Utenos Krašto Kelionės Gidas: Nuo Kuktiškių Iki Kirdeikių

Utenos kraštas įsikūręs Vidurio Lietuvoje ir yra vienas istoriškai turtingiausių regionų. Utenos rajono savivaldybės plotas - 1229 km². Kiekvienoje seniūnijoje gausu istorinių vietų, muziejų, meno galerijų, senovinių sodybų, įvairių lankytinų objektų ir ypatingai gražios gamtos, todėl šį kraštą patogu aplankyti automobiliu.

Utenos rajono savivaldybės žemėlapis

Utenos mieste yra ne vienas reikšmingas architektūrinis paminklas: barokinė Utenos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, istorinės Utenos pilies griuvėsiai, vienas iš seniausių dvarų Lietuvoje - Dauniškio dvaras. Dauniškio ežere veikia šviečiantis fontanas su muzikine ir vaizdine programa. Istoriškas Utenos miestas klesti, keičiasi, jame gausu atsinaujinusių vietų, modernių galerijų, ekspozicijų, paminklų, kūrybinių erdvių. Utena kartais vadinama penkių minučių miestu. Čia gyvenantys ir dirbantys žmonės daugelį miesto vietų gali pasiekti vos per penkias minutes.

Utenos rajonas ribojasi su Aukštaitijos nacionaliu parku, kuriame gausybė vaizdingų takų, išskirtinių ežerų, miškų ir upių. Ši vieta tinka visiems norintiems mėgautis gamtos grožiu, žygiuoti, žvejoti, plaukioti. Utenos rajonas taip pat ribojasi su Labanoro regioniniu parku - vienu didžiausių regioninių parkų Lietuvoje, turtingu medžių, augalų, gyvūnijos ir geologinių objektų įvairove. Keliaujant automobiliu galima aplankyti įvairius pasivaikščiojimo takus, o atvykus prie ežerų mėgautis vandens sportu.

Prieš išvykstant pasitikrinkite ar turite pakankamai degalų ir keliaukite su tinkama žemėlapių ar navigacijos priemone. Pritrūkus degalų, pasinaudokite degalinės siūlomomis paslaugomis. ,,Alauša” yra populiari degalinė Utenos krašte. Ji taip pat yra viena iš keleto degalinių, esančių miesto centre. Šiose degalinėse galima įsigyti įvairių maisto produktų, tabako gaminių ir kt. Alauša degalinė yra aplinkelyje visai netoli įvažiavimo nuo Vilniaus pusės. Kupiškio ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje. Moderni degalinė, kokybiški degalai, automobilių plovykla. Užsipilkite ir keliaukite pigiau.

Kiekviena Utenos rajono seniūnija unikali, įdomi ir gausi lankytinais objektais: Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Utenos miesto, Utenos, Užpalių, Vyžuonų. Per Utenos rajono savivaldybę eina Kauno- Daugpilio (Latvija), Vilniaus- Utenos, Utenos- Kupiškio plentai. Skirkite kelionei po Uteną bent savaitgalį.

Toliau važiuojame keliu į Kuktiškes, sukame pro Vyžuonas į Užpalius. Nuo Užpalių pro Bajoriškių kelią į Tauragnus, nuo Tauragnų į Šuminus. Nakvojame Tauragnuose, Sudeikiuose prie Alaušo. Utenos krašte gausu gražios gamtos, gamtos paminklų. Po truputį atsiranda kur pasimėgauti ir gastroatostogautojams. Surasite nuostabių vietų nakvynei su nuostabiais vaizdais.

Kuktiškės: Istorija, Gamta Ir Pramogos

Kuktiškės yra šalia kelio Utena-Kaltanėnai-Švenčionys, 12 km į pietryčius nuo Utenos, todėl kelionė automobiliu užtruks apie 20 minučių. Nuostabi gamta ir tradicinė Lietuvos kaimo architektūra pritraukia turistus iš visos Lietuvos ir ne tik. Liaudies etimologija miestelio pavadinimą sieja su paukščiu kukučiu, visgi miestelio pavadinimas tikriausiai kilęs nuo Kuksos upės, pratekančios pro miestelį. Pro Kuktiškes teka ir Vyžintos upelis, kuriuo plaukiant baidarėmis susiduriama su įdomiomis kliūtimis.

