Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius dokumentus, atskleidžiančius kunigo Juozo Zdebskio dvasinę veiklą, pokario partizanų kovas ir kitus svarbius Lietuvos istorijos fragmentus. Tai tarsi nebaigtas namas, kuriame kiekvienas dokumentas - plyta, padedanti suprasti sudėtingą ir tragišką praeitį.
Lietuvos partizanai.
Kunigo Juozo Zdebskio dvasinis palikimas
Kunigas Juozas Zdebskis - dvasios didvyris, kurio asmenybė sušvito sunkiais Lietuvos Bažnyčiai metais. Šioje knygoje pirmą kartą publikuojamas įkalinimo už vaikų katekizavimą laikotarpio dienoraštis padeda geriau pažinti kun. Juozą. Kalėdamas jis geriau suvokia, kaip sunku įveikti savo ir kitų egoizmą, ambicijas, pyktį, nepasiduoti aplinkos primetamam gyvenimo būdui. Kaip priešingybę godumui jis iškelia nuoširdų dalijimąsi tuo, ką turi, agresyvumui - nuolankumą, kerštui - gailestingumą.
Po kun. Juozo Zdebskio mirties jo asmeniniame archyve šalia kitos dokumentinės medžiagos rastas didelis pluoštas jam adresuotų laiškų. Knygoje „PAŽINSITE IŠ VAISIŲ" ir pateikiama korespondencija kelių kun. Juozo Zdebskio dvasios dukterų, atsiliepusių į tą kreipimąsi ir leidusių išsaugotus jo laiškus spausdinti.
Jaunystės dvasios vadas
Kun. Juozui reikėjo begalinės kantrybės ir subtilios intuicijos, kad suprastų kiekvieną sielą ir padėtų jai. Jo mintys, jo malda lydėjo mane gyvenimo keliais. Jis tyliai džiaugėsi kiekvienu teisingu mano žingsniu. Nespėjau pasakyti jam, kad jis buvo teisus, kad jo požiūris į gyvenimą vedė į Dievą, kad tik Dievuje galima tobula laimė, meilė ir kitos didžios vertybės, kurių ieško žmogus. Ir kančia, kurios žmogus taip nenori, Dievo šviesoje įgauna kitą prasmę.
Savo gyvenime jis irgi patyrė ieškojimų ir kryžkelių, praradimų ir laimėjimų skonį. Toks jau žmogaus gyvenimas. Šalia šviesos būna ir šešėliai. Mano gyvenime švietė jo asmenybės šviesa. Tos šviesos nušviestu keliu einu į Dievą, į gyvenimo prasmės supratimą.
Lietuvos sakalų likimas
Tėvynei mirtino pavojaus akivaizdoje tampa didvyriu. Gynėsi nuo priešų kunigaikščių Lietuva. Degė Pilėnai. Žalgiris. Pokaryje su ginklu rankose krito jauni Lietuvos Ąžuolai ir Uosiai. Kun. dr. Dr. Dr. Dr. Dr. Prof. Dr. Viršužiglio atodangų link. Ramiai sklandė sakalas virš Nemuno. Atlaikė audras sakalų lizdas. Ir sakalų širdys. Jus. Parskriskite, raibieji jaunystės sakalėliai į gimtą panemunių žemę.
Fatališkas buvo šios šeimos likimas. dalyvavęs Klaipėdos išvadavime, žuvo 1946 metais nuo raudonojo teroro. Marčiulionių. vadinamąjį bado tašką. Jurgis Marčiulionis. Jo kapo neliko nė pėdsako. Pečiorske 1946 metų balandžio 10 dieną. vergovėn iškeliavo dar du Marčiulionių sūnūs ir duktė. mažais vaikais iki „bausmės“ vietos buvo pervaryta per keletą kalėjimų. ir raudonom gurguolėm - plėšė iš žmonių viską.
Jonas, gimęs 1917 m. slapyvardį. „Audronis“ buvo gabus partizanų būrio vadas. mirtimi dideliame mūšyje 1945 metų sausio 25 dieną. 1923 m. gegužės mėn. Vytautas buvo gamtos apdovanotas intuicija. Vytautas Marčiulionis - „Viesulas“ žuvo 1946 m. kautynėse. Po Šilavoto puolimo „Viesulą“ išrinko dalinio vadu. kautynes Margininkų ir Pakuonio apylinkėse. kovojo su Kruonio enkavedistais ir stribais. „Viesulo“ partizanai pasiekė Aukštadvarį ir Trakus. pusėn, dalyvavo didelėse kautynėse Paverkniuose.
Partizanų kovos už laisvę
Kuro kaime. Valdė 12 ha žemės. Šeimoje augo du broliai ir dvi seserys. rinktinė. Zaranka ir kiti. Petro - „Beržo“ būrys veikė Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškuose. Nusprendė jį sušaudyti. pasislėpė bunkeryje. grįžęs iš užsienio. „Žilvičio“ - Petro Vengraičio slėptuvę eigulio Kazlausko sodyboje. palaikė ryšį tarp jų ir Lukšos.
Dvi versijos. Nutarta eiti gerai pailsėti... vyrai ramiai miegojo... Staiga išgirdau žmonių žingsnius. Vyrai, kelkitės... bunkeris apsuptas! pradėjo rengtis... automatinį šautuvą... sukandęs dantis v... suvariau visą apkabą į sužeistą bendražygį”. ampulę, pajunta salstelėjusį nuodų skonį ir... netenka sąmonės! Lukšai Kukauskas tikisi padėti ir gailisi jam žuvus. Komentarų tokie prisiminimai nereikalauja.
1944 m. vasara nedžiugino žmonių. į Rytus, iš kur artėjo frontas. Kas bus? Būgštavimai pasiteisino. ir sustiprintas komunistinio režimo aparatas. nužudyti tėvas ir sūnus Čižauskai, Janušauskas su žentu, Kričena. nei partizanai, nei šauliai, nei vadinamieji buožės. divizija, prieš tai atsakančiai pasidarbavusi Čečėnijoje ir Ingušetijoje. iš gimtųjų vietų daugiau kaip pusę milijono čečėnų; kita tiek išžudė.
Enkavedistai pasklido po Lietuvą. ne taip sklandžiai, kaip Kryme ar Kaukaze. Kova truko ištisą dešimtmetį. Maskvos pasitikėjimą. priešais”, buvo pertvarkomi administracinis ir partinis aparatai. pakvietė aplankyti jų stovyklą ir aptarti svarbius reikalus. savaitės. Tai buvo žiaurus vaizdas. miške prie šaltinėlio. sukūrė Lietuvoje platų agentų tinklą. pradėjo masiškai verbuoti, šantažuoti, suiminėti ir kankinti Lietuvos žmones.
Agentų pinklės
Mikuckis susirado majorą Pyragių. į specmokyklą. su juo atvirai ir net džiaugėsi, sutikęs bendramintį patriotą. Markulis buvo gimęs 1913 m. JAV, Pensilvanijoje. keturis metus mokęsis kunigų seminarijoje, bet dėl merginos ją metęs. Vedė. 1941 m. baigė Kauno universiteto medicinos fakultetą. jo uždarymo 1943 m. Buvo garbėtroška, siekė profesoriaus kėdės universitete. veikė kadriniai saugumo agentai. Ryšininkais taip pat dirbo saugumiečiai. iš Erelio gavęs pasą, sėkmingai ryšininkavo Vilniaus ir Žemaitijos partizanams. Naktį Rožytę pažadino kažkoks šurmulys. surišo už nugaros rankas.
Čia profesorius pasirodydavo rečiau. “Štai mes ir ėmėme dirbti KGB žinyboje. Markulio agentai turėjo savo veikimo zonas. Kaune “šefavo” BDPS veikėjas Kęstutis. ryšio su Tauro apygardos štabu. sėda į traukinį ir važiuoja į tėviškę. pasigirsta šūviai. Stasys “laimingai” pabėga, o Juozas sužeidžiamas į kojas. Viskas vyksta pagal planą. sužeistą ryšininką į Marijampolės ligoninę.
Tariamą pabėgimą ruošė KGB. plano tęsinys. Jį vykdė Kęstutis. svetima pavarde, - sako Anelė. prašė nupirkti peroksido ir denatūruoto spirito. gydyti į Kauną. Jis tą laiškutį pasiėmė su savimi. laiškutis buvo tardytojų prisegtas prie mano bylos. man liepė Kęstučiu nepasitikėti. važiuoti. žinią apie susitikimą, sutariau su Kęstučiu važiuoti. susitiksime. jau nebuvo, todėl atėjo eilė ir mane izoliuoti.
Atminties ženklai
1944 m. tolstančio fronto šūviai, vieną pavakarę į Marijampolės raj. Igliškėlių valsč. (greičiau - rusiškas. - Red.). Tą kalnelį sukūrė ne gamta, o žmonės. Dybakalnio kapinaitėse jau tarpukaryje nebuvo laidojama. ir pastatė metalinį kryžių. ... Sustojus sunkvežimiui, jo variklis tebedirbo. apsirengę vyrai. šalia Vilkauskų sodybos. Kitus du bėglius nusivijo kareiviai. grįžo tuščiomis. nutempė prie kapinaičių. kad leistų užmuštuosius palaidoti, bet leidimo negavo. išgulėjo iki vėlyvo payąsario.
