Kiekvieną kartą, važiuodama į dvarą, bandau sudėlioti jo viziją iš to, kas jau skaityta, matyta, girdėta ir beveik visada suklystu. Paliesiaus dvaras (Ignalinos r.) netapo išimtimi. Dar daugiau - jis nustebino ir užbūrė, o jo atkūrėjo Juliaus PTAŠEKO mintys įkvėpė: „Viskas iš vintažinės emocijos. Ne pats daiktas ir ne pats dvaras buvo pagrindinis postūmis įgyvendinti šį didžiulį projektą. Tik emocija“.
Tokiais žodžiais prasidėjo pažintis su dvaru, kelionė jo istorijos laiku ir pažintis su dvaro atstatytojo filosofija.
Tai inspiravo Julių Ptašeką, pagal profesiją gydytoją, įkurti Holistinės medicinos centrą, juolab, kad gydytojų čia būta ir anksčiau - tarsi šios vietos likimas. Vėliau Julius pasakys, kad tuščią buvusio dvaro kevalą reikėjo užpildyti visiškai naujai, XXI a. gyvenimu, bet prasmingai ir maksimaliai išsaugant tai, kas rasta.
Savo veiklą dvaras pradėjo 2014, o atstatymo darbai po senu šimtamečiu 25 metrų aukščio ąžuolu, lydimi visokių ženklų, prasidėjo 2010m..
Šiandien Paliesiaus dvaras išdidžiai gali būti vadinamas nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksu. Paliesiaus dvaro sodyba yra Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Objektas turi architektūrinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę, pripažintas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui.
Darnaus ir atsakingo savininko, tyrėjų, projektuotojų, statybininkų bei projekto ir techninės priežiūros vadovų darbo rezultatas - išsaugotas ir kokybiškai sutvarkytas dar vienas Lietuvos dvaras. Objektas apdovanotas Geriausių restauravimo darbų 2013-2014 m.
Jeigu atsitiktinai būtumėte aplankę Paliesiaus dvaro sodybą prieš daugiau kaip septynerius metus, gerokai pasistengę medžių ir krūmų tankmėje būtumėte išvydę sunykusius dvaro laikotarpio pastatus, dar kelis griuvėsius. Pastatai be stogų, perdangų, akmens mūro sienose žiojėjo plyšiai, puikiausiai tinkami kregždėms perėti. Teritorija apleista, mėšlo krūvos, vienas išmaltas keliukas ir elektros stulpas prie jo. Tokį dvarą vis dėlto nupirko dr.
Dvarus žmonės, apskritai, linkę vertinti nepamatuotai. Todėl mes jau nebepretenduojame į gyvenimą, kuris čia buvo prieš 150 metų - tai buvo visai kitos aplinkybės, tai buvo kita ekonomika. Mes gi turime tuščią kevalą užpildyti šiandienos gyvenimu, vietą vėl padaryti gyva. Tai ir yra didžioji viso šio darbo prasmė.
„Atstatytas dvaras, o ir nauji planai, žinoma, negali nedžiuginti, bet daugiausiai pasitenkinimo teikia tai, kad žmonės nori su mumis dirbti, o tie, kurie atvyksta pas mus į koncertus niekaip negali išvažiuoti. Didelis malonumas matyti, kad energija ir aplinka žmogų sulaiko - mes tampame tokia lyg ir pabėgimo vieta. Jei mes kažko daugiau ir negalėsime padaryti, tai per tuos metus, kuriuos mums pavyko atlaikyti, jau gauta nemažai grąžos ir aš dėl to ramesnis“, - emocijomis dalijosi Julius Ptašekas, beje, dvaro atkūrimo istoriją mums papasakojęs labai šiltai, atvirai ir aistringai.
„Man šis dvaras labiau vieta, kuri iš esmė reikalinga kitiems, aplinkinei bendtuomenei, nei galėtų būti namai man. Iš tiesų tai medicinos, meno ir muzikos namai - ne mano. Niekada neketinau čia gyventi.
Paliesiaus dvaras mena dar XVII amžiaus laikus, kai grafas Tyzenhauzas čia įsigijo dvarą, o prie Kančioginos upelio tuomet puikavosi pirtelė, bravoras.
