Nepraleisk: Efektyviausi būdai apsisaugoti nuo stichinių nelaimių Lietuvoje!

Mūsų namai gali netikėtai tapti stichinių nelaimių ar techninių gedimų aukomis. Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimos dėl klimato kaitos vis dažnėjančios ir stiprėjančios gamtos stichijos. Pastaruosius 15 metų Lietuvoje vagysčių skaičius beveik tolygiai mažėja - per pastaruosius 15 metų, 100 tūkstančių gyventojų tenkantis vagysčių skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus, rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.

Nuo gamtos stichijų padarytų nuostolių negali niekas apsaugoti, tačiau finansiškai padengti nelaimės nuostolius gali padėti išspręsti draudimo išmoka. Žalos sutvarkymas arba pilnas žalos atstatymas dažniausiai kainuoja labai daug. Liūdna žinia ta, kad gamtos stichijų sukeliamų nelaimių, prognozuojama - tik daugės. Taip yra numatoma dėl klimato krizės.

Šilumos šuoliai, tropiniai karščiai ir alinančios sausros, nesibaigiančios liūtys - turbūt visi esame pastebėję, kad jų vis daugėja. "Turiu Žalą komandos" pagalba ištikus draudiminiam įvykiui. Škvalas, audra, stichinė nelaimė - ne pasaulio pabaiga. Įvykus nelaimei (pavyzdžiui, ant stogo užkritus medžiui, sniego tirpsmo vandeniui užliejus ir sugadinus sienas arba bet kokiai kitai būsto nelaimei), kurių metu buvo padaryta žala Jūsų kilnojamam turtui arba nekilnojamam turtui, jeigu turite draudimą, kreipkitės į mūsų komandą.

Išanalizuojame Jūsų draudimo sutartį ir įvertiname, ar draudimas gali atlyginti patirtą žalą, t.y. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad birželio 18-22 d. laukiama kaitra. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų).

Dažniausios stichinės nelaimės Lietuvoje

Lietuvoje daugiausia žalos padaro didelis vėjas, kuris, beje, irgi yra stichinė nelaimė. Apie numatomą stiprų vėją įprastai praneša per žinias, naujienų portalus ir kitus šaltinius.

Audra. Tai vėjas, kurio greitis siekia 20,8 m/s. Tokio stiprumo vėjas gali nunešti namų, šiltnamių stogus, nulaužti medžių šakas ar visus medžius išrauti su šaknimis.
Škvalas. Škvalas yra šiek tiek stipresnis už įprastą audrą. Vėjo stiprumas - 20-30 m/s. Škvalas, dar kitaip vadinamas umaras, atsiranda susidūrus šaltoms ir šiltoms oro masėms. Įprastai škvalas prasideda staigiai ir dažniausiai yra lydimas smarkaus lietaus, žaibavimo.
Uraganas. Vėjo stiprumas gali siekti nuo 33 m/s iki 70 m/s. Uraganai, įprastai vasarą, susidaro virš jūrų ir vandenynų. Vienas žymiausių uraganų Lietuvoje - 1999 metais siautęs „Anatolijus“. Jo metu, Nidoje, vėjo greitis siekė net 40 m/sek.
Viesulas. Tai stiprus, vertikalus sūkurys, Šiaurės Amerikoje dar vadinamas tornadu.

Gali atrodyti, kad stiprūs vėjai kartu su audra ar uraganu dažniausiai pasirodo vasarą. Tiesa ta, kad žiemą taip pat dažnai pasitaiko stiprių vėjų ir audrų, tik jos pasireiškia dideliu snygiu. Stichinė nelaimė - bauginanti mintis, tad rekomenduojame įsitikinti, ar stichinių nelaimių žala yra įtraukta į Jūsų draudimo sutartį.

Kaip elgtis per audrą. Šaltinis: vpgt.lt

Kaip pasiruošti stichinėms nelaimėms?

Svarbu nepamiršti ir prevencinio pasirengimo galimai stichinių nelaimių žalai. Bendrovės ekspertai dalijasi ir dar keliomis įžvalgomis, kaip efektyviausiai apsaugoti savo turtą.

Būsto paruošimas

Vandens nutekėjimas. Jei gyvenate privačiame name, įsitikinkite, kad stogo danga nepažeista ir gerai pritvirtinta, o lietaus latakai švarūs ir netrukdo vandeniui laisvai nutekėti.
Drenažo sistema. Pasirūpinkite, kad teritorija aplink namą būtų laiku gerai nusausinta ir galėtumėte išvengti potvynio. Jei reikia, patobulinkite drenažo sistemą.
Medžių šakos. Jei sode yra medžių, patartina reguliariai juos apžiūrėti patiems arba kreiptis į arboristą ir nupjauti šakas, kurios gali lūžti pučiant stipriam vėjui. Jeigu kieme turite mažesnių medelių - juos pravartu pritvirtinti.
Apsauga nuo žaibo. Įrenkite apsaugos nuo žaibo ir viršįtampių įrenginius, kad apsaugotumėte namus nuo žaibo ir elektros įtampos šuolių, kurie gali sugadinti laidus, elektros prietaisus ir sukelti gaisrą.

BTA draudimo bendrovė kasmet išmoka apie 3 mln. eurų būsto draudimo išmokų, taip kasmet nelaimės atveju padėdama maždaug 4 tūkst. žmonių.

Artėjant stichinėms nelaimėms, svarbu pasiruošti galimam elektros dingimui - pakrauti telefoną (pagalbai išsikviesti), pasirūpinti šviesos šaltiniu. Taip pat svarbu saugiai sudėti ir pritvirtinti daiktus - balkonuose, terasose, kiemuose. Artėjant audrai - uždaryti langus, išjungti elektros prietaisus bei pasirūpinti palikti automobilį atokiau nuo medžių ir pastatų.

Gyventojams taip pat patariama atkreipti dėmesį ir į šalia namų bei kitų pastatų augančius medžius. „Žala, kurią tokios stichinės nelaimės padaro mūsų namams, automobiliams ir sodams, yra tikrai nemaloni. Pavyzdžiui, 2024 m. vasarą dažniausia ekstremalių oro sąlygų padaryta žala buvo užlieti namai, automobiliai apgadinti nuvirtusių medžių ir šakų, sugadinti varikliai automobiliams važiuojant per gilias balas.

Jų atstatymas ar remontas yra didelis rūpestis, užtrunka ilgai ir reikalauja didelių finansinių išteklių. Visko išvengti neįmanoma, tačiau yra nemažai veiksmų, galinčių padėti sumažinti tokios žalos riziką“, - sako draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas.

Norint sužinoti, kada artėja ekstremalūs orai, patartina sekti sinoptikų prognozes, jas galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje. Joje skelbiama skaitmeninė orų prognozė, nurodanti kritulių kiekį, oro temperatūrą, vėjo gūsių stiprumą ir kitus, aktualius parametrus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar į savo išmanųjį įrenginį gaunate informacinius perspėjimo pranešimus apie galimas gamtos stichijas. Kad jie jus pasiektų, mobiliajame telefone turite suteikti leidimą gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemai (GPIS) siųsti pranešimus.

Automobilių apsauga

Patraukite automobilį. Jei meteorologai prognozuoja gūsingą vėją, nestatykite automobilio po medžiais ar elektros laidais. Net jei medžiai išgyvens audrą, jūsų automobilį gali apgadinti lūžtančios šakos.
Laikykite saugioje vietoje. Jei įmanoma, statykite automobilį po stogu, uždarame garaže arba daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip apsaugosite jį nuo lietaus, krušos ir lūžtančių medžių.
Neskubėkite išvažiuoti į gatves. Po smarkaus lietaus saugokitės gilių balų ar užlietų vietų. Priešingu atveju galite sugadinti automobilio variklį, paveikti elektroninius prietaisus ir jutiklius, pažeisti stabdžių sistemą ir padaryti kitų rimtų pažeidimų.
Pasirūpinkite automobilio draudimu. Nelaukite, kol bus paskelbta apie artėjančias stichines nelaimes ir laiku patikrinkite, ar turite galiojantį KASKO draudimą.

Būsto apsauga

Uždarykite langus ir duris. Artėjant audrai ar liūčiai uždarykite langus ir duris, ypač - jei namuose yra stoglangiai.
Apsisaugokite nuo žaibo. Atjunkite elektros prietaisus nuo kištukinių lizdų, nes trenkus žaibui, šalia pastato esančiuose laiduose gali susidaryti indukuotoji srovė ir sugadinti prie elektros tinklo prijungtus prietaisus.
Pasirūpinkite įrenginių baterijomis. Pasiruoškite galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams, įkraukite mobiliuosius įrenginius ir pasirūpinkite, kad turėtumėte pakankamai geriamojo vandens.
Išvenkite avarinių situacijų. Įsitikinkite, kad žinote, kur ir kaip išjungti pagrindinius namų vandens ir elektros šaltinius, kad išvengtumėte avarinių situacijų stichinių nelaimių metu.
Pasirūpinkite būsto draudimu. Nelaukite pranešimo apie stichinę nelaimę ir laiku patikrinkite savo būsto ir civilinį draudimą.

Norint jaustis užtikrintai dėl savo būsto saugumo, verta apdrausti ir juos“, - pataria A. Mūsų namai gali netikėtai tapti stichinių nelaimių ar techninių gedimų aukomis. Vandens nutekėjimas, užliejimai ir pan. - tai ypač dažnai pasitaikanti nelaimė. Dauguma žmonių yra netyčia užlieję savo namus, žemiau esantį butą ar patys užlieti kaimynų.

Nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d., vos per keturis mėnesius, Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 3,2 tūkst. tokių atvejų. Jei šis skaičius nieko nesako, galbūt įspūdingiau atrodys faktas, kad tai yra net 27 užliejimai per parą. Statistika taip pat nurodo, kad dažniausiai tokios nelaimės įvyksta senos statybos daugiabučiuose.

Nors naujuose butuose tai rečiau pasitaikantys atvejai, tačiau įvykus jiems žala būna gerokai didesnė. Jei senos statybos butų savininkai sugeba išsisukti ir su 300 eurų žala, tai naujesnių žalos vidurkis apie 750 eurų. Dėl ko skiriasi sumos? Jei pas jus įvyko nelaimė, didelė tikimybė, kad žalos padarėte ne tik savo aplinkai, bet ir kaimynams. Net 30 proc.

Ką daryti jei pastebėjote vandens nuotėkį?

Pirmiausia užsukite šaltinį, vandentiekio sklendę.
Iškart po to rekomenduojama išjungti visus aplink esančius elektros prietaisus bei į sausą vietą sudėti daiktus, kurių vanduo nespėjo sugadinti.
Ir tik tada imkitės avarijos likvidavimo - surinkite vandenį.
Taip pat pasirūpinkite geru vėdinimu ir šiluma, kad patalpos greičiau išdžiūtų.

Nuo tokių nelaimių nėra apsaugotas nei vienas, tačiau amortizuoti nuostolius galite įsigiję atitinkamą draudimą. Pastaraisiais metais Lietuvą ne kartą nusiaubė stichinės nelaimės - liūtys, audros ar didžiulė kruša. Specialistai prognozuoja, kad klimato kaita mūsų regionui atneš vis daugiau tokių nelaimių.

„Žala, kurią tokios stichinės nelaimės padaro mūsų namams, automobiliams ir sodams, yra tikrai nemaloni. Pavyzdžiui, 2024 m. Jų atstatymas ar remontas yra didelis rūpestis, užtrunka ilgai ir reikalauja didelių finansinių išteklių. Norint sužinoti, kada artėja ekstremalūs orai, patartina sekti sinoptikų prognozes, jas galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar į savo išmanųjį įrenginį gaunate informacinius perspėjimo pranešimus apie galimas gamtos stichijas. Jei meteorologai prognozuoja gūsingą vėją, nestatykite automobilio po medžiais ar elektros laidais. Net jei medžiai išgyvens audrą, jūsų automobilį gali apgadinti lūžtančios šakos. Laikykite saugioje vietoje. Jei įmanoma, statykite automobilį po stogu, uždarame garaže arba daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Neskubėkite išvažiuoti į gatves. Po smarkaus lietaus saugokitės gilių balų ar užlietų vietų. Pasirūpinkite automobilio draudimu.

Artėjant audrai ar liūčiai uždarykite langus ir duris, ypač - jei namuose yra stoglangiai. Apsisaugokite nuo žaibo. Pasirūpinkite įrenginių baterijomis. Išvenkite avarinių situacijų. Pasirūpinkite būsto draudimu. Nelaukite pranešimo apie stichinę nelaimę ir laiku patikrinkite savo būsto ir civilinį draudimą. Jūsų draudimas padės, jei audros metu bus apgadintas jums ar tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Svarbu nepamiršti ir prevencinio pasirengimo galimai stichinių nelaimių žalai.

Būsto draudimą įsigyjantys žmonės labiausiai siekia apsisaugoti nuo gaisro, užliejimo ir žalos kaimynams, rodo BTA draudimo užsakymu „Spinter research“ atliktas tyrimas. Pasak draudikų, žmonės savo turtu rūpinasi ne be reikalo - nuostoliai didelių nelaimių atveju siekia šešiaženkles sumas.70 proc. žmonių, įsigydami būsto draudimą, visų pirma galvoja apie gaisro pavojų, 54 proc. kaip nerimo šaltinį įvardijo užliejimą vandeniu, o 44 proc. trečia didžiausia rizika laiko galimą žalą kaimynų turtui, rodo draudimo bendrovės užsakymu atliktas tyrimas.

Žmonėms taip pat neramu, kad jų būstas gali tapti ilgapirščių taikiniu (40 proc.) ar nukentėti nuo stichinių nelaimių (33 proc.), taip pat apklausos respondentų manymu, svarbu apsidrausti nuo stambios buitinės technikos gedimų (21 proc.). Pasak BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, ilgametė draudimo išmokų statistika rodo, kad žmonės išmano rizikas būstui ir protingai jas pasvėrę renkasi apsidrausti.

„Lietuviai protingai vertina rizikas pagal tai, kur gyvena. Daugiabučių gyventojams aktualus užliejimas vandeniu, individualių namų gyventojams, kur veikia įvairios autonominės šildymo sistemos - kyla didesnis gaisro pavojus ir graso stichinių nelaimių padariniai“, - sako A. Žiukelis.Jo turimais duomenimis, turto žalos, kurias sukelia ugnis, yra gana retos, priešingai - vandens sukeltos žalos draudikų statistikoje dominuoja.

Ekspertas sako, kad daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai. „Pačio gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą - tuo metu kai kurie kaminai jau būna užsikišę, nes nėra valomi“, - komentuoja BTA atstovas. Jis pataria profilaktiškai atlikti kaminų ir dūmtraukių valymo darbus bei pasirūpinti savo saugumu.

Tyrimo metu gaisrą kaip didžiausią riziką dažniau įvardijo aukštesnio išsilavinimo apklaustieji, kaimiškų vietovių gyventojai. Užliejimą ir galimą žalą kaimynams, kaip labiausiai nerimą keliančias grėsmes, dažniau paminėjo didžiųjų miestų ir rajono centrų gyventojai.

„Būsto draudimas kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Per ilgą darbinę praktiką turime ne vieną pamokančią istoriją, kai tik draudimas padėjo šeimoms atsitiesti netekus vienintelio būsto“, - sako A. Žiukelis.

Ugniagesiai pastebi, kad vienoms rizikoms mažėjant, kitos auga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7173 gaisrai - tai mažiausias rodiklis per beveik du dešimtmečius. Tačiau daugėja stichinių nelaimių, siejamų su klimato kaita - ekstremalūs karščiai, didelis gūsingas vėjas - tai daug žalos galintys atnešti gamtos gaivalai.

Pasak ugniagesių, gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių rekomenduojama įrengti ir kiekvienoje atskiroje patalpoje.

Turėkite žibintuvėlį ir atsarginius maitinimo elementus. Audros metu dingus elektrai, nerizikuokite pasišviesti su žvakėmis ir degtukais. Iš lauko/terasos suneškite į vidų visus lengvai nupučiamus daiktus. Sandariai uždarykite visus langus, orlaides, ventiliacines angas. Pastatykite automobilį kuo atviresnėje vietoje šalia namų. Slėptis nuo vėjo saugiausia yra namuose, patalpoje, kur mažiausiai langų ir stiklinių lauko durų. Uragano metu, svarbiausia yra likti namuose, geriau - pirmame namo aukšte. Pagal galimybės, būkite įsijungę radiją arba televizorių.

Reikėtų išlikti ramiems ir išgirdus raginimus evakuotis, nedelsiant taip ir padaryti. Geriau skubotų sprendimų dėl evakuacijos nepriimti patiems. Audros metu gali pasitaikyti ir kruša. Jeigu ant namo stogo turite saulės elektrines, būtinai tai pasakykite savo draudimo agentui. Tai turi būti įtraukta į draudimo polisą atskirai - tam, kad gamtos stichijoms apgadinus saulės baterijas, draudimas žalą padengtų.

Žaibolaidžiai - dar vienas svarbus įrenginys, gamtos stichijos žalos prevencijai. Jeigu gyvenate nuosavame name, turėkite omenyje, kad žiemą nuo stogo čiuožiantys sniego luitai ir krintantys varvekliai taip pat gali padaryti nemenkos žalos ne tik, pavyzdžiui, namo terasai, stogeliui, bet ir būti pavojingi žmogaus gyvybei.

Deja, stichinė nelaimė nepasirenka aukų. Nors nuo gaisro pavojaus ar užliejimo pavojaus kai kuriais atvejais yra įmanoma apsisaugoti, tačiau nuo gamtos stichijų - nelabai įmanoma. Statant privatų namą, galima pasirūpinti, kad šalia namų nebūtų aukštų medžių, elektros ar apšvietimo stulpų, vengti bet kokių lengvai nuo namo nuplėšiamų detalių.

Vis dėlto net ir iš namų šeimininkų pusės atlikus visus apsisaugojimo veiksmus, stiprus vėjas gali apgadinti namą atpūtęs į Jūsų kiemą kaimyno tvoros ar stogo atplaišą. Tiesa, nors atokiai nuo namų augantys medžiai apsaugos nuo užvirtimo ant namo, bet per vasaros karščius, jie gelbės namus nuo tropinių karščių ir sukurs malonų pavėsį. Dėl to mes rekomenduojame rinktis būsto draudimą ir susimokėti už ramybę, kad prireikus - draudimas išgelbėtų Jūsų namus.