Įspūdingas Kuktiškių miško gamtovaizdis: eglynai, pušynai, pelkės ir į jas įtekantys upeliai. 2 km į pietvakarius nuo Kuktiškių telkšo Alksno ežeras. Jo krantai vietomis pelkėti, vietomis apaugę miškais. Kuktiškėse pėsčiųjų ir dviračių maršrutai eina per laukus ir miškus bei patį miestelį. Keliaujant galima pamatyti ne vieną informacinį ženklą, nemažai vietų, kur pastatyti automobilį. Kuktiškėse yra keletas svečių namų, sodybų, kurie siūlo automobilio stovėjimo aikšteles savo svečiams.

Keliaujant automobiliu kelionė pradedama miestelio centre. Čia stovi ne viena senovinė kaimo sodyba, netoliese Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - vienas Kuktiškių simbolių. Bažnyčioje stovi senoviniai vargonai ir medinis kryžius. Šalia šventųjų paveikslų yra unikalios vėdinimo angos. Sekanti stotelė netoliese esantis Kuktiškių skulptūrų parkas, kuris buvo sukurtas Kuktiškių bendruomenės iniciatyva. Prie tvenkinio stovi trys tautodailininko, medžio skulptoriaus Stasio Karanausko sukurti stogastulpiai ir skulptoriaus, tautodailininko Valentino Šimonėlio sukurtos skulptūros.

Važiuojama į Čiužų sodyboje esančią Muziejų ir knygų prieglaudą. 2010 metais socialinių mokslų daktaras Antanas Čiužas ir filologė Elena Čiužienė savo sodyboje Kuktiškėse įsteigė kryždirbio Antano Deveikio ir knygnešio Liudviko Misevičiaus Kuliešiaus atminimo muziejų ir knygų prieglaudą. Čia sukaupta apie 2000 knygų, nemažai senų ir retų leidinių.

Keliaujama į Vytauto g. 10, kur vieno kiemo teritorijoje išdėstyta apie 60 pasakų motyvais sukurtų skulptūrų iš gelžbetonio. Kieme įkurtas Drakono džiunglių namelis, kurio sienas puošia mitologiniai ir gyvūnų betoniniai lipdiniai ant sienų. Atvykus galima fotografuotis, lipti ant skulptūrų. Čia galima švęsti gimtadienio ir kitas šventes.

Toliau važiuojama pamatyti šaltinio Pagelžkelės Versmelės, virstančios iš betono. Žmonės jau daug metų važiuoja iš šaltinio pasisemti vandens. Kuktiškėse, Asmalų kaime įsikūręs arbūzų ūkis. Lina ir Vaidas Gaižučiai arbūzus ir melionus augina ne vienerius metus. Kuktiškių miestelyje Vaida ir Gvidas Pauliai gamina obuolių sūrį.

Senovinis gatvinis kaimas Griūtys labai jaukus ir turi vos kelias sodybas. Katinų šeimos ūkyje galima įsigyti šviežiai spausto linų sėmenų aliejaus. Katinų ūkyje linų auginimo ir aliejaus spaudimo tradicijos gyvuoja daugiau nei šimtą metų. Čia taip pat galima įsigyti riešutų, sėklų ir kitokių sveikatai palankių produktų. Ramūno Katino šeimos ūkis Kalvų g. 4, Griūčių kaimas, LT-28123 Utenos r. , Telefonas: 8 686 48 432, El.

Kur Apsistoti Kuktiškėse?

• Kaimo turizmo sodyba ,,Komfortita”, adresu Ežerų g.
• Vydūnų sodyba, adresu: Piliakalnio g.
• Kaimo turizmo sodyba ,,Geras”, el.p. +370 605 20110.

Leliūnai: Piliakalniai, Muziejai Ir Sakralinis Menas

Leliūnai yra Utenos rajono pietvakariuose, prie kelio A6 Kaunas - Zarasai - Daugpilis. Leliūnuose stūksantys net trys piliakalniai yra Utenos krašto simboliai: Narkūnų, Pakalnių, Sūngailiškio.