1989 m. jų pavadinimas ornamentuotus kukavinės pypkės fragmentus. 1944 m. ypatingojo būrio - štabas ir pradėjo savo kruviną darbą. jo. buvo visai prie pat jų sodybos. o upė ir lieptelis - žemai. Šaudė ne vieną dieną. kaip į Šmulkščio kluoną rusai nusivarė civilį lietuvį ir uniformuotą vokietį. Ten juos sušaudė. (NKVD pasienio kariuomenė) štabas. Jie žmones tardė, kankino ir šaudė.
Partizaninio karo etapai
Partizaninis karas Lietuvoje skirstomas į kelis etapus:
- Pirmasis periodas: 1944-1946m.
- Antrasis kovų periodas: 1946m. birželis - 1948m.
- Trečiasis periodas: 1948m. lapkritis - 1953m.
Kova su okupacine valdžia. Priešinimasis trėmimams. Drausmė. Partizanų tikėjimas. apygardos vado Mykolo-Jono veikla. Nesėkmės. 1948-1949m. Pasikeitimai rinktinėse. vadovavimas apygardai 1949-1951m. J.Lukšos-Skirmanto grįžimas į Lietuvą. atvykimas ir sunaikinimas. Partizaninis karas Dzūkijoje. Vakarų Lietuvos sritis - Jūra. 1951-1953m. Aukštaitijos partizanai.
Lietuvos partizanų apygardos.
Partizaninio karo pabaiga. vadintus "miško broliais", "žaliukais". kiekvienas, laikantis save tos valstybės piliečiu. apsisprendimu. 1944m. ir 1953m. susiformavimas ir išnykimas, vadovaujančių centrų veikla ir įtaka joms. Pavyzdžiui, 1953m. taip pat Jūros srities partizanų likučiai, partizanų štabai. Tačiau 1953-1956m. vadovybė įkūnijo tiek politinę, tiek karinę okupuoto krašto valdžią.
Laisvės kovų sąjūdis
Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo 1949m. dalį, dalyvaujančią laisvės kovose - "Laisvės kovų sąjūdis". organizacijų visumą. nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos respubliką. organizacijos grupė -slapukai (terminas įsigaliojo 1949m. yra davę atitinkamą priesaiką. medikamentais ir kt. būtiniausiais daiktais. namuose slėptuves-bunkerius ir rūpinosi juose besislapstančiais partizanais. neginkluotas veikimas. konspiratyvus veikimas. miestuose ir miesteliuose. dažniausiai turinčios ryšį ar tiesiog įkurtos partizanų iniciatyva. pasipriešinimą, tai yra krašto gyventojų nepaklusnumą okupanto primestai valiai.
1940m. sėmėsi jėgų iš kitų, gilesnių klodų. viltį pasiekti rezultatą- atgauti nepriklausomybę. nepriklausomybė - tapo šiandien nepasiekiamu, aukos reikalaujančiu idealu. Laisvės kovotojai suvokė savo tragizmą, bet jokiu būdu ne beprasmybę. pasitarnavo centralizacijos ir vieningos vadovybės kūrimo procesams. įgaudavo pagreitį ir išaugdavo iki rinktinių ir apygardų formų. humanizmą. rašė: "... ginkluoto pasipriešinimo - laisvės kovų istoriją.
Kodėl žmonės tapo partizanais?
Išskiriami penki veiksniai, turėję įtakos atskirų asmenų apsisprendimui:
- bent šiek tiek sąžinės laisvės;
- tikėjimas, kad Vakarų demokratijos padės atgauti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims;
- išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę kariuomenę.
Silpo tikėjimas Vakarų pagalba. Mobilizacija į sovietinę armiją 1946-1949m. pristabdyta. kuriuos partizanų apsisprendimo motyvus. pasislėpę nuo trėmimo sudarė tik 12 proc. bendradarbiavimu su vokiečiais vos 8 proc. nukautųjų. dalyviais") sudaro 36 proc visų žuvusiųjų. Jau masiškas vyrų stojimas į gen. negailėti gyvybės dėl Lietuvos laisvinimo reikalo. negalėjo gyventi kitaip - tame smurto, prievartos, netiesos pasaulyje. paplūdusią Lietuvą. priežasčių. ar Benedikto Trumpio apsisprendimo. gimnazistų įsiliejimui į laisvės kovotojų gretas. reiškė žūtį. Bet ar tik žūtį? Kokių tikslų siekė partizanai?
