Žurnalo „Forbes“ sudarytas turtingiausių 40 Afrikos žmonių sąrašas tik patvirtina augančią regiono svarbą pasaulinėje ekonomikoje. Afrikos turtuoliai savo turtus kaupia visose žemyno valstybėse nuo Maroko ar Egipto iki Pietų Afrikos Respublikos (PAR) įvairiausiose pramonės šakose. Jų valdomos kompanijos tenkina ne tik vietinę apklausą, tačiau prisideda ir prie pasaulinių poreikių patenkinimo.
Bendras 40 turtingiausių Afrikos gyventojų turtas siekia 64,9 mlrd. JAV dolerių - daugiau nei 40 turtingiausių Tailando gyventojų (kurių turtas siekia 45 mlrd. JAV dolerių), tačiau mažiau nei 40 turtingiausių Taivano gyventojų (92,7 mlrd. JAV dolerių).
Svarbu pažymėti, kad, kalbant apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiama į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę.
Tikslesnis vaizdas apie gyvenimo sąlygas susidaro, kai visa produkcija yra padalijama iš gyventojų skaičių, t. y. žiūrima, kiek BVP tenka vienam gyventojui. BVP vienam žmogui pasako šiek tiek daugiau, kiek lėšų yra prieinama kiekvienam gyventojui. Be to, reikia atsižvelgti ir į valiutos kurso svyravimus arba apie būtiniausių prekių (maisto, drabužių, pastogės) kainų pokyčius. Norint išsiaiškinti, kiek yra turtingi kokios nors šalies gyventojai, reikia suprasti, kokia jų perkamoji galia.
Turtingiausi Afrikos gyventojai
Turtingiausias Afrikos gyventojas yra Nigerijos pilietis Aliko Dangote, kurio turtas siekia 10,1 mlrd. JAV dolerių. Jis turi visoje Afrikoje vekiančios kompanijos „Dangote Cement“ akcijų, o taip pat ir vertybinių popierių miltų gamybos, cukraus perdirbimo ir druskos gamybos kompanijose. Po jo seka PAR deimantų magnatas Nicky Oppenheimeris, kuris turi 6,5 mlrd. JAV dolerių vertės turto. Lapkričio pradžioje N. Oppenheimeris nusprendė parduoti likusias šeimos turimas deimantų kasybos „DeBeer“ akcijas kalnakasybos milžinei „Anglo American“, taip užbaigdamas daugiau kaip 80 metų trukusį šeimos verslą. Tačiau pasaulis yra mažas - „Anglo American“ kompaniją 1917 metais įkūrė N. Oppenheimerio senelis, dėl to šios dvi kompanijos turi labai artimus ryšius.
A. Dangote ir N. Oppenheimeris yra du iš 16 Afrikos milijardierių.
10 turtingiausiųjų Afrikos gyventojų:
- Aliko Dangote (54 metai) - 10,1 mlrd. JAV dolerių (Nigerija)
- Nicky Oppenheimeris ir šeima (66) - 6,5 mlrd. JAV dolerių (PAR)
- Nassefas Sawiris (50) - 4,75 mlrd. JAV dolerių (Egiptas)
- Johannas Rupertas ir šeima (61) - 4,7 mlrd. JAV dolerių (PAR)
- Mike'as Adenuga (58) - 4,3 mlrd. JAV dolerių (Nigerija)
- Miloudas Chaabi (82) - 3 mlrd. JAV dolerių (Marokas)
- Naguibas Sawiris (57) - 2,9 mlrd. JAV dolerių (Egiptas)
- Christoffelis Wiese'as (70) - 2,7 mlrd. JAV dolerių (PAR)
- Onsi Sawiris (81) - 2,6 mlrd. JAV dolerių (Egiptas)
- Patrice'as Motsepe (49) - 2,5 mlrd. JAV dolerių (PAR)
Po Egipto seka PAR, kuri gali pasigirti didžiausiu BVP visame žemyne (2010 metų skaičiavimais PAR BVP sudarė 357 mlrd. JAV dolerių). PAR gyvena 4 iš visų Afrikos milijardierių, tačiau šalis gali didžiuotis tuo, kad jos atstovų „Forbes“ 40 turtingiausių Afrikos žmonių sąraše yra daugiausiai (net 15). Egiptas turi 9 savo atstovus, Nigerija - 8, Marokas - 5. Iš viso „Forbes“ sudarytame sąraše yra atstovai iš 6 Afrikos valstybių. Sąraše nėra nei vienos moters, vidutinis 40 turtingiausių Afrikos gyventojų amžius yra 61 metai. Ketvirtadalis turtingiausių Afrikos gyventojų turti diversifikuotą turtą. Tai vyksta per atvirą konglomerato valdymą (taip yra Egipto Mansourų šeimoje) arba per skirtingų pramonės sričių turto valdymą, kaip pavyzdžiui, Nigerijos atstovas Mike'as Adenuga, kuris savo turtus kaupia iš telekomunikacijų bendrovės „Globacon“ ir naftos gamintojos „Concoil“.