Dvaro Istorija
Dvaro istorija siekia XVII a., deja, medinių to laikotarpio pastatų nėra išlikę. Iš 1736 m. dokumentų žinoma, kad dvarą valdė dvarininkai Justina ir Kazimieras Petras Kublickiai.
Laikas ir žmonės suniokojo dvaro pastatus, buvusią infrastruktūrą ir grožį, sena ir kai kuriais laikais pakankamai didi jo istorija susigūžusi dairėsi tarp griuvėsių, nedrįsdama apie save net priminti, nors turėjo kuo didžiuotis. Juk prasidėjo dar XVII a., pirmieji dvaro savininkai Tyzenhauzai istoriniuose dokumentuose minimi 1671 m., o čia pakviesti archeologai rado koklių ir kitų laiko liudytojų net iš XVI a. Dvaro pavadinimo kilmę, beje, aš supratau irgi tik būdama dvare: Paliesius - „prie miškelio“.
Valdant Kublickiams XIX a. pr., buvo pastatytas didelis akmeninis gyvenamasis namas su arklidėmis, dabar vadinamas Prižiūrėtojo namu (un. obj. k. 26233). Greta jo buvo pastatytas nebūdingos pusapvalio plano tvartas (un. obj. k 26234), uždaru kiemu sujungtas su gyvenamuoju namu-arklidėmis. Tik vėliau iškilo neįmantrus plytinis tinkuotas gyvenamasis pastatas (dabar vad. rūmais), į kurį persikraustė savininkai. Prie šio pastato stovėjo medinė koplyčia, ledainė, suformuotas reprezentacinis kiemas-parkas.
Faktas, kad nebuvo skubama statyti gyvenamųjų rūmų , byloja apie tai, kad Kublickiai labiau rūpinosi pačiu ūkiu, o ne reprezentacija. Tai matome ir iš dailininko Vincento Smakausko (XIX a. pr.) iš Paliesiaus laiškų, rašytų žmonai Emilijai Kublickaitei, kuriuose jis užsimena, kad broliai Kublickiai ūkininkauja moderniai, turi pačios naujausios technikos, jų ūkis didelis, tvarkingas, dvaro biblioteka turtinga.
Broliai Stanislovas ir Adolfas Kublickiai buvo aktyvūs 1831 m. XIX a. vid.-XX a. vid. dvaro istorijoje nuopuolis.
1887 m. dvarą iš varžytynių nupirko P. Liubimovas, paskui - Povarova, pastaroji dvarą pardavė generolui majorui fon Eksei, kuriam mirus našlė Marija Dmitrijevna fon Eksė išpardavė dvaro žemes, o kas liko, užstatė Vilniaus žemės bankui.
Daug informacijos apie dvaro sodybą ir joje buvusius pastatus suteikia 1903 m. dvaro žemių planas, saugomas banko byloje.
Apie 1900 metus dvaro administratoriumi, o nuo 1921 m. ir jo savininku tapo Romualdas Brzezinskis (Brazinskas), kuris neilgai džiaugėsi įsigytu turtu.
Prieš II pasaulinį karą dalis Švenčionių rajono, tarp jų ir dvaras, pateko į Baltarusijos teritoriją, 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Per karą dvaro turtas buvo išgrobstytas, pastatai apgriauti.
1956 m. apgriuvusius dvaro pastatus perėmė „Naujojo kelio“ kolūkis. Buvusiame Prižiūrėtojo pastate gyveno kelios šeimos, todėl jis sunyko mažiau. Tvarte buvo kolūkio karvidės. Tai labiausiai dvarą suniokojęs laikotarpis.
