Straipsnyje apžvelgiama, kaip nustatyti įmonės turto įsipareigojimus, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-853-781/2020, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Ginčo esmė
Bankroto administratorė R. V. kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad bankroto administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, bendrovės turtas. Taip pat BUAB „Mankerta“ nėra įvykdžiusi mokestinių prievolių, susidariusių nuo 2013 m. rugsėjo 25 d., tačiau dengė įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tuo pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą. Bankroto administratorės gauta informacija apie dokumentų praradimą yra prieštaringa ir neįtikinama; BUAB „Mankerta“ nemokumą nulėmė bendrovės piniginių lėšų paėmimas iš bendrovės banko sąskaitos, bendrovės lėšų naudojimas trečiųjų asmenų naudai.
Suinteresuotų asmenų pozicijos
- Buvusi BUAB „Mankerta“ vadovė I. P. nurodė, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės dokumentų praradimo buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų dėl jos kaltės.
- Buvęs BUAB „Mankerta“ vadovas R. S. nesutiko su bankroto administratorės nuomone. Jis nurodė, kad UAB ,,Mankerta“ vadovo pareigas jis ėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 11 d. ir nuo 2017 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo.
- Suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, kad jam vadovaujant bendrovei, ji veiklos nevykdė, dokumentai apie įmonės veiklą jam perduoti nebuvo.
- Suinteresuotas asmuo I. J. nurodė, kad ketino realizuoti prekes, todėl jai buvo reikalinga bendrovė.
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad UAB „Mankerta“ buhalterinė apskaita nuo 2013 m. gegužės 11 d. nebuvo tvarkoma, nes įmonėje nebuvo profesionalaus buhalterio. Kadangi dėl netinkamo dokumentų saugojimo ir jų sunaikinimo neįmanoma patikrinti įmonės veiklos, teismas sprendė, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantė atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė būtų tyčia netinkamai tvarkiusi bendrovės buhalterinę apskaitą.
- Teismas akcentavęs, jog turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, skundžiama nutartimi šiuo aspektu tik aptarė teisės normas, bendrą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, tačiau jos nesubendrino ir neįvardijo, kokie apeliantės ar kitų asmenų veiksmai lėmė tyčinį bankrotą.
- Skundžiamoje nutartyje teismas neatskleidė pareiškimo motyvo, kad tyčinis bankrotas privalo būti konstatuotas dėl neišsaugotų ir neatkurtų įmonės finansinių dokumentų.
- Teismas neįvertino, kad apeliantė iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ėjo bendrovės vadovės pareigas, ir bankroto byla UAB „Mankerta“ iškelta tik po dviejų metų pasikeitus daugiau nei trims vadovams, todėl ji niekaip negalėjo lemti įmonės bankroto, juo labiau tyčinio.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Mankerta“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2019 m. liepos 27 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Tyčinio bankroto požymiai
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Analizuojamu atveju bankroto administratorė kreipėsi į teismą teigdama, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodyti BUAB „Mankerta“ tyčinio bankroto požymiai (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas; įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą; aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir tenkinęs bankroto administratorės prašymą, gausiai cituodamas kasacinio teismo praktiką, visiškai nevertino faktinių bylos aplinkybių, nedetalizavo, vadovaujantis kokiais ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintais požymiais juridinio asmens bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo s...
Apibendrinant, įmonės turto ir įsipareigojimų nustatymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus faktinių aplinkybių vertinimo ir atsižvelgimo į teismų praktiką.
Šioje byloje nagrinėtos aplinkybės rodo, kaip svarbu tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir vykdyti įmonės valdymo organų pareigas, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių kreditoriams ir pačiai įmonei.
Įmonės vadovų pareigos bankroto atveju
Įmonės vadovai turi specifines pareigas, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Šios pareigos apima:
- Laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo: Jei įmonė tampa nemoki, vadovai privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
- Tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą: Vadovai privalo užtikrinti, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai ir laiku, kad būtų galima nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį.
- Vengti veiksmų, kurie pablogintų įmonės finansinę padėtį: Vadovai privalo vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti įmonės finansinę padėtį, pavyzdžiui, sudaryti nuostolingus sandorius ar perleisti turtą už mažesnę kainą.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) svarba
ĮBĮ nustato pagrindinius įmonių bankroto proceso principus ir taisykles. ĮBĮ taip pat apibrėžia tyčinio bankroto sąvoką ir nustato atsakomybę už tyčinį bankrotą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ĮBĮ aspektus:
- Tyčinio bankroto požymiai: ĮBĮ nustato požymius, kurie gali rodyti, kad įmonės bankrotas yra tyčinis. Tai apima netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, turto perleidimą už mažesnę kainą, nuostolingų sandorių sudarymą ir kitus veiksmus, kurie pablogina įmonės finansinę padėtį.
- Atsakomybė už tyčinį bankrotą: ĮBĮ nustato civilinę ir baudžiamąją atsakomybę už tyčinį bankrotą. Asmenys, pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir privalo atlyginti įmonei ir kreditoriams padarytą žalą.
Teismų praktikos reikšmė
Teismų praktika yra svarbi ĮBĮ aiškinimo ir taikymo dalis. Teismų sprendimai padeda nustatyti, kokie veiksmai laikomi tyčiniu bankrotu ir kokia atsakomybė už tai taikoma. Todėl svarbu atsižvelgti į teismų praktiką, sprendžiant klausimus, susijusius su įmonių bankrotu.
Civilinė byla Nr. e2-1144-553/2020
Civilinė byla Nr. e2-1144-553/2020, kurioje netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo O. L. (O. L.), n u s t a tė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu egzistavimo. 2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi BUAB „Bruksija“ (toliau - ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 3. Bendrovė kreipėsi į teismą su prašymu (patikslintu) bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkto (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkto (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) pagrindais.
Svarbiausi aspektai, kuriuos reikia įvertinti nustatant įmonės turto įsipareigojimus:
- Buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamumas ir prieinamumas: Ar buhalterinė apskaita tvarkoma tinkamai ir ar visi dokumentai yra prieinami?
- Įmonės valdymo organų veiksmai: Ar įmonės valdymo organai vykdė savo pareigas tinkamai ir ar jų veiksmai nepablogino įmonės finansinės padėties?
- Sandorių teisėtumas ir ekonomiškumas: Ar įmonės sudaryti sandoriai buvo teisėti ir ekonomiškai pagrįsti?
- Priežastinis ryšys tarp veiksmų ir bankroto: Ar yra priežastinis ryšys tarp įmonės valdymo organų veiksmų ir įmonės bankroto?
tags: #negalima #nustatyti #bendroves #turto #isipareigojimu