Pakruojo dvaras, įsikūręs Šiaurės Lietuvoje, yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių dvarų kompleksų šalyje, menantis turtingą ir permainingą istoriją. Šis unikalus Lietuvos perlas, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba, kviečia kiekvieną lankytoją į neprilygstamą kelionę laiku.
Pagrindinis Pakruojo dvaro ansamblio akcentas - puošnūs dviaukščiai rūmai.
Dvaro Įkūrimas ir Savininkai
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai.
Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe. Pakruojo dvarą valdė kelios Ropų kartos: Teodoras (1783-1852), Hermanas (1810-1890), Leonas (1860-1940), Julius (1910-1944).
Baronai von Roppai turėjo reikšmingą įtaką Pakruojo dvaro klestėjimui. Baronai von Roppai buvo žinomi dėl savo pažangių ūkininkavimo metodų ir kultūrinės veiklos.
Jie įkūrė komercinį ūkį, kuris generavo dideles pajamas, ir 1866 m. įsteigė dvaro vaistinę bei ligoninę. 1897 m. Pakruojyje veikė pavyzdinė kredito draugija, vadovaujama barono Leono von Roppo. 1909 m. buvo įkurta alaus darykla ir garo malūnas.
Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro valdymas ėmė keistis. Politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė baronų šeimą - Ropai buvo priversti atsisakyti dalies savo turto.
Dvaro Architektūra ir Parkas
Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. Dvaro statybas pradėjo Vilhelmas fon Ropas, vėliau pastatus projektavo ir statė Teodoras fon Ropas.
Pagrindinis Pakruojo dvaro ansamblio akcentas - puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Rūmų vidaus planas anfiladinis, o centre - ovali salė su jonėnų kolonada.
Pakruojo dvaro simboliu tapęs arkinis tiltas - Kruojos užtvanka.
Peizažinis Pakruojo dvaro parkas, kurio struktūra išlikusi iki šių dienų, buvo užveistas 1850-1860 m. Pagal to meto anglišką parkų formavimo schemą pirmenybė buvo teikiama natūraliai gamtai ir natūralumo imitavimui.
Kiti Dvaro Pastatai:
- Greta dvaro rūmų buvo nedidelis sandėlis, arklidės ir ledainė.
- Vakarinį kompleksą sudarė alaus darykla, pieninė ir kiaulidės pastatai.
- Rytinį - tvartas ir gyvenamieji korpusai.
- Pietinį - du svirnai.
- Už tvenkinio stovėjo dvaro ūkiniai trobesiai.
Nuo centrinių dvaro rūmų, atskirti didžiulio parko, buvo kalvė, smuklė, vėjo malūnas, Pakruojo simboliu tapęs arkinis tiltas - Kruojos užtvanka bei vandens malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų ir dolomito.
Žinoma, kad tiltas statytas XIX a. pab. kaip Kruojos upės užtvankos dalis pagal prancūzų inžinerinės hidrotechnikos mokyklos auklėtinio projektą iš vietinės, Pakruojo krašte kasamos uolienos - dolomito, tiksliau, tašytų jo plokščių.
Būtent baronai fon Ropai ir surado Pakruojo „auksą“ - dolomito klodus. Datuojama, kad šis, toks vienintelis Europoje tiltas-užtvanka, pastatytas 1821 metais. Jo ilgis - 33 m, plotis - 4,8 m, o aukštis 5 m.
Dvaro Gyvenimas ir Veikla
Jau nuo barono Vilhelmo Ropo laikų dvare buvo plėtojamas prekinis ūkis, kuris duodavo daug pajamų. 1866 m. buvo įsteigta dvaro vaistinė, kuri aptarnavo 3956 gyventojus, buvo dvylikos lovų ligoninė.
1897 m. Pakruojyje veikė pavyzdinė kredito draugija, vadovaujama barono Leono fon Ropo. 1909 m. dvare veikė alaus darykla ir garinis malūnas.
Po 1922 m. žemės reformos Ropų ūkis sumažėjo: jiems buvo paliktas dvaro centras ir 300 ha žemės. Dvare buvo atlikta melioracija, toliau plėtojama gyvulininkystė, sodininkystė, bitininkystė.
1940 m. dvarą pagal testamentą paveldėjo Julius fon Ropas. Per karą dvare buvo įkurdintas vokiečių repatriacijos štabas. 1944 m. Po karo Pakruojo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis. 1959 m. rūmai buvo remontuojami, juose iki 1979 m. veikė žemės ūkio technikumas, vėliau - žemės ūkio kadrų kvalifikacijos kėlimo mokykla.
