėse pateikiama kita privaloma informacija apie matuojamą žemės sklypą.
Kitos geodezinės paslaugos:
- Topografiniai planai (nuotraukos): brėžiniai, kuriuose pavaizduotos faktinės antžeminės, požeminės situacijos matuojamame plote. Reikalingi projektuojant arba rekonstruojant statinius ar pastatus, požemines komunikacijas.
- Statinių nužymėjimas: atliekamas prieš statybos darbus, pagal projektinius brėžinius tiksliai nužymima statinių vieta ir kiti elementai.
- Žemės sklypo riboženklių atstatymas: atliekamas tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
- Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai: atliekami norint formuoti naujus ar pertvarkyti esamus žemės sklypus.
- Kontrolinės geodezinės nuotraukos: brėžiniai, kuriuose pavaizduotos faktinės antžeminės, požeminės situacijos po statybos darbų.
- Žemės sklypų paskirties keitimas: būtinas, kai sklype norima vystyti kitokią veiklą, nei leidžia esama paskirtis.
- Žemės naudojimosi tvarkos nustatymas: kai vienas žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams.
Kadastrinius matavimus atlieka matininkai. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui. Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.
Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.
Teisinis reglamentavimas
Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys kadastrinius matavimus:
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2000 m. birželio 27 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas, 2001 m. birželio 21 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.
- Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
Taip pat taikomi kiti teisės aktai, reglamentuojantys statybą, planavimą ir kitas susijusias sritis.
Kadastriniai matavimai yra būtini siekiant užtikrinti tikslią informaciją apie nekilnojamąjį turtą, išvengti ginčų dėl ribų ir užtikrinti sklandų nekilnojamojo turto operacijų vykdymą.
tags: #kadastriniai #matavimai #valstybineje #koordinaciu #sistemoje