Dvaro savininkai
| Laikotarpis | Savininkai |
|---|---|
| XVII a. | Grafas Tyzenhauzas |
| Nuo 1736 m. | Justina ir Kazimieras Petras Kublickiai |
| 1887 m. | P. Liubimovas, Povarova |
| Apie 1900 m. | Romualdas Brzezinskis |
| Po 1940 m. | „Naujojo kelio“ kolūkis |
| 2008 m. | Dr. Julius Ptašekas |
Architektūra ir Atstatymas
Gamta čia iš tiesų puiki, o ramybė tiesiog stebinanti. „Taigi, kai esi vedinas kažkokios emocijos ir randi tai, kas ją gali tiesiog dar labiau sustiprinti, tu tiesiog negali praeiti pro šalį. Todėl, kai pirmą kartą pamačiau šią vietą, supratau, kad čia yra tai, ko ieškota, tai buvo emocija, kuri mane galutinai užvaldė. Taip, konctrukciškai ši vieta buvo labai pažeista, bet seną gerą energiją ji vis dėlto nešė - pozityvi energija skliste sklido. Be to, tai labai švari vieta, neužteršta jokiais garažais, sandėliais, parduotuvėm ir t.t. Nes pasitaiko, kad kol nuvažiuoji į dvarą, tai nelabai jo jau ir reikia. O čia tik gamta ir senos architektūros estetika. Netruko atsirasti minčių, kad čia reikia sustoti, jau žinojau, kas čia turės būti“, - savo pradžią prisimena Julius Ptašekas.
2008 m. Dvaro restauracijos projekto autoriams architektams Dainai Ferguson ir Jamesui Normanui Fergusonui sėkmingai pavyko atkurti Paliesiaus dvaro sodybos struktūrą, susietą fiziniais, funkciniais ir vizualiniais ryšiais, didžiąją dalį meninės (architektūros, kraštovaizdžio) ir kultūrinės autentiškosios erdvės bruožų. Išsaugotos ir restauruotos senosios pastatų konstrukcijos bei elementai rodo projektuotojų pagarbą paveldui ir seniesiems amato meistrams. Projektuojant vadovautasi kompleksinių tyrimų rezultatais ir 1903 m.
Dvaro pastatai, statiniai ir reljefo formos suformuoja erdvių (kiemų) visumą, kurias dabartiniu etapu sudaro restauruoti patys įspūdingiausi sodybos pastatai: dviejų aukštų su cokoliu Prižiūrėtojo namas bei pasagos formos plane tvartas, dengtas moderniu stiklo ir metalo konstrukcijų gaubtu. Istorinių pastatų architektūra atspindi XIX a. I pusėje vyravusią akmens mūro architektūrą, būdingą klasicizmo bruožų turintiems ūkiniams pastatams.
Teritorija apjuosta originalia lauko riedulių tvora, kurioje įrengti trys kalvių darbo ažūriniai vartai, ties atkurtais įvažiavimais į dvarvietę atkurtas ovalus parteris, įrengti pėsčiųjų takai, lauko apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelė. Įvažiavimo dangai pasirinkta atspari apkrovoms asfaltbetonio danga su granito skaldos viršutiniu sluoksniu sudaro birios, dvaro laikotarpiui būdingos dangos vaizdą. Dvarą supanti kaimyninė teritorija neužstatyta, pastatai tebėra vizualiai mažai pakitusioje aplinkoje.
Spėjama, kad dvaro kūrimosi etapu buvo iškasta Kančioginos upelio šiaurinė atšaka-kanalas ir tvenkinys, tuomet centrinę dvaro sodybos dalį su statiniais iš visų pusių juosė vandens žiedas. Dabartiniu metu pietinė vingrioji Kančioginos upelio atšaka užpelkėjusi, kontūras iš dalies sunykęs.
Palankus tuomečio Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vadovo ir specialistų projektinių pasiūlymų įvertinimas, Ignalinos r. sav.
