Nuosavybės teisė daugelio mokslininkų yra pripažįstama viena svarbiausių žmogaus teisių. Neretai ji sąlygoja kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisę į orumą, teisę į gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. turėjimą. Šis nuosavybės institutas ilgainiui tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių.
Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė. Tačiau atkūrimas užtruko, nes reikėjo sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus. Todėl buvo pasitelkti tarpiniai, greitesni ašis reikalų tvarkymo variantai. Žemės sklypų matavimo srityje taip atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai. Siekiant greitumo ir paprastumo, juose sklypų ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai paaiškėdavo netikslumai, žmonės naudodavosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklypų ribas.
Vakaruose teisės doktrinoje yra įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybę į daiktą. Ne išimtis yra ir žemė. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas. Jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas ir į faktiškai valdomo sklypo ribas.
Šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Šios normos platesnis įtvirtinimas išspręstų problemas, kai gretimų sklypų savininkų ribos pagal dokumentus nesutampa. Išanalizavus įstatymus ir esamą teisinę praktiką, bus nagrinėjama galimybė žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktinį valdymą. Iškeltiems uždaviniams įvykdyti, bus remiamasi teisės doktrinos, teismų praktikos, bei įstatyminiais šaltiniais. Bus pasitelkiama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūra. Šios mokslinės doktrinos lietuvių kalba beveik nėra.
Užsienio šalių literatūra ašiuo klausimu yra gausesnė. Įdomūs požiūriai rasti ir Ispanijos, Didžiosios Britanijos literatūroje. Kadangi valdymas ir nuosavybės teisė į žemę yra labai sena teisės ašaka, daug informacijos suteiks ir teisės istorijos analizė. Tai pasakytina apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai išvystyta. Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų šalių žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose būtų pasisakoma šia tema. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės problemų sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neišplėtotas. Kita vertus tai rodo, darbo temos aktualumą, teisinės problemos buvimą.
Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai. Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas. Taip analizė tampa tikslesnė, konkretesnė, lieka mažiau vietos dviprasmybėms ir nesusipratimams. Tai labai svarbu ir taikant įstatymus kasdienybėje, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisinės normos reguliavimo lauką. Šioje darbo dalyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoka.
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio žemė reikšmės:
- planeta, kurioje mes gyvename.
- viršutinis planetos paviršinis sluoksnis: tą sluoksnį sudaranti medžiaga.
- ariamas paviršius.
- sausuma.
- šalis, kraštas.
- dirva.
- dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas.
- dugnas.
Nors tai natūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikšmėmis. Šios sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir kokiomis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų kokybei ir teritorinė bazė kitoms kokio ašakoms plėtoti, gyvenamosios vietovės, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Matyti, kad įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos. Galbūt dėl to šiam terminui nėra skiriama daug dėmesio. Apibrėžimus randame tik keliuose šaltiniuose. Užsienio literatūra ašiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė. Coke (1552-1634) yra pasakęs: Žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima būtų priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrūmius ir dykynes.
Matyti, jog užsienio literatūroje žemės sąvoka apima labai platų reikšmių lauką. Šios virš žemės paviršiaus ir po juo. Tokia samprata šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos. Pastarojoje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas kas yra ant žemės. O pati žemės sąvoka tą daiktą neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str. Šia galėtume pereiti prie žemės sklypo sąvokos analizės. Jau minėtame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis sklypas apibrėžiamas kaip: 1.žemės gabalas. Kituose šaltiniuose apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka. Iš pastarojo šaltinis matyti, kad Lietuvos įstatymuose teikiama didelę reikšmę žemės sklypo registravimui. Taip pat minimos nustatytos žemės sklypo ribos. Šia nedetalizuojama kaip tos ribos turėtų būti nustatomos.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne randame žodžio riba apibrėžimą. Tai : 1 erdvės ar laiko skiriamoji siena. 2 leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis. Išsiaiškinome darbe vartojamos sąvokos duomenis. Šios sąvokos, jos vartojimo ir aiškinimo ribas teisėje. Šios žemės sklypo ribos sąvoką. Tai: riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatymas, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos sąvoką galime pereiti prie įstatymų, kurie reglamentuoja sklypo ribos nustatymą. Šias problemas. Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti ką reiškia ta sąvoka. Šia nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra šia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu.
Reikėtų paminėti CK 4.45 str. Jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šis aktas labai svarbus šiam darbui, jis pasisako pradžioje išsikeltu teisiniu klausimu. Jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas dar ir į faktiškai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės. Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų, dėl žemės ribų. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesiikiša, nebent šalių susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą. Svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams.
Didelis dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai kitų įrodymų sąvokai. Aiškina, kad byloje, dėl žemės sklypo ribų teismas, kaip ir bet kurioje kitoje byloje, turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis. Konsultacijoje aiškinant kitų įrodymų nustatant žemės sklypo ribas sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šia minėtoje CK normoje kalbama apie tai, jog žemės sklypo ribos turi būti neaiškios esamuose dokumentuose.
3 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš planuodami žemės tyrimą
Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. reguliuoja visiaškai kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. Šiam nagrinėjamos normos taikymui. Jei įtakos ir žemės sklypo riboms, galima pasitelkti šį Civilinio kodekso straipsnį. Kas, kokie dokumentai yra minimi ir t. t. Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai.
Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jų viduriu. Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse pasakyta, kad žemės sklypo riba prie upelis ir griovis, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu.
Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus. Matyti, kad teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams. Šia iš kitos pusės iš to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas. Tai dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo. Išijamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Šiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų šiandieniniame Lietuvos gyvenime. Šia, kaip pastebi E. Tokio pobūdžio klausimai nėra naujas reiškinys. Tai dėl žemės sklypo ribų. Šio riba priklausė kaimyninis sklypų savininkams pusiau. Tai, kildavo dėl šios ribos, buvo sprendžiami būtent šio skundo pagrindu. Matome, kad panašaus sklypo ribų reglamentavimo požymiai yra ir dabartiniuose įstatymuose.
Žemės sklypo ribų reglamentavimą rastume ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Žymesnis tarp jų būtų XII lentelis įstatymas. Kad būtų paliktas laisvas 5 pėds ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Pastarasis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo. Šios gretimų sklypų. Šiame įstatyme labiau kalbama apie statinis statymą ant žemės sklypo ribos. Matyti, kad tiek romėns teisė, tiek XII lentelis įstatymas nustatė laisvę tarpai prie žemės ribos. Šiuojami tie laisvi tarpai. Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas.
Šios. Šia iš kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą. Šios atskirų priklausomybę nuosavybės teisę į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslis prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje išaiškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. Šiuose žemės sklypų ribų klausimus, yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas šis skyrius. Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamus žodžius analizė. Jei jų gerai nežinant gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus.
Šia minėto CK 4.45 str. 1d tekstą. Šios žodžio tikslus reikšmę. O rašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus. Šias priešingą nei žodyne apibrėžtos reikšmės. Penkiakalbiame aiškinamajame metrologijos terminų žodyne randame ir viso žodžio netikslumas paaiškinimą. Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Šios asmens netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės iš kur jie atsiranda. Šios teisės akts, reikalavims žemės sklypo ribų nustatymams, t. y.
Lietuvos žemėlapis
Šioje teisės normoje. Šiavimo, klaidas galima lengviau išieškoti atlyg...