Antra pagal dydį pramonės šaka yra finansai, kur turtus kaupia 8 į „Forbes“ sąrašą patekę Afrikos turtuoliai. Šeši iš 40 Afrikos turtingiausiųjų užsiiminėja mažmenine prekyba.
Gamtinių išteklių trokštanti Kinija padidino tik vieno į „Forbes“ sąrašą patekusio turtuolio turtus. Theophilus Danjuma 2006 metais pardavęs 45 proc.savo turimų naftos bendrovės akcijų Kinijos užjūrio naftos kompanijai (CNOOC), gavo 1,7 mlrd.
BVP vienam gyventojui Afrikoje (šaltinis: Wikipedia)
Kinijos įtaka Afrikos ekonomikai
Kinijos infrastruktūros projektų tiek Nigerijoje, tiek ir visoje Afrikoje - apstu. Tačiau kartu su galimybėmis, ateina ir papildomos rizikos. Pavyzdžiui, už palankias paskolas ir infrastruktūrinius projektus, rytinėje Afrikos pakrantėje įsikūręs Džibutis Kinijai leido šalyje įkurti karinę bazę. Džibučio skola Kinijai šiuo metu siekia net 71 proc. Afrikai svarbių, tačiau rizikingų Kinijos projektų - čia ne vienas. Azijos milžinė Kinija 2017 metais už 3,2 mlrd. JAV dolerių baigė tiesti 290 mylių geležinkelio liniją iš sostinės Nairobio į uostą Mombasą. 2018 metais Etiopijoje už 2,9 mlrd. eurų kinai pastatė 750 kilometrų ilgio elektrinio traukinio bėgius, jungiančius šalies sostinę Adį Abebą ir kaimyninę šalį Džibutį.
Kinijos koja žengia ir pakrantėmis nuo Angolos iki Nigerijos. Palei Atlanto vandenyną Kinijos įmonės už Kinijos skolintus pinigus Afrikos šalims stato uostus. Tanzanijoje, Bagamojo mieste, Kinija užsimojo už 10 mlrd. JAV dolerių pastatyti didžiausią Afrikos jūrų uostą.
Žurnalistai teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį Kinija Nigerijoje pastatė nemažai kelių ir geležinkelio bėgių. Pavyzdžiui, padėjo pastatyti 186 kilometrų ilgio geležinkelio vėžę tarp šalies sostinės Abudžo ir Kadunos. Projektus galima vardinti ir vardinti, o kinų investicijos 2019 metais Nigerijoje siekė jau apie 20 mln.
Kinija ne tik investuoja į įvairius infrastruktūros projektus, tačiau stato gamyklas, atidaro verslus, kurių Nigerijoje gali būti keli šimtai, o visoje Afrikoje - per 10 tūkst.
Tačiau, anot A. Odinaka-Kennio, kiniškos prekės Nigerijoje neretai neatitinka šalyje keliamų kokybės reikalavimų. Pavyzdžiui, jei kalbame apie aliuminį, mes turime savo standartus, tačiau kinų atgabenamas aliuminis nėra toks geras. Jis nėra visiškai tinkamas infrastruktūros projektams. Tačiau Nigerija naudoja tą nekokybišką aliuminį kelių ir tiltų statybai. Galime kalbėti ir apie kasdieniškesnius produktus, pavyzdžiui, elektros lemputes. Kiniškos lemputės, nors ir pigesnės, nėra ilgaamžės.