Maršrutą automobiliu galima pradėti nuo Narkūnų piliakalnio su priešpiliu. Piliakalnis liudija I tūkst. pr. Kr. pr. - II a. ir XIV-XV a. pr. istoriją. Spėjama, kad ant piliakalnio stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės- pietų kryptimi, 55 m ilgio ir 35 m pločio šiaurinėje pusėje. Šlaitai statūs ir apaugę medžiais, vakarų šlaite įrengti laiptai. Prie piliakalnio pastatytos supynės, įrengti suoliukai.

Toliau važiuojama devynis kilometrus iki Dirvoniškio kaimo, kur įsikūrusi D. ir V. Neliupšių sodyba, kuri tarsi botanikos sodas ir puikiai žinoma apylinkėse. Važiuojant plentu Kaunas - Utena, tarp Ažugirių ir Antalgės kaimų, kairėje kelio pusėje stovi informacinė rodyklė į Sūngailiškio piliakalnį. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, jo aikštelė keturkampė, pailga rytų - vakarų kryptimi, 34x20 m dydžio. Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę.

Sekanti stotelė - Leliūnus garsinantis Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Muziejuje eksponuojama daugybė tradicinės taikomosios keramikos dirbinių: puodų, puodynių, puodelių, ąsočių, vazų ir kt. nužiestų senovėje ir šiandien. Muziejuje vykdoma aktyvi kultūrinė, edukacinė, leidybinė, pažintinė veikla, įgyvendinami įvairūs projektai, rengiamos šventės.

Keliaujama į Leliūnų šv. Juozapo bažnyčią, kuri yra viena gražiausių Utenos krašto bažnyčių ir buvo įamžinta fotografijos parodoje ,,Leliūnai. Bažnyčia. Metai”. Bažnyčioje skamba vieni geriausių Lietuvoje vargonų, kuriais grojo Juozas Gruodis, Juozas Karosas, Juozas Strolia. Čia vyksta vargonų muzikos koncertai.

Važiuojama į Kauno g. 27 esantį Leliūnų sakralinio meno muziejų. Muziejus įkurtas prie pagrindinio kelio esančiuose parapijos namuose. Muziejuje eksponuojami Leliūnų bažnyčios vargonininko ir choro vadovo Stanislovo Šakėno pirmieji jo darbo vargonėliai, jo tėvo žibintas, karo metu kulkos peršautas bažnyčios lango stiklas, senovinės aukų dėžutės, pirmasis altorėlis ir kt.

Toliau Kauno gatvėje 29-2 yra Leliūnų kultūros centras, kuriame buriasi įvairūs kolektyvai: moterų ansamblis, kaimo kapela, šokių kolektyvas, jaunimo šokių grupė ,,Crazy dance”, vaikų choras ,,Aušra”, mėgėjų dramos kolektyvas ,,Le Liūnė”, statomi spektakliai, dalyvaujama įvariuose renginiuose ir festivaliuose. Leliūnų miestelio centre įsikūręs V. Morozovienės modernus bitynas. Daugiaaukščiuose, dangaus žydrumo aviliuose talpinasi daugiau meduvių su koriais.

Už devynių kilometrų nutolęs Pakalnių piliakalnis, kurį galima rasti dešinėje kelio pusėje, važiuojant keliu Pakalniai - Leliūnai. Užlipus atsiveria gražūs ir tolimi vaizdai, matosi aštuonių bažnyčių bokštai: Leliūnų, Skiemonių, Alantos, Molėtų, Suginčių, Skudutiškio, Kuktiškių ir pačių Pakalnių, Vidinksto ežero.

Pakalnių piliakalnis Utenos rajone

Saldutiškis: Tarp Miškų Ir Ežerų

Saldutiškis įsikūręs tarp miškų ir ežerų, šalia geležinkelio ir plento Utena- Kaltanėnai- Švenčionys. Saldutiškyje telkšo siaurasis ir ilgasis Aiseto ežeras bei Saldutiškio miško apgaubtas Lamėsto ežeras. Saldutiškio krašte prasideda Labanoro giria. Aiseto vingiuose mėgsta ilsėtis žalčiai. Poilsiautojai ir gamtos mylėtojai šiose vietose atras ką nors nauja, čia gausu žmogaus nepaliestos gamtos. Taip pat gausybė pramogų, sutvarkytų sodybų, su nupjauta žole ir liepteliu į ežerą, tvarkinga pakrante, pušyno takais.

