Šiandien kalbėdami apie saugią ir vaikui draugišką mokyklą, dažnai pamirštame, kokia ji buvo prieš kelis dešimtmečius.
Vasario 16-22 d. Vasaris daugeliui taps pereinamuoju laikotarpiu, tačiau kai kuriems Zodiako ženklams jis gali reikšti realius, apčiuopiamus pokyčius - tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje.
Šiais metais Kelmė mini 540-ąsias gyvavimo metines. Tai proga pažvelgti į tolimesnę ir artimesnę praeitį, įvertinti pastarųjų metų darbus, planuoti artimesnę bei tolimesnę perspektyvą.
Pagrindiniai renginiai, kuriuos vainikuos, tradicinė šventė „Kelmės ratas“, vyks birželio 1-8 dienomis.
Žinoma, malonu, kad Kelmė jubiliejų pasitinka pagražėjusi, pasipildžiusi mažosios architektūros, meno akcentais, įgyvendintais svarbiais projektais.
Per pastaruosius metus mieste gyventojų skaičius sumažėjo beveik šimtu ir dabar gyvena 7465 žmonės. Dar liūdniau, kad pernai mieste tegimė 38 kūdikiai, o mirė 103 žmonės.
Miestas užima 875 ha, yra daugiau kaip 100 gatvių, kurių bendras ilgis - apie 80 km. Vienam hektarui vidutiniškai tenka vos 20 žmonių, nors pagal urbanistikos specialistų rekomendacijas pastarasis skaičius turėtų būti dešimčia žmonių didesnis. Jei situacija nesikeis, tai po septynerių metų miesto mokyklose susiformuos vos dvi pirmokų klasės.
Pavyko išspręsti Dvaro gatvės gyventojų problemas. Įgyvendintas ir centrinės miesto dalies apšvietimo atnaujinimo projektas.
Draugystės parke įrengta diskgolfo trasa, parkas apšviestas, seniūnijos lėšomis atnaujinti pasivaikščiojimo takai, daug darbų padaryta ir Tūkstantmečio parke, kurį kelmiškiai taip pat pamėgo. Kalnų seniūnaitijos seniūnaitė Ingrida Makauskienė parengė projektą ir už 16,5 tūkst. eurų iš dalyvaujamojo biudžeto buvo įrengta žaidimų aikštelė.
Pagrindinis dėmesys bus sutelktas naujų projektų rengimui. Didžiausias mūsų skaudulys - „Kražantės“ ir „Vingio“ sodininkų bendrijos. Ten reikia tiesti komunikacijas, asfaltuoti gatves bei jas apšviesti.
Baigiami rengti miesto bendrojo plano pakeitimai.
Jeigu tik yra galimybė Pagojyje plėsti verslui skirtą teritoriją, pasisakau - už, nes būtų kuriamos darbo vietos. Bet esu už tai, kad išnaudotume ir rytinę miesto dalį verslui, sandėliavimui. Pavyzdžiui, buvusios, o dabar jau išregistruotos „Kelmės melioracijos“ teritorijoje yra ir vandentiekio, ir šilumos trasos, elektros įvadas.
Daug aistrų kilo ir dėl plovyklos, pastatytos šalia paminklo Laisvei.
Paskutinis daugiabutis namas pastatytas Kelmėje 1993 m. Keli daugiabučiai namai tikrai reikalingi, nes butų poreikis yra ir tą liudija solidžios butų pardavimo kainos.
Ir kelmiškiai, ir jų svečiai džiaugiasi vis gražėjančiu miestu. Tačiau išmanantieji meno, architektūros, erdvių planavimo subtilybes pastebi, kad kai kas padaryta be profesionalių architektų patarimų.
Mes nevaržome menininkų kūrybos laisvės, tik parodome vietas, kuriose norėtume, kad jų darbai atsirastų. Pagal vietą patys skulptoriai sprendžia, kas joje labiausiai tiktų.
Verslo plėtra Pagojo kaime
Jau kelis metus sklando kalbos, kad prekybos tinklo „Lidl“ savininkai nori prekybos centrą statyti Kelmėje.
Šiaip, rimtas investuotojas pirmiausia bendrautų su vietine valdžia ir domėtųsi, kur bendrajame plane yra numatyti sklypai komercinei paskirčiai.
Ypač juos domino vieta, kur dabar yra „Senasis malūnas“.
Kelmė - rajono centras, čia atvyksta įvairiais tikslais komandiruoti žmonės, užsienio delegacijos, įvairių renginių dalyviai.
Jei verslininkai matytų perspektyvą, manau, viešbutis seniai būtų pastatytas. Tačiau renginiai, varžybos vyksta savaitgaliais, ir tai - ne kiekvieną. O kas viešbutį užpildytų darbo dienomis?
Šiauliečio Lino Pociaus įmonė įsikūrusi Pagojo kaime esančiuose buvusios „Kelmės statybos“ pastatuose. Čia gamybines patalpas ir biurus įkūrė 16 įmonių. Įmonėje šiuo metu dirba 20 darbuotojų. Kelmės ceche surenkami moduliniai karkasiniai namai. Kol kas visi Kelmėje surinkti namai keliauja į Švediją.
