Šiandien Lietuvoje vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai užsieniečiai, atvykę čia dirbti ar studijuoti, ieško gyvenamosios vietos. Tačiau ne visada jų integracija į naują visuomenę vyksta sklandžiai. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną tokį atvejį, kai išsilavinęs specialistas iš Pakistano susidūrė su sunkumais ieškodamas buto Lietuvoje.
Sunkumai ieškant būsto
Verslininkas K. Noreika pasidalijo istorija apie savo darbuotoją iš Pakistano, kuriam nepavyko rasti gyvenamosios vietos Lietuvoje. Po metus trukusio dokumentų tvarkymo, pakistanietis atvyko į šalį, tačiau jo integracija prasidėjo ne itin sėkmingai.
K. Noreika pasakojo: "Važinėjome be jo. Sakėme, kad įmonė garantuoja už apmokėjimą, nuomą, bet bute gyvens užsienietis. Lietuvių reakcija į tai mane labai nustebino. Ne visada sakydavome, kad kolega iš Pakistano, užtekdavo paminėti, kad iš užsienio, ir niekas toliau nesileisdavo į kalbas."
Nepaisant įmonės garantijų ir apmokėjimo už nuomą, nė vienas nuomotojas nesutiko išnuomoti būsto kvalifikuotam atvykėliui. "Neradome jam buto iki šiol. Tik nakvynės namai ir tai tik su mūsų įmonės garantija bei apmokėjimu priėmė jį. Aš tikėjau, kad Lietuva - tolerantiška šalis, bet praktika parodė, kad ne. Mes apžiūrėjome 15 butų ir visų atsakymai buvo neigiami vien dėl to, kad asmuo iš užsienio", - teigė K. Noreika.
Tokia situacija kelia klausimus apie lietuvių požiūrį į užsieniečius ir tolerancijos lygį mūsų visuomenėje. Ar išankstinės nuostatos ir stereotipai trukdo užsieniečiams integruotis į Lietuvos visuomenę?
Pasak K. Noreikos, daugelis turi susiformavę neigiamą nuomonę apie Pietų Azijos valstybes. Tačiau jis pabrėžė, kad Pakistane gyvena apie 140 mln. žmonių, o išpuolių skaičius, palyginus su populiacijos dydžiu, nėra didelis. "Gerų ir normalių žmonių ten tikrai galima rasti", - tvirtino K. Noreika.
Užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje
Nors kai kurie užsieniečiai susiduria su sunkumais ieškodami būsto, jų indėlis į Lietuvos darbo rinką yra vis svarbesnis. Darbdaviai aiškina, kad neturi kito pasirinkimo, esą Lietuvoje sunku rasti darbuotojų.
Štai iš Tadžikistano atvykęs Churšė Lietuvoje gyvena jau beveik metus. Vyras čia remontuoja ir dažo traktorius. Lietuvoje uždribtus pinigus siunčia šeimai į tėvynę. "Normalios sąlygos, geros. Yra hostelis, labai patogu. Po darbo - į namus, švaru, maisto produktų yra, pilnai aprūpinti, gera įmonė", - pasakoja Churšė.
Migrantai dirba darbus, kurių nenori lietuviai. Vyrą įdarbinusi bendrovė „Kaslita“ pasakoja, kad šiuo metu grubiai iš pusantro šimto darbuotojų, keliolika yra atvykėliai iš trečiųjų šalių. "Turime ir statybininkų, ir mūsų technikos plovėjas yra iš trečiųjų šalių. Kaip darbuotojai jie yra geri, jei bendrai žiūrint. Ir jei duodi darbą, ką jie nusimano, jie ir dirba gerai", - pasakoja „Kaslita“ vadybininkas Mantas Šimkus.
Verslas aiškina, kad jie neranda, kas Lietuvoje degtų noru dirbti tuos pačius darbus. "Nuolat ieškome prie technikos remonto, prie techniko paruosimo, operatorių. Trūksta Lietuvoje, todėl žiūrim visur kitur", - teigia M. Šimkus.
Darbuotojų trūksta ir duoną, užkandžius bei šaldytą produkciją gaminančiai „Mantingai“, kuri turi apie pusantro šimto užsieniečių, iš kurių maždaug pusė - atvykėliai iš trečiųjų šalių. "Yra tam tikros kvotos, kurios įpareigoja mus vežtis tiek, kiek galim, negalim vežtis tiek, kiek norim. Atrinktų kandidatų ir šiandien turime apie 80 kitose šalyse, bet jų dokumentų sutvarkymas pakankamai ilgai užtrunka. Tiek, kiek mums leidžia įstatymas atsivežti vienokios ar kitokios pozicijos, tiek mes ir turime", - pasakoja „Mantinga“ personalo vadovė Nijolė Daukšienė.
Bendrovė planuoja plėstis, tačiau neranda lietuvių, kurie norėtų dirbti. Verslas aiškina, kad savo darbuotojams moka konkurencingą atlyginimą. "Mes atitinkame rinkos tendencijas, mes pasilyginame su vietos įmonėmis. Taip, kad drįsti sakyti, kad mes mokame per mažą atlyginimą, aš nedrįsčiau sakyti", - tikina N. Daukšienė.
Pasak bendrovės, dokumentų tvarkymas užsieniečiui darbuotojui gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki pusmečio, tačiau kito pasirinkimo verslas esą neturi. Apie tai, kad Lietuvos verslininkai dažniau dairosi į trečiąsias šalis, liudija ir statistika. Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje buvo 138 tūkstančiai darbuotojų iš trečiųjų šalių, tai yra 20 tūkstančių daugiau nei metus prieš tai. Du trečdaliai užsieniečių, kurie dirba Lietuvoje, yra iš Baltarusijos ir Ukrainos, toliau eina piliečiai iš Uzbekistano, Kirgizijos respublikos, Tadžikistano. Baltarusių Lietuvoje - beveik 49 tūkstančiai. Ukrainiečių - 45 tūkstančiai.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje įsitvirtino atvykėliai ir iš Vidurio Azijos.
Ši lentelė iliustruoja užsieniečių įdarbinimo tendencijas Lietuvoje. Nors imigrantai susiduria su tam tikrais sunkumais, jų indėlis į šalies ekonomiką yra akivaizdus.
Verslas, kuris keičia pasaulį: ar Lietuvos įmonės pasiruošusios globaliai atsakomybei?
tags: #pakistanietis #nuomoja #buta