Prie Aiseto ežero patogu laiką leisti su vaikais. Ežero dugnas švarus, lėtai gilėjantis - puikiai tinkamas maudynėms. Ežere galima žvejoti, paplaukioti valtimis. Ežere gausu karšių, lydekų, lynų ir kuojų, ungurių, vėgėlių ir netgi šamų. Laimikį galima išrūkyti esančioje rūkykloje. Poilsiautojai džiaugiasi žemuogių, aviečių, mėlynių, bruknių, spanguolių krepšiais.

Maršrutą automobiliu galima pradėti aplankant Saldutiškio dvarą miestelio centre. Antanas Jaloveckis (1772-1852) minimas kaip dvaro įkūrėjas. Karo metais dvare veikė ligoninė, vėliau veikė vidurinė mokykla. Saldutiškio dvaro parkas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, kurio plotas - 2,1 ha. Jame galima pamatyti egzotinių medžių, retų krūmų bei medžių, liepų alėją, yra keturi tvenkiniai, auga rožės. Šiandien dvaro pastatai privatizuoti, čia rengiami kultūriniai, pažintiniai renginiai.

Šalia dvaro - Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija pastatyta 1928 metais. Joje grojama istoriniais medinių vamzdžių vargonais. Bažnyčios šventorių juosia 50 akmenų tvora, kuri simbolizuoja rožinį. Ant kiekvieno akmens iškalti gatvių ir aplinkinių kaimų pavadinimai vienija Saldutiškio tikinčiuosius.

Sekanti stotelė - Saldutiškio seniūnijoje, Antalamėstės kaime esantis Triušiukų slėnis. Aptvertoje 4,5 ha teritorijoje gyvena net 56-ių veislių triušiai: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Vienos pilkieji, Vienos baltieji, reksai ir t.t. Triušiukų slėnyje taip pat gyvena ir džiugina lankytojus taurieji elniai, danieliai, Kamerūno ir Boer ožkytės, avytės, alpakos, lamos, kengūros, Watusi veislės karvytės, šinšilos, įvairiausi paukščiai. Vaikai ir jų tėveliai gali ne tik susipažinti su įvairiomis gyvūnų veislėmis, juos pamaitinti, paglostyti, bet ir pasisupti, pavalgyti, pabūti gamtoje. Triušiukų slėnis dirba nuo balandžio mėnesio iki lapkričio, antradieniais- sekmadieniais. (Adresas: Girios g. 2 Antalamėstės k., Saldutiškis.

Keliaujama toliau maždaug 2.5 km iki pelkėtų daubų apsupto Dryžių piliakalnio arba Saldutiškės piliakalnio. Piliakalnis yra pailgos formos, stačiais šlaitais, o aplink jį - pelkėtos daubos. Šlaituose matomos apie 30 metrų pločio terasos. Archeologai čia yra radę lipdytos keramikos, puoštos brūkšniuotu paviršiumi, geležies. Kiek toliau matomas apie 20 metrų aukščio, beveik pusės kilometro ilgio šventakalnio kalnas- gubrys. Visi kalno šlaitai apaugę krūmais ir pušelėmis. Per I Pasaulinį karą ant jo buvo įrengtas bunkeris, po to lietuviai įrengė ligoninę sužeistiems kariškiams.

Važiuojama į Indubakių kaimą, apie šešis kilometrus. Pirma stotelė - vilko muziejus. Muziejuje galima pamatyti čia kurto filmo su vietiniais vilkais nuotraukas. Netoliese, už 13 km esančiame Mineiškiemio kaime, įsikūręs braškių ūkis ,,Čiao braške”. Keturis vaikus auginanti šeima čia įkūrė nuostabų desertinių braškių ūkį.

Kirdeikiai: Pakaso Ežeras Ir Tapybos Plenerai

Paragavus Saldutiškio vietovėse auginamų uogų, šešis kilometrus važiuojama iki Kirdeikių kaimo. Dalis kaimo priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Kirdeikiai įsikūrę Pakaso ežero pietvakariniame krante. Ežero pakrantėje įrengtas medinių skulptūrų takas. Tarp Pakaso ir Ūkojo ežerų stovi turizmo sodyba ,,Pakasas”. Sodyboje organizuojamos stovyklos, galima sudalyvauti karšių žvejyboje, yra kubilas, pirtis, lauko virtuvė, grilio namelis, tiltelis į ežerą.

Kirdeikiuose stovi eklektinės architektūros Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia. Bažnyčioje yra trys neogotikiniai altoriai, kurie 2009 m. buvo atnaujinti ir paauksuoti. Šventoriaus tvoros pamatas akmeninis su iškiliomis kolonėlėmis, kurias jungia iš čia kilusio kalvio nukaltos ažūrinės tvorelės.

Aplankius Kirdeikius galima užsukti į bityną ,,Bakanų bitės”, kuris yra už 4.6 km, Petkūniškio vns. Bityne galima įsigyti įvairaus medaus ir jo produktų. Taip pat musmirių, barsuko ar kaulažolių tepalų, kurie itin vertinami juos išbandžiusių klientų.

Rugpjūčio 9-15 dienomis Kirdeikiuose (Saldutiškio sen.) vyko septintasis tapybos pleneras „Žolinė’25“, kurį organizavo Kirdeikių krašto bendruomenė, vykdanti projektą „S. Nuo 2019 m. kasmet rugpjūčio viduryje viename gražiausių Utenos rajono kampelių - šalia Pakaso ežero - susirinkę menininkai dalyvauja kūrybinėse veiklose, susipažįsta su nuostabia Aukštaitijos nacionalinio parko gamta, garsiomis šio krašto vietovėmis, etnografiniais kaimais, keliauja po gražiausius miškus ir ežerus, atranda naujų idėjų kūrybai.

Tapydami menininkai atskleidžia plenero metu patirtus įspūdžius ir emocijas, o susipažinti su jų darbais ir kūrybinėmis veiklomis užsuka šiame krašte poilsiaujantys ar pro Kirdeikius keliaujantys turistai. Šių metų pleneras skirtas įžymiai Kirdeikių krašto asmenybei - poetui, švietėjui, lietuvybės puoselėtojui, knygnešiui, kunigui Silvestrui Gimžauskui (1845-1897). Jam atminti Kirdeikiuose 1988 m.

Tapybos plenere „Žolinė’25“ dalyvavo Martinas Jankus (Vilnius), Kęstutis Grigaliūnas (Vilnius), Irma Gineikienė (Zarasai), Normantė Ribokaitė (Dusetos, Zarasų r.), Virginijus Kašinskas (Kaunas), Jolita Puronaitė-Lubienė (Kaunas), Ramunė Bivainienė (Utena) ir plenero idėjos autorius Gintaras Gesevičius (Kirdeikiai, Utenos r.). Rugpjūčio 15-ą, per Žolinę, dailininkai ir šio plenero organizatoriai dalyvavo Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje kun. Jurgio Kazlausko aukojamose šv. Mišiose, o bažnyčią tradiciškai puošė ne tik gėlės bei žolynai, bet ir menininkų paveikslai.

Plenero dalyvių kūryba buvo eksponuojama šalia Kirdeikių bendruomenės namų, kur dailininkai savo kūrybą pristatė vietos gyventojams ir svečiams. Menininkus sveikino Saldutiškio seniūnijos seniūnas Bronius Šliogeris, daug metų šioje parapijoje dirbęs ir plenero iniciatyvą rėmęs kun. J. Kazlauskas, kuris nuo rugsėjo tarnystę tęs Alytaus krašte, Utenos kultūros centro Saldutiškio skyriaus renginių organizatorė Violeta Deveikienė. Nuo rugpjūčio 21 d. Kirdeikių plenero „Žolinė’25“ dailininkų darbų paroda eksponuojama Utenos kultūros centro galerijoje.

Plenero rėmėjai ir partneriai: Utenos rajono savivaldybė, Kirdeikių krašto bendruomenė, Kirdeikių Šv. Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr.

Sudeikiai: Alaušo Ežeras Ir Bikuškio Dvaras

Sudeikiai įsikūrę pietiniame Alaušo ežero krante. Vietiniai ežere tinklais gaudė žuvį seliavą ir ant kranto ją sūdė - nuo sūdytos žuvies galėjo ir kilti pavadinimas Sudeikiai. Tai kurortinė vieta, apsupta ypatingai gražios gamtos. Čia galima išsinuomoti valtį, vandens dviratį, plaustą. Įsikūręs Utenos irklenčių klubas SUP Spot Sudeikiai, kur galima išsinuomoti irklentę.