Vyriausiojo dienraščio „Business-day“ redaktoriaus teigimu, Nigerija turi visą reikalingą teisinę bazę labiau reguliuoti kinų verslus, problema - teisės aktų ir kitų reguliacijų nėra paisoma. Jeigu valdžia pradėtų labiau reguliuoti kinų verslus Nigerijoje, daugelio problemų pavyktų išvengti.
Afrikos Sąjungos BVP (šaltinis: Wikipedia)
Alternatyvūs turtingumo vertinimo būdai
Įprastai kalbėdami apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiame į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę. Tokia analizė leido šiemet - jau antrus metus iš eilės - pirmąją vietą pagal gyvenimo lygį užimti ne JAV ar Šveicarijai, o Norvegijai.
Vertindami 178 pasaulio šalis, „The Economist“ ekspertai taikė tris skirtingus kriterijus: BVP vienam gyventojui pagal rinkos kursus, BVP atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (PPP) bei BVP, koreguotą pagal darbo valandas. Šveicarija ir Singapūras pagal nominalų BVP atrodo įspūdingai, tačiau gyvenimas ten - brangus, o darbo valandos ilgos. Antroje vietoje - Kataras, kurio turtą lemia gausūs energetiniai ištekliai. Trečioje - Danija, kuri kaip ir Norvegija, pasižymi subalansuotu gyvenimo ritmu ir stipria socialine politika.
Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant to, kad yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, užima tik 4-7 vietas skirtinguose vertinimo modeliuose. Jungtinė Karalystė šiemet liko toliau nuo lyderių - užimdama atitinkamai 19, 27 ir 25 vietas pagal vertinimo kriterijus. Įdomu ir tai, kad didžiausias šuolis per metus priklauso mažai šaliai - Gvjanai, kuri pakilo net 17 pozicijų.
Vertinant turtingumą pagal darbo valandų grąžą, kai kurios šalys išryškėja dėl tam tikrų demografinių ar socialinių ypatumų. Panašiai - Italijoje ir Nigerijoje. Italijoje vis daugiau gyventojų išeina į pensiją, Nigerijoje - dauguma dar net nepasiekė darbingumo amžiaus. Sąrašo gale - Burundis, kurio pajamos sudaro vos 0,15 % Šveicarijos BVP vienam gyventojui. Tai viena jauniausių pasaulio šalių - dauguma jos gyventojų dar net nesulaukė 17 metų.
Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais. Šalis neskuba demonstruoti savo ekonominės galios, bet tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką. Ši strategija leidžia norvegams ne tik gerai uždirbti, bet ir gyventi oriai, turint laiko sau, šeimai ir bendruomenei.
Kai kurios šalys, nors atrodytų turtingos, į šį reitingą nepateko dėl duomenų iškraipymo. Airija buvo pašalinta, nes jos BVP iškreipia mokesčių politika ir daugybės tarptautinių korporacijų buveinių buvimas.
Todėl, norint sukurti tikrą ir sąžiningą pasaulio turtingumo žemėlapį, būtina ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir žiūrėti, kiek jų lieka gyvenimui.
Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir sveikatos išsaugojimą, Norvegija tampa ne tik ekonomikos lydere, bet ir vertybių švyturiu. Jos pavyzdys rodo, kad valstybės klestėjimas priklauso ne nuo pelno siekimo bet kokia kaina, o nuo gebėjimo išmintingai subalansuoti ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus.
Pasaulio turtingiausios šalys
CIA World Factbook ir Wikipedia paskelbė dešimt turtingiausių šalių pasaulyje. Lyginant šalis, buvo atsižvelgiama į BVP ir kokią dalį vidaus produkto sukuria vienas gyventojas. Sąrašo pirmajame penketuke vietas dalijasi šalys, turtus susikrovusios iš naftos ir dujų. Įdomu ir tai, kad daugelyje šio dešimtuko valstybių gyvena santykinai mažai žmonių.