Pagrindinis įmonės asortimento išskirtinumas - rūšiuojamos, perdirbamos arba perdirbtos žaliavos, iš kurių gaminami aplinkai draugiški puodeliai. Todėl progresyviausioms bendrovėms siūlo autentiškus 100% plastic-free puodelius. O tiems, kurie į priekį nori žengti laipsniškai, gali itin konkurencingomis sąlygomis pasiūlyti popieriaus puodelius su plastiko apvadais.
Kelmė, kaip Cupernican namai, tampa ne tik vietinių gyventojų darbo ir verslo šaltiniu, bet ir Europos puodelių revoliucijos epicentru.
Sužinojau, kad Kelmėje, ir jos rajone žmonių pajamos, pensijos - vienos mažiausių šalyje. Todėl čia nenusipirksi nei brangesnio rūbo, nei buityje reikalingo daikto, nes prekybininkams jais prekiauti neapsimoka.
Kelmės rajono dvarų istorija
Kelmės rajonas - vienas iš tų Žemaitijoje, kuriame XIX a. pab.-XX a. pr. buvo daugiausiai dvarų sodybų ir kur jie sparčiausiai nyko. Dabartinio Kelmės rajono teritorijoje XIX a. - XX a. I p. buvo išskirtinai daug dvarų, ypač medinių.
1989 m. Kelmės rajone buvo nustatyta, jog yra išlikę tik 22 dvarai, turintys architektūrinę ar istorinę vertę ir kuriuos dar būtų galima prikelti naujam gyvenimui.
Šiuo metu pagal Kultūros paveldo centro Lietuvos dvarų duomenų bazę Kelmės rajone yra išlikę 17 dvarų, įtrauktų į saugotinų dvarų registrą.
Dvarai buvo ne tik ūkiniai vienetai, bet dažnai ir svarbūs kultūros, švietimo centrai, vieta, kurioje gimė, gyveno daug iškilių mokslo, visuomenės, kultūros, politikos ir karo veikėjų.
Pavyzdžiui, Pakražančio dvare gimė Lietuvos tapytojas Jonas Zenkevičius (lenk. Jan Zienkiewicz, 1821-1888) - vienintelio autentiško Simono Daukanto portreto autorius.
Sirvydų dvare gimė tapytojas, figūrinių kompozicijų, realistinių peizažų, portretų autorius Zigmas Petravičius (1862-1955).
Iš Pašiaušės dvaro yra kilęs dailininkas, architektas, rašytojas, Zakopanės architektūros pradininkas Stanislovas Vitkevičius (1851-1915).
Buvusio Užvenčio valsčiaus Spyglių dvare gyvenusių bajorų P. Lisieckio ir K. Kazakauskaitės-Lisieckienės šeimoje gimė dailininkė tapytoja Sofija Lisieckaitė-Plechavičienė (1910-2010).
Išlynų dvare gyveno Europoje garsus mokslininkas ichtiologas, bitininkas Mykolas Girdvainis (1841-1925).
Tytuvėnėlių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a. pabaigos. Labiausiai šį dvarą išgarsino čia gyvenusi dailininkė Sofija Dembovskytė-Romerienė (1885-1972).
Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvarai buvo vieta, iš kurios XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XX a. pradžioje sklido švietėjiškos idėjos po visą Lietuvą.
1891 m. I. Ivanavičius Pagojo dvare įkūrė pirmąją Lietuvoje pienininkystės mokyklą, kuri su pertraukomis 1901-1903 metais veikė iki 1910-ųjų.
Pavandenės dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1553 metų. Paskutinis dvaro paveldėtojas Zigmantas Sakelis (1879-1941) įsteigė vieną iš pavyzdingiausių ūkių Žemaitijoje, kuris buvo garsus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Pagrindinė nykimo ir sunykimo priežastis yra ta, kad didžioji dauguma dvarų prieš Antrąjį pasaulinį karą, likusieji po jo neteko savo savininkų, o jų sodybose buvo apgyvendinti žmonės ir dažniausiai po kelias šeimas kiekvienoje.
Privačiomis arba privačiomis ir su valstybės pagalba buvo atkurta keletas mažesnių Kelmės rajono dvarų. Pakėvio dvaro prikėlimas - pavyzdys, kaip valstybės ir privačiomis lėšomis įmanoma iš užmaršties prikelti kultūros paveldo objektą.
Reikėtų išsaugoti ir visą Užvenčio dvaro sodybos kompleksą, ypač dėl jo istorinės ir architektūrinės vertės. Čia 1887-1898 m. su pertraukomis gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877-1930), o 1912-1940 m. šeimininkavo, pavyzdinį ūkį turėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras Jonas Smilgevičius (1872-1942).
Kelmės rajono ribos per eilę metų keitėsi, todėl tikslios mūsų rajono teritorijoje buvusių dvarų sodybų statistikos neturime.
Žinome, kad ir Kelmėje, ir jos rajone žmonių pajamos, pensijos - vienos mažiausių šalyje. Todėl čia nenusipirksi nei brangesnio rūbo, nei buityje reikalingo daikto, nes prekybininkams jais prekiauti neