Pajiešmenių Dvaro Sodybos Istorija ir Kultūrinis Paveldas

Pajiešmenių dvaro sodyba, esanti Krinčino sen., Pajiešmenių k., Parko g. 2, yra įvardijama kaip vietinės reikšmės kultūrinis paminklas. Išlikę pastatai skirtini XIX a. pabaigai, XX a. pradžiai. Dvaro istorija ir dabartis yra glaudžiai susijusi su vietos bendruomene ir kultūriniu paveldu.

Pajiešmenių dvaro sodyba. Nuotrauka iš Vikipedijos

Dvaro Istorija

Dvaro istorija siekia XIX a. pabaigą - XX a. pradžią. Tuo metu dvaras priklausė Klebokui, po jo - baronui Liudvikui Ropui. Jis įveisė parką ir pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. 1930 m. išparceliavus dvarą, rūmuose įrengta ūkio kontora, vėliau ten gyveno ūkio darbininkai. 2003 m. rūmų pastatą įsigijo privatus asmuo.

Architektūrinės Ypatybės

Rūmas statytas iš raudonų plytų, dviejų aukštų, su mansarda trečiame aukšte, dvišlaitis šiferio stogas. Pastato šiaurės rytų kampe ir vakariniame gale įrengtos atviros verandos, toliau į pietus rūmas tęsiasi vieno aukšto pastatu.

Šiuo metu yra išlikę 10 pastatų: rūmai (9 m x 19 m), svirnas (22 m x 11m), padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai.

Dvaro Parkas

Iešmens upelio pakrantėje įveistas senasis dvaro parkas išlikęs iki šių dienų. Kaimo bendruomenė, pasinaudojusi Europos Sąjungos kaimo plėtros fondo „Leader“ programos lėšomis, 2013 m. sutvarkė dvaro sodybos parką ir pritaikė jį visuomenės poreikiams. Išsaugotos ir atkurtos alėjos, atnaujinta takų sistema, aikštelės, regykla, sutvarkyta krantinė ir želdynai.

Pajiešmenių kaimo bendruomenė didžiuojasi senu, legendomis apipintu ąžuolu. Pasakojama, kad Pajiešmenių dvaro savininkas Vilius fon Ropas buvęs piktas. Kai į dvarą suvažiuodavo svečių, jis liepdavęs baudžiauninkams lipti į šį ąžuolą ir kukuoti. O kukuojančius nušaudavęs. Vienas baudžiauninkas sumanė ponu atsikratyti: išsipjovė ąžuolinę kuoką ir stipriai sudavė ja per medį, kad ponas išgirstų. Išgirdęs triukšmą savo valdose, ponas šoko ant žirgo ir atjojo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Pamatęs prie ąžuolo stovintį baudžiauninką, bandė jį užpjudyti šunimis, tačiau šis vikriai nuo jų išsisuko ir spėjo netgi ponui per sprandą suduoti savąja kuoka. Žiaurusis dvarininkas netrukus mirė. Tačiau kaimo žmonės dar ilgai po šiuo ąžuolu matydavę nekenčiamą poną ir girdėdavę jo dejones.

Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaimo parke, perėjus tiltą, dešinėje Jiešmens upės pusėje (nuo dvaro) augantis ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pasvalio rajone esančių gamtos paminklų ir saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo duomenimis, jo aukštis - 23 m. Apimtis - 5,5 m. Skersmuo siekia 1,5 m.

Pajiešmenių parkas. Nuotrauka iš Pasvalys.lt

Kultūriniai Renginiai

Pajiešmenių parke rengiamos tradicinės šventės, vakaronės, pamaldos, žiemos šventės. Bendruomenės iniciatyvą Kultūros paveldo departamentas įvertino kaip gerąją patirtį išsaugant kultūros paveldą.

2020 m. birželio 27 d. Pajiešmenių dvaro kiemelyje vyko XV Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“. Šventės metu nominuoti ryškiausi 2019 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų režisieriai, festivalių organizatoriai. Visiems nominuotiesiems įteikti Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos diplomai, o laureatams - „Tegyvuoja teatras“ statulėlės.

VII nominacijos „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“ statulėlę pelnė pasvaliečiai. Ja apdovanotas Pasvalio jaunimo studijos „Drãma“ bei Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos teatras už spektaklį „Nesibaigiantis kelias“ (autorė ir režisierė Asta Simonaitė).

Teatrų šventė Pajiešmenių dvare 2020 m. Nuotrauka iš Pasvalys.lt

Praktinė Informacija

Pasvalio r. Pajiešmenių dvaro rūmai lankytojų nepriima, bet kartais pakviečia į kultūrinius renginius.

Maršrutas Biržų rajone prasidės Germaniškyje, ir tęsis iki pat Pasvalio rajono (Germaniškis - Sodeliškiai - Kirkilai - Biržai - Likėnai - Pajiešmeniai). Jo trukmė - 3 dienos. Maršrute numatytos 2 nakvynės Sodeliškių kaime ir Biržų mieste.

tags: #pajiesmeniai #dvaro #sodyba