Saulės baterijų apsauga

Tinkamas pritvirtinimas. Vizualiai patikrinkite, ar saulės baterijos vis dar tvirtai pritvirtintos. Jei įtariate, kad reikia atlikti tvirtinimo darbus, kreipkitės į jas sumontavusią įmonę.
Apsauginis skydas. Jei saulės kolektoriai nėra pagaminti iš grūdinto stiklo, kuris yra atsparesnis stipraus lietaus ir krušos poveikiui, kreipkitės į specialistus dėl galimybės įrengti apsauginį skydą arba tinklą, kuris sugertų kritulių poveikį.
Apsauga nuo žaibo. Į saulės kolektorius taip pat gali trenkti žaibas, todėl rekomenduojama juose įrengti ir apsaugą nuo žaibo, ir nuo viršįtampių. Jei jos nebus, žaibo smūgio atveju saulės kolektoriai ir keitikliai bus sugadinti.
Įžeminimas. Įsitikinkite, kad saulės kolektoriai ir jų jungtys yra tinkamai įžeminti. Kokybiškas įžeminimas sumažina riziką, kad žaibas sugadins elektros sistemą. Taip pat galite apsvarstyti galimybę laikinai atjungti saulės kolektorius nuo elektros tinklo.
Draudimas. Įsitikinkite, kad jūsų būsto draudimas padengia saulės kolektorių žalą, padarytą gamtos stichijų, įskaitant krušą, audras ir žaibus.

Kitos stichinės nelaimės ir kaip nuo jų apsisaugoti

Ugniagesiai: gaisrų mažėja Ugniagesiai pastebi, kad vienoms rizikoms mažėjant, kitos auga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7173 gaisrai - tai mažiausias rodiklis per beveik du dešimtmečius.

Tačiau daugėja stichinių nelaimių, siejamų su klimato kaita - ekstremalūs karščiai, didelis gūsingas vėjas - tai daug žalos galintys atnešti gamtos gaivalai. Pasak ugniagesių, gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių rekomenduojama įrengti ir kiekvienoje atskiroje patalpoje.

Karštis. Vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Karštomis vasaros dienomis organizuokite darbus taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais. Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės. Pasistenkite, kad darbuotojai visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu, įrenkite atsivėsinimo vietas.
Kruša. Prasidėjus krušai prisidenkite galvą, veidą ir kuo skubiau susiraskite pastogę. Palikite automobilį saugioje vietoje - po stogu arba garaže.
Labai smarki audra. Pastebėjus nutrūkusį elektros oro linijos laidą, jokiu būdu jo nelieskite ir laikykitės bent 8 metrų atstumo.
Lietus. Jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės.
Gaisras. Eiti į saugią vietą reikia prieš vėją, gaisrą aplenkiant šonu.
Perkūnija. Pamatę kamuolinį žaibą, stenkitės išlikti ramūs, nedarykite staigių judesių, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus - net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams.
Poplūdis. Jeigu pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852.
Šalnos. Šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų - drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu - tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Ultravioletiniai (UV) spinduliai. Reikalinga ekstremali apsauga, t. y. naudokite priemones, apsaugančias nuo UV spinduliuotės (kremai ir losjonai su SPF15 ir daugiau, saulės akiniai su 99-100 % UVA/UVB apsauga). Gerkite daug skysčių - mažais kiekiais, bet dažnai. Stebėkite savo buvimo saulėje laiką ir trukmę, ypač apie vidurdienį, stenkitės daugiau laiko praleisti pavėsyje. Geriausias laikas būti saulėje - iki 11 val.
Stiprūs, gūsingi vėjai. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties.
Ledas. Eidami ledu turėkite lazdą, ja periodiškai patikrinkite ledo tvirtumą (tą daryti reikėtų ne prieš save, o iš šono). Jeigu sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, nedelsdami grįžkite į krantą. Venkite grupuotis.

Klimatui keičiantis, škvalų ir tropinių karščių Lietuvoje pasitaiko daugiau. Laimė, kad Lietuva yra išsidėsčiusi tokioje klimato zonoje, kur cunamio bangos, žemės drebėjimai, uraganai kol kas mūsų tautiečiams atrodo tolima.

tags: #busto #apsauga #nuo #stichiniu #nelaimiu