Kiekvienas žemės sklypas turi tam tikrą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo 2005-01-20 Nr.
Konkretaus žemės sklypo esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skiltyje daikto pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas.
Pagal tai nurodoma ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti.
Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.
Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.
Pavyzdžiui, jei turite įsigiję sklypą Vilniaus rajone, kur žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė, o žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne.
Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite.
Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento.
Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Pavyzdžiui: Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę.
Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“.
Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.
Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.
Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.
Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.
Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite: savivaldybės direktoriaus įsakymas dėl sklypo paskirties keitimo, atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis, seną registro centro išrašą ir asmens dokumentą.
Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.
Pavyzdžiui: Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas.
Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės.
Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Įstatymuose nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - tai pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ir lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.
Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal teritorinio planavimo dokumentus formuojant naujus žemės sklypus ir yra registruojama nekilnojamojo turto registre.
Vyriausybės nutarimu patvirtintos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklės nustato, kokie žemės sklypai, juos formuojant, priskiriami žemės ūkio, miškų ir kitoms paskirtims.
Pagrindinės Žemės Naudojimo Paskirtys
Žemės ūkio paskirtis
Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, ir šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, pavyzdžiui, sklypo dalys, kuriose savininkas yra pastatęs gyvenamąjį namą arba kitus statinius, naudojamus veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypai savo ruožtu dar skirstomi į smulkesnius porūšius.
Šios paskirties žemė tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
Mšių rūšių detalus reglamentavimas pateiktas 2004m. Vasario 21 d. (nauja redakcija) LR žemės įstatyme.
Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus:
- tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos;
- formuojamos naujos ūkių žemės valdos;
- statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai;
- įrengiami tvenkiniai;
- sodinamas miškas;
- žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.
Žemės ūkio paskirties žemė
Miškų ūkio paskirtis
Miškų ūkio paskirties žemei priskiriami mišku apaugę plotai bei miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, pavyzdžiui, miško keliai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Miškų ūkio paskirties žemė
Vandens ūkio paskirtis
Vandens ūkio paskirties žemę sudaro asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.
Pagal naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į: ūkinei veiklai naudojamus, rekreacinius, ekosistemas saugančius bei bendro naudojimo.
Vandens ūkio paskirties žemė
Konservacinės paskirties žemė
Konservacinės paskirties žemę sudaro tam tikri žemės, miškų ir vandenų plotai, kuriuose saugomi unikalūs gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio objektai ir biologinė įvairovė.
Šios paskirties žemės režimo ypatybė yra ta, kad joje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, nesusijusi su saugomų gamtinių ir kultūrinių objektų priežiūra.
Konservacinės paskirties žemė
Kita paskirtis
Kitos paskirties žemės sklypai yra naudojami gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti.
Šios paskirties žemė naudojama labai įvairiems tikslams, pavyzdžiui, statyti gyvenamiesiems namams.
Vystantis ūkiui, plečiantis miestams šios paskirties žemės poreikis nuolat auga.
Kitos paskirties žemė
tags: #pagrindines #zemes #naudojimo #paskirties #zemes #sklypu