Poilsiautojus į Sudeikius vilioja vaizdingos Alaušo pakrantės, skaidrus ir švarus ežero vanduo, kvepiantys pušynai. Žiemos metu Alaušo slėnyje siūlomos pramogos: žvejyba, čiuožinėjimas pačiūžomis. Alaušo apylinkių grožis pritraukia ne tik poilsiautojus, bet ir menininkus. Sudeikiuose nuo 1999 m. vyksta plenerai - gamtos grožybės, garsai ir spalvos perkeliami ant drobės ir eksponuojami miestelyje įkurtoje dailės galerijoje.

Prie Alaušo ežero esantis Bikuškio dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, klavės griuvėsiai bei buvusios spirito gamyklos, vėliau daržinės, griuvėsiai. Bikuškio dvare veikia meno galerija, kuriamas granito skulptūrų parkas, vyksta tapytojų plenerai, teatro spektakliai, simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Vasarą organizuojama jogos stovykla, kurios metu piešiamos mandalos, vyksta meditacija.

Sudeikių Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia nuo dvaro nutolusi keturis kilometrus. Ji stovi ant stambių akmeninių pamatų. Bažnyčios skliautai klasikinio stiliaus, baltos spalvos. 1955 m. uždėtas barokinis frontonas su keturiomis kolonomis, ant kraigo - ažūrinis geležinis kryžius. Bažnyčios adresas: Aukštaičių g. 23, Sudeikiai, Utenos r.

Už 11 km, prie Lukno ežero, Luknių kaime įsikūręs Romo Cibo bitynas. Vežiojant bitides į skirtingas miškų ir pievų vietas gaunamas įvairaus skonio medus. Kasmet vieną bitidę ūkininkas...

,,Pakaso" Sodyba: Atsiliepimai Ir Kaimo Turizmo Paslaugos

Mieli Poilsiautojai, ,,Pakaso” sodyba”- kaimo turizmo paslaugos Ignalinoje, šalia ,,Pakaso” ežero. Domina aktyvios pramogos ar ramus poilsis gamtoje? Ieškote vietos ramiai pailsėti, pabūti su draugais, šeima? ,,Pakaso“ sodyboje rasite erdvią pirtį su dušu bei priepirčiais pasisėdėti ar pavakaroti.

Jauki, tarp medžių pasislėpusi pavėsinė su lauko židiniu ir supynėmis visai šalia. Mėgstantiems rūkytą mėsą ar žuvį mūsų kaimo turizmo paslaugos siūlo galimybę pasinaudoti kaimiška rūkykla. Joje puikiai išrūkomas laimikis, pagautas Pakaso ežere. Vienkiemis unikalus savo geografine padėtimi, nes šalia tyvuliuoja susisiekiantys ežerai - Pakasas ir Ūkojas. Atstumas tarp dviejų ežerų - vos keli šimtai metrų. Nusileidus laiptais nuo pantoninio tilto atsiveria Pakaso ežeras.

Sodybos viduryje stovi dviejų aukštų bei pusių rąstinis svečių namas, kuris buvo suprojektuotas laikantis aukštaitiškos gryčios architektūros principų. Abiejose pusėse, pirmuose aukštuose: tualetas, virtuvės zona, valgomasis bei poilsio zona su židiniu, televizoriumi, muzikiniu centru. Antrame aukšte - miegamasis su dvejomis dvigulėmis lovomis. Prie pobūviams skirto stalo gali susėsti 20 žmonių, kurie taip pat gali apsigyventi sodyboje. Sodyboje suprojektuota erdvi, dviejų aukštų pirtis su lauko ir vidaus priepirčiais, kur pirties malonumai pratęsiami su puodeliu arbatos. Antrame pirties aukšte penkių miegamų vietų mansarda. Ant Pakaso ežero kranto tarp pušų pasislėpusi pavėsinė. Šalimais sodybos stūkso daugybė miškų.

,,Pakaso" sodyba

tags: #pakaso #sodyba #kirdeikiuose