Pakruojo Dvaras Šiandien
Nuo 2004 metų dvaro priežiūra ir valdymas yra patikėti Pakruojo rajono savivaldybei, kuri ir yra atsakinga už jo atnaujinimą, restauraciją ir pritaikymą visuomenės reikmėms.
Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos.
Atlikus restauraciją dvaras buvo pritaikytas rekreacinei veiklai. Jame duris atvėrė restoranai „Karčiama Traktierius“, „Dvaro rūmų restoranas“ ir „Baltoji pokylių salė“, kuriame rengiami užsakomieji renginiai ir banketai. Pakruojo dvaro restoranuose organizuojami Grill vakarai.
Viešbutis „Centriniai dvaro rūmai“ svečiams leis pasijausti tikrais dvariškiais, juose įrengta 11 svečių kambarių, kurie „skirti barono svečiams“. Viešbutis „Malūnininko namas“ svečius priima 22 kambariuose, kurie kiekvienas įrengti unikaliai. Kambariuose gali apsistoti nuo vieno iki trijų svečių. Dvare taip pat teikiamos SPA paslaugos.
Nuo 2018 metų Pakruojo dvare rengiamas šviesų festivalis. 2020 metais organizatoriai ruošiasi svečiams pristatyti visiškai atsinaujinusį ir stebuklais alsuojantį šviesų festivalį.
Pakruojo dvaras dabar yra veikiantis, „gyvas“ architektūrinis paveldas, leidžiantis patirti tikrą XIX a. pab. Dvare dabar vyksta įvairūs festivaliai, edukacinės programos, vestuvės ir net teatrališki spektakliai, sugrąžinantys lankytojus į praėjusius laikus.
Pakruojo dvaro ūkyje lankytojai kviečiami susipažinti su XIX a. dvaro ūkio darbais: išbandyti seniausią amatą pasaulyje - puodininkystę, kirpti avį, velti gražiausius ir šilčiausius daiktus iš vilnos, kalti laimės vinis ir pasagas. Paslaugų kainos sutartinės.
Šalia to Pakruojo dvaras buvo vienas didžiausių ūkių Lietuvoje. Jame veikė bravoras, spirito gamykla, vandens malūnas, aptieka ir netgi buvo įsteigta ligoninė.
Pakruojo dvaras šiandien yra tikras „gyvas“ architektūrinis paveldas, leidžiantis pasinerti į XIX a. pab. Būtent Pakruojo dvare šią praeitį galima patirti patiems, per autentišką aplinką ir atgimusias dvariškas veiklas.
Dvariško elgesio taisyklės:
Pirmas parėdymas Žirgus, arklius ir ristūnus, ratus, karietas ir vežimus, kuriais atvykote, statykite, kaip prigula, tam skirtose vietose, idant nubyrėtų kelio dulkės ir visam pasimirštų, ką užnugaros palikote.Tegul mylistos įsitemyja, kad iš dvaro išvyks kitokie negu atvyko.
PAKRUOJIEČIAI IR PAKRUOJO KRAŠTO GYVENTOJAI - TAPKITE DVARIŠKIAIS!
| Privilegija | Aprašymas |
|---|---|
| Dalyvavimas renginiuose nemokamai | Dvariškis iš Pakruojo krašto gali dalyvauti dvaro organizuojamuose renginiuose nemokamai. Tai: - Istorinių nuotykių parkas; - Barono gimtadienis / dvaro sezono atidarymas; - Vasaros ir pavasario gėlių festivaliai; - Bumbulinės. |
Bendroji informacija:
- Viešbutis
- Karčema Traktierius
- Renginių organizavimas
Darbo laikas:
- Karčema Traktierius
- Administracija
Pakruojo dvaro adresas Parko g.
Atnaujinta: 2022 m. lapkričio mėn. 18 d.
Kiti Lietuvos dvarai, kuriuos verta aplankyti:
- Alantos dvaras Molėtų rajone
- Aristavėlės dvaras Rumšiškėse
- Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone
- Aukštosios Fredos dvaras Kaune
- Hugo Šojaus dvaras Šilutėje
- Kretingos dvaras Kretingos mieste
- Plungės dvaras Plungės mieste
- Raudondvario dvaras Kauno rajone
- Saldutiškio dvaras Utenos rajone
- Trakų Vokės dvaras Vilniaus rajone
- Tuskulėnų dvaras Vilniuje
- Užutrakio dvaras Vilniaus rajone