Iš viso nuo 2011 m. Prižiūrėtojo (prievaizdo) name (korp. 1), centrinėje pastato dalyje, kur anksčiau per du aukštus buvo gyvenama, o šoninės ir visas cokolinis aukštas skirti arklidei, įrengti 9 viešbučio numeriai, kavinė ir SPA cokoliniame aukšte. Pastato tūris atstatytas, įrengti nauji stogai buvusiųjų vietoje, šoniniuose flygeliuose papildomai įrengti tūriniai stoglangiai, būdingi klasicizmo laikotarpiui. Pamatai sutvirtinti ir vertikaliai hidroizoliuoti visu pastato kontūru. Cokoliniame vakarinės dalies aukšte atstatyti skliautai ir kolonos. Rytinėje patalpoje vietoje visiškai sugriuvusių skliautų ir kolonų virš išlikusių skliautų pėdų įrengta plokščia g/b perdanga, skliautų pėdos eksponuojamos interjere, kolonų vietos pažymėtos grindų dangoje. Dalis perdangos sijų išsaugotos savo vietose, dalis panaudotos loftų perdangoms. Centrinėje pastato dalyje išsaugota medinė perdanga ir autentiškų plačių lentų (iki 40 cm pločio) grindys. Prieangyje, lubose eksponuojamas pagaliukų, apsuktų šiaudais, paklotas, naudotas luboms tinkuoti.
Neabejotinai, išsaugotos ir restauruotos autentiškos pastato konstrukcijos bei elementai reprezentuoja projekto autorių pagarbą paveldui ir seniesiems meistrams. Atviro dekoratyvaus akmenų mūro sienų plokštumos, šviesūs tinkuoti paviršiai, medinės sijos ir lentų grindys, lauko vartų ir vidaus durų spalvos darniai sujungia visas pastato erdves į visumą. Vartai ir langai pagaminti pagal buvusių stalių gaminių pavyzdį.
Greta stovintis pasagos formos plane buvęs tvartas (korp. 2) mūsų laikus pasiekė griuvėsių pavidalu, be stogo, apirusiomis sienomis. Architektai nutarė visiškai neatstatyti istorinio pastato. Kokybiškai sutvarkytos išlikusios pastato sienos uždengtos „pastatu gaubtu“, sukuriančiu optimalias sąlygas vertingam autentiškam mūrui išsaugoti ir eksponuoti. „Pastato gaubto“ architektūrinei išraiškai pasirinktas švarus tūris vienšlaičiu stogu, padiktuotas reljefo ir istorinio pastato liekanų konfigūracijos. Reljefo kryptimi žemėjantis stogas apželdintas šilokais. Taip pastato tūris maksimaliai integruotas į gamtinį reljefą, akcentuojant žaliosios erdvės dominavimą, sudarant foną istoriniam užstatymui. Išorinės sienos stiklinės, todėl autentiškas objektas lengvai apžvelgiamas iš lauko. „Pastato gaubto“ su žaliu gruntiniu stogu sprendinius parengė architektas J. N. Fergusonas ir konstruktorius K. Ablačinskas, atvirą medinę gegninę stogo konstrukciją parėmė klijuoto medžio kolonomis su metalinėmis tvirtinimo detalėmis bei ryšiais.
Ryškių senųjų mūrų ir naujų architektūrinių elementų ekspozicija vienoje erdvėje darniai papildė viena kitą, sukūrė naują architektūrinę kokybę, išskirtinę erdvę. Įgilinus ir sutvirtinus pamatus, įrengus gelžbetoninį žiedą, stabilizuojantį pastatą kontūru, atstačius karnizo liniją, restauruotas akmens ir plytų mūras, išlikę tinko fragmentai. Autentiško akmens mūro restauravimo darbai vyko konsultuojant ir atidžiai prižiūrint inžinieriui ekspertui P. Kanevičiui. Sutvarkius įtrūkimus, išvalius nitratus, sulfatus ir sulfitus, mūras atgavo gyvumą, tapo pačiu gražiausiu interjero akcentu. P. Abu istoriniai pastatai, sudarantys funkcinį ir vizualinį komplekso centrą, tarpusavyje sujungti tvoromis, dalijasi bendra jaukia kiemo erdve.
Greta jų, rytinėje pusėje, atlikus archeologinius tyrimus, rasta pastato liekanų su akmeninėmis langų sąramomis, spėjama, iš ankstyvojo dvaro statybos laikotarpio. Šio pastato vietoje iškilo naujas ūkinis pastatas su patalpomis kepyklėlei, katilinei, sanitariniams mazgams. Išlikusi sienos su akmeninėmis sąramomis dalis buvo restauruota.