10 turtingiausių pasaulio šalių:
- Liuksemburgas
- Kataras
- Norvegija
- Kuveitas
- Jungtiniai Arabų Emyratai
- Singapūras
- JAV
- Airija
- Pusiaujo Gvinėja
- Šveicarija
Į „Global Finance“ reitingą, kuris sudarytas remiantis Pasaulio Banko „Pati turtingiausia šalis su 146 011 dolerių BVP - Kataras bei Tarptautinio „Valiutos Fondo duomenimis, įeina 185 valstybės.Į pačių turtingiausių valstybių dešimtuką papuola Kataras, Liuksemburgas, Singapūras, Brunėjus, Kuveitas, Norvegija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Honkongas, JAV bei Šveicarija.
Skurdžiausios šalys - Madagaskaras, Gvinėja, Eritrėja, Mozambikas, Nigerija, Burundis, Libija, Malavis, Kongas ir Centrinė Afrikos Respublika.
Šalys pagal BVP vienam gyventojui (šaltinis: Wikipedia)
Kataro rialas yra Kataro valiuta. Rialo simbolis yra ر.ق. Jis susietas su JAV doleriu santykiu 1$ = 3,64 rialo.
CAR nacionalinė valiuta - CFA frankas, kuris yra šešių Afrikos valstybių pinigas. Valiutos santykis 1 USD = 578,7 CFA.
Vidutinis darbo užmokestis Katare nėra pats didžiausias pasaulyje - 1690 dolerių. Tačiau šalyje didelis skaičius verslininkų. Beveik 90 proc. CAR gyventojų - gentys. Gbajų - 33 proc., bandų - 27 proc., taip pat išeiviai iš Sudano, ngbakai ir taip toliau.
Turtingiausi Kataro gyventojai labai gerbia sakalų medžioklę. Dohe, šalies sostinėje, galima rasti specialias klinikas medžiokliniams paukščiams.
Su žmonių medicina reikalai taip pat neblogi. Vyrai čia gyvena 79 metus, o moterys 78.
Vidutinė gyvenimo trukmė CAR - 48 metai vyrams ir 51 moterims. 2007 metų duomenimis, ŽIV virusu šalyje užsikrėtę 6,3 proc. gyventojų.
Naftos ir dujų gavyba Katarui atneša daugiau nei pusę viso BVP, 85 proc. viso eksporto ir 70 proc. šalies biudžeto pajamų. Dabar Kataro ekonomika ir politika susitelkusi į užsienio kapitalo pritraukimą ir neenergetinį sektorių.
Būtų paprasta teigi, kad pačiai skurdžiausiai pasaulio šaliai nepasisekė su gamtos turtais. Bet CAR jų turi daug: deimantai, uranas, auksas nafta, miškai ir hidroenergetiniai resursai.
CAR ekonomikos pagrindas - žemės ūkis ir medienos pramonė sudaro 55 proc. nuo BVP. Pramonė teikia tik 20 proc. šiam rodikliui.
40 proc. Kataro gyventojų - arabai. Šalyje taip pat gyvena išeiviai iš Pakistano, Indijos, Irano ir kitų šalių. Oficiali kalba - arabų, bet plačiai paplitusi ir anglų kalba.
80 proc. CAR gyventojų - krikščionys, didžioji jų dalis - protestantai. Didžioji dalis (15 proc.) musulmonų po religinio konflikto 2013 kovą išvyko į kaimynes Čadą ir Kamerūną.
2016 metų statistikos duomenimis Lietuva pagal BVP vienam asmeniui yra 14176 doleriai. Ji šiek tiek lenkia Latviją, bet gerokai atsilieka nuo Estijos. Tačiau pagal nelygybės mažinimo rodiklį Lietuva atrodo blogiausiai iš visų kitų Europos Sąjungos šalių. Geriausiai nelygybę mažinti sekasi Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims (Švedijai, Belgijai, Danijai, Norvegijai, Vokietijai, Suomijai, Austrijai, Prancūzijai ir kt.).
Priežastys, kodėl Kinija investuoja Afrikoje
tags: #turtingiausia #afrikos #valstybe