Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarka, kuri palies tiek Kauno, tiek kitų miestų gyventojus. Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Šis pokytis yra viena didžiausių pastarojo meto mokesčių reformų, kurios tikslas - užtikrinti teisingesnį NT apmokestinimą, atsižvelgiant į būsto vertę, savininko socialinę padėtį bei nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.
Šį kartą naujos NT vertės paskelbtos prieš pat naujos NT apmokestinimo tvarkos įgyvendinimą. Nuo kitų metų pasikeis ne tik apmokestinimo tvarka, bet ir NT mokestinės vertės bus skaičiuojamos dažniau - kas 3 metus. Masinis NT vertinimas, kuriuo nustatoma NT mokestinė vertė, iki šiol buvo atliekamas kas 5 metus, o pastarąjį kartą - 2021 m. Nuo to laiko turto vertė gerokai išaugo.
Taigi, kas pasikeitė ir kaip sužinoti, kiek NT mokesčio teks mokėti kitąmet? Ir kam tai taps nauju, iki šiol nemokėtu mokesčiu?
Kas pasikeis nuo 2026 m.? Svarbiausi pokyčiai, kuriuos turi žinoti
Esama NT Apmokestinimo Tvarka
Šiuo metu Lietuvoje asmens visų turimų NT objektų mokestinė vertė yra sumuojama ir apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija numatytas ribas. Iki šiol NT vertė buvo sumuojama.
Pavyzdžiui, metinis 0,5 proc. dydžio mokesčio tarifas yra taikomas visiems NT objektams, kurių mokestinė vertė viršija 150 tūkst., tačiau yra mažesnė už 300 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad NT mokestį tenka mokėti ir už gyvenamąjį būstą, kai jo mokestinė vertė viršija šią ribą.
Tuo metu NT objektai, kurių mokestinė vertė viršija 300 tūkst. eurų, tačiau yra mažesnė už 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Galiausiai NT objektams, kurių mokestinės vertės dalis viršija 500 tūkst. eurų yra taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Pavyzdžiui, jei visų gyventojo turimų NT objektų mokestinė vertė yra 200 tūkst. eurų, tai reiškia, kad jam reikia mokėti 250 eurų NT mokestį ((200 000 - 150 000) x 0,5 proc.).
Nauja NT Apmokestinimo Tvarka Nuo 2026 m.
Visgi nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja NT apmokestinimo tvarka, pagal kurią bus išskiriamas gyvenamojo (pagrindinio) būsto ir kitų NT objektų apmokestinimas. Pagal naują tvarką numatyta, kad NT kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bus apmokestinamas tik tada, kai jo vertė viršys 450 tūkst. eurų (mokestis skaičiuojamas už vertę, viršijančią šią sumą). 450.000 Eur laikoma apmokestinimo „grindimis“, o mokestis būtų taikomas būsto vertei, viršijančiai 450.000 Eur ribą. Jeigu pagrindinį būstą valdo bendrasavininkiai, apmokestinimo „grindys“ siektų 900.000 Eur. Dėl konkretaus neapmokestinamo pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės - galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Tai reiškia, kad nemažai žmonių, kurie turi vienintelį būstą, NT mokesčio nemokės.
Visgi visas kitas NT bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. mokestinės vertės. Dėl to naujai mokestį gali tekti mokėti tiems, kas turi ne tik vieną gyvenamą būtą ar namą, bet ir daugiau NT.
Pavyzdžiui, kai bendra tokio NT mokestinė vertė viršys 50 tūkst. eurų, tačiau bus mažesnė už 200 tūkst. eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokestinis tarifas. Jei ši vertė viršys 200 tūkst. eurų, tačiau neviršys 400 tūkst. eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokestinis tarifas. Bendrai mokestinei vertei viršijant 400 tūkst. eurų, tačiau neperkopiant 600 tūkst. eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokestinis tarifas. Mokestinei vertei esant nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų ribose, bus taikomas 0,8 proc. tarifas. Galiausiai, NT objektams, kurių mokestinė vertė viršys 1 mln. eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.
Pavyzdžiui, gyventojas turi butą Vilniuje ir sodybą už miesto ribų. Savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs bute, kurio mokestinė vertė yra 150 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad už šį NT objektą mokesčio gyventojas išvengs. Tiesa, jo turimos sodybos mokestinė vertė siekia 120 tūkst. eurų, todėl ji bus apmokestinta 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 140 eurų NT mokestį ((120 000 - 50 000) * 0,2 proc.).
Visgi yra labai daug gyventojų, kuriems mokestis už nepagrindinį NT sieks vos kelis eurus. Pavyzdžiui, jei žmogus turi antrą butą, kurio mokestinė vertė yra 54 tūkst. eurų, tai reiškia, kad jam teks mokėti vos 8 eurus ((54 000 - 50 000) x 0,2 proc.). Pagal priimtą įstatymą mokestį reikės mokėti tik tuo atveju, jeigu mokėtina mokesčio suma bus 5 eurai ar daugiau (mažesnės sumos mokėti nereikės).
Taigi, naujas NT mokestis gali būti aktualus tiems, kieno būstas yra vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų ir kurie turi daugiau nei tik vieną gyvenamą būstą. Iš viso Lietuvoje daugiau nei vieną būstą turi apie 350 tūkstančių gyventojų. Į šią kategoriją patenka ir turintys sodybas, garažus ir panašų nekilnojamąjį turtą.
Be to, nauja tvarka palies ir emigravusius iš Lietuvos, jei jie šalyje turi NT. Pavyzdžiui, emigrantai, turintys NT Lietuvoje, bet jame neregistravę savo gyvenamosios vietos, mokestį turės mokėti pagal bendrąją tvarką.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Nuo 2026 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai fiziniams asmenims, turintiems daugiau nei vieną būstą, bus tokie:
| Mokestinė vertė | Mokesčio tarifas |
|---|---|
| Iki 50 000 EUR | 0% |
| 50 001 - 200 000 EUR | 0,2% |
| 200 001 - 400 000 EUR | 0,4% |
| 400 001 - 600 000 EUR | 0,6% |
| 600 001 - 1 000 000 EUR | 0,8% |
| Virš 1 000 000 EUR | 1% |
Kaip Sužinoti Savo Turimo NT Mokestinę Vertę?
NT objekto mokestinę vertę galima sužinoti naudojantis Registrų centro svetaine. Pirmiausia reikia išsiaiškinti unikalų NT objekto numerį, kuris yra suteikiamas kiekvienam registruotam objektui. Šį numerį galima sužinoti suvedus savo NT objekto adresą Registrų centro svetainėje. Vėliau įvedus šį numerį galima sužinoti ir savo NT objekto mokestinę vertę.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.
Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
tags: #naujas #nekilnojamo #turto #mokestis