Dar vienas labai įdomus dvaro laikotarpio statinys - dviejų aukštų Ledainė (korp. 3), sutvarkyta pagal tvarkomųjų paveldosaugos darbų technologijas. Uždengtas stogas, medinės sijos sumontuotos senųjų sijų lizduose. Apatiniame aukšte - autentiškas lauko akmenų grindinys su drenažiniu loveliu tirpstančiam ledo vandeniui.
Ties šiauriniu įvažiavimu į teritoriją stovi medinis dviejų aukštų su mansarda pastatas, skirtas administracijai ir Paliesiaus fizinio krūvio terapijos ir reabilitacijos klinikai (korp. 6). Jis iškilo ant buvusio namo pamatų. Pastato sienos - atviro klijuoto medžio rąstų su angų ir pastato kampų apvadais. Fasadų kompozicija artima mūro statinių fasadams.
Buvusių rūmų (korp. 4) vietoje esantys griuvėsiai suteikia dvarui romantizmo, daugiasluoksniškumo, išlaiko galimybę atstatyti pastatą pagal duomenis natūroje ir fotografijas, gautas 2014 m.
Kaip atrodė 1903 m. plane parodytas kumetynas (korp. 5), kurio pamatai aptikti 2008 m. vykdant archeologinius tyrimus, žinių nėra. Vietos gyventojai mini čia buvus medinį pastatą su „mūriniais stulpais“.
Dvaro sodyba išgyvena atgimimo, aktyvaus viešo gyvavimo laikotarpį. Po septynerius metus trukusių darbų dvare veikia reabilitacijos klinika, vyksta edukaciniai ir kultūriniai renginiai.
Ant kalnelio, Paliesiaus dvaro puošmena - dviejų aukštų su cokoliu akmeninis gyvenamasis namas su arklidėmis, dar vadinamas Prižiūrėtojo namu. Svetainėje, kur šiandien muzikuojama bei kur tame pačiame pastate įrengtos vandens procedūroms skirtos patalpos - ilsėjosi elitiniai žirgai.
Ir išskirtinės Lietuvoje architektūros - pasagos formos žirgyno tvartas, anksčiau buvęs sujungtas su gyvenamuoju namu ir arklidėmis, turėjęs uždarą kiemą, kuriame ristūnai buvo dresuojami. Po stiklo gaubtu eksponuojamą mūrinę pasagą laiko klijuoto medžio kolonos ir paslėpta gelžbetonio konstrukcija.
Taip pat vienas iš svarbiausių Paliesiaus dvaro eksponatų ir puošmenų - pats lauko akmenų mūras, kurį teko gydyti. Vienur eksponuojamas sutvarkytas mūras, kitur paliktas apaugęs kerpėmis. Restauruojant išsaugoti autentiško tinko likučiai.
Ant surastų pamatų naujai iškilusios kepyklėlė bei katilinė taip pat dera prie autentiškos architektūros. Paliesiaus dvaro sodybą apjuosė ir lauko riedulių siena, suręsta be skiedinio.

Paliesiaus dvaras iš toli
Paliesiaus Dvaro Dabartis
Paliesiaus dvaras išsiskiria ne tik savo atokumu nuo pagrindinių turistinių maršrutų, bet ir filosofija, kurioje akcentuojamas holistinis sveikatingumas.
- Fizinės terapijos centras: Vienintelė tokio tipo licencijuota įstaiga Baltijos šalyse, siūlanti individualizuotas fizinio krūvio programas ir mitybos patarimus.
- Koncertų salė: Akustiškai inžinerinė erdvė, įrengta stiklu dengtuose arklidžių tvartuose, kurioje stovi antikinis Steinway Grand fortepijonas, anksčiau priklausęs Prūsijos princui Georgui Friedrichui.
Koncertų salė „Pasaga“ suformuota senų arklidžių mūrą apgaubus stikliniu gaubtu. „Pasagos“ dvasia - du tobuli „Steinway & Sons“ fortepijonai.
Paliesiaus dvaras orientuojasi į kūno ir sielos harmoniją. Fizinės terapijos centras siūlo programas, skirtas hipertenzijos, diabeto, nutukimo ir sąnarių skausmų gydymui, taip pat reabilitacijai po traumų ar operacijų. Čia lankytojai gali mėgautis fizioterapijos procedūromis, masažais, sūkurinėmis voniomis ir mitybos seminarais.