Pagrindinis tikslas - nepriklausomos valstybės atkūrimą. Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija. siekiant pagrindinio tikslo. Šie uždaviniai buvo aktualūs visą kovų laikotarpį. pagal įvairius kriterijus. galima skirstyti į tris periodus: 1944m-1946m. vasara; 1946m.-1948m. 1948m. pabaiga-1953m. periodas: 1944-1946m. gausa. inteligentų grupės. tolimesnių tikslų matymo. o vėliau ir sunaikinta. įgyvendinta nebuvo. Daugelis partizanų būrių susikūrė spontaniškai, nelaukdami įsakymų iš aukščiau.
Statistika
1945m. struktūrą ir buvo suformuotos apygardų-batalionų-kuopų-būrių principu. trumpam apginti gyventojus nuo prasidėjusio teroro. okupacinės valdžios struktūras. šarvuočiais. partizanų ir apie 100 raudonosios armijos kareivių). (išskyrus miestus). priešo kariuomene. populiarūs "skrajojantys būriai", ty. persibazuojantys ir suduodantys smūgius netikėčiausiose vietose. ginkluotėje buvo net pabūklų (1944-1946m. minosvaidžių, 2120 kulkosvaidžių ir kt ginklų). praėjus siautimams grįždavo į namus ir toliau dirbdavo savo ūkyje.
1945m. iš žuvusių, suimtų ir legalizuotų 23,7 tūkst. asmenų tik 60 proc. ginkluoti. Nuo 1946m. kiekis jau pradėjo viršyti nukautųjų, suimtų ar legalizuotų asmenų skaičių, t.y. kiekvienam nukentėjusiam teko daugiau nei vienas ginklas. vis mažiau atsitiktinių asmenų. Keitėsi ir politinė situacija. SSRS okupuota. periodas: 1946m. birželis-1948m. kovų etapą galima būtų skirti į du periodus: 1946m. birželis - 1947m. nuo 1947m. sausio iki 1948m. 1946m. kitose Lietuvos vietose veikusiomis partizanų apygardomis.
Agentai vykdė ir kitą; propagavo "pasyvios" kovos taktikos idėją. J.Lukšos ir A.Baltūsio įžvalgumo dėka) atsikratė MGB primesto žaidimo taisyklių. Vienijimosi iniciatyvą galutinai perėmė patys partizanai. slėptuvėse. pasalų organizavimo, sovietinių pareigūnų ir šnipų naikinimo. reikšmę įgjo spauda. organizacines struktūras. kuriose apygardose jau 1946m. partizanų skiriamieji ženklai bei nustatoma karinių laipsnių suteikimo tvarka.
1949m. vasario mėn. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). nariais iš užsienio organizacijų tarpo. išlaikyti nesuardytas organizacines struktūras. veiklą, LLKS spauda platinama visoje Lietuvos teritorijoje. naujų partizanų priėmimas. 45 metų, o 1953m. partizanaujančių - jau 5,3 metų. 1953m. veikusių partizanų kovojo nuo 1944 metų. Baigėsi atvirų kautynių metas. atsišaukimus, bet ir stengėsi sustabdyti priešiškos ideologijos skleidimą. mokytojai perspėjami liautis tarnauti okupantui. steigimu Lietuvoje. Nuo 1951m. Lietuvoje liko viena NKVD divizija. veikė. Veikė ir Vyriausia vadovybė.
1944m. išlaisvino 82 suimtuosius. 1944m. Miestelių puolimai tęsėsi ir 1945m. 1945m. stribus ir 4 valandas išlaikė miestelį savo rankose. vis gausėjančiais NKVD daliniais nešė skaudžius nuostolius. apsirūpinti maistu. 1945m. būdingiausia kovinė operacija - pasala. rengiamos gerai apgalvotose vietose ir dažniausiai sėkmingos. tokių akcijų per 1945m. būdavo surengiama net po kelis šimtus. galėdavo rekvizuoti maisto produktus ar pinigus.
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie partizanų ginkluotę ir nuostolius:
| Metai | Žuvę, suimti, legalizuoti | Ginkluoti |
|---|---|---|
| 1945 | 23,7 tūkst. | 60% |
Šis straipsnis - tik dalis istorijos, tarsi nebaigtas namas, kurio statyba tęsiasi iki šiol. Kiekvienas naujas dokumentas, kiekvienas prisiminimas padeda geriau suprasti praeitį ir branginti laisvę.
tags: #nebaigtas #namas #gudeliuose