Natūrali tyla inspiravo garsų įrašų studijos dvare atsiradimą. Ji buvo įkurta senuosiuose rūsiuose.
Dvaro virtuvėje gaminame iš vietos ūkiuose užaugintų produktų, gardiname apylinkių pievose surinktomis žolelėmis. Patiekalus kuriame tausodami gamtą ir galvodami apie Jūsų sveikatą bei pojūčius.
Dvaro kambariai įrengti su ypatinga atida detalėms ir erdvei. Kiekvieną puošia tapybos darbai ir laukinė gamta už lango.
Paliesiaus dvare kviečiame praleisti ir laisvalaikį. Organizuojame įvairias pažintines programas, nuo sveikatingumo iki bandelių kepimo. Rengiame degustacijas, sutinkame įvairias šventes. Asmeniniams renginiams išnuomojame unikalias erdves, kad galėtumėte puikiai praleisti laiką su šeima, draugais ir kolegomis tarp istoriją menančių sienų.

Koncertų salė "Pasaga"
Lankytinos Vietos Aplink Paliesiaus Dvarą
- Istorinis parkas ir takai: Lankytojai gali mėgautis parko ramybe arba ilgesniais pasivaikščiojimo maršrutais netoliese, kurie žiemą virsta slidinėjimo takais.
- Miegalėnų bažnyčia: Turtinga kultūros paveldo objektų.
Miegalėnų bažnyčia yra vienas iškiliausių kultūros paveldo objektų šalia Paliesiaus dvaro. Šios bažnyčios architektūra demonstruoja tradicinio Lietuvos sakralinio meno subtilybes, kurios dera su kaimiškos aplinkos ramybe. Jos interjere galima rasti unikalių medžio drožinių, rankų darbo altorių bei freskų, kurios atspindi tiek vietinę, tiek platesnę religinę istoriją. Be to, bažnyčia dažnai minima kaip vieta, kurioje rengiami kultūriniai renginiai, skirti išsaugoti unikalias lietuviškas tradicijas.
Krikonių šaltinis yra ideali vieta norintiems atsipalaiduoti ir pajusti ryšį su gamta. Šis natūralus vandens šaltinis garsėja ne tik savo ramybe, bet ir švaraus, gaivaus vandens skoninėmis savybėmis. Anot legendų, šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių, todėl į jį užsuka tiek vietiniai gyventojai, tiek lankytojai iš tolimesnių kraštų. Aplink šaltinį įrengti takai leidžia mėgautis gamtos ramybe, o netoliese įsitaisiusi mažytė piknikų erdvė kviečia pasimėgauti gamtos draugija.
Juodagalvių vandens malūnas - tai gyvas tradicinio lietuviško kaimo buities pavyzdys. Atkurtas istoriškai autentiškas malūnas leidžia apžiūrėti senovinius mechanizmus ir pamatyti, kaip Lietuvoje seniau buvo malami grūdai. Šis objektas kartu su aplinkiniais etnografiniais kaimais, tokiais kaip Senosios Katiniautiškės, Mėčionys ar Guntaitininkai, supažindina lankytojus su tradiciniu lietuvių gyvenimu. Čia galima rasti išsaugotus medinius namelius, vietos amatininkų dirbinius bei pažinti kaimiško gyvenimo ritmą. Šie kaimai kartu su malūnu sudaro autentišką, laiko nepaliestą atmosferą, kuri leidžia prisiliesti prie Lietuvos kultūrinio identiteto šaknų.

Ignalinos rajonas
2019 m. Paliesiaus dvaras jungia istoriją, kultūrą ir gamtą, akcentuodamas sveikatos ir gerovės svarbą. Čia lankytojai gali atsipalaiduoti terapinėse programose, tyrinėti parką ar mėgautis klasikinės muzikos koncertais - tai vieta, kur atgimsta kūnas ir siela, o dvaro didybė tampa įkvėpimu ateičiai.
tags: #paliesiaus #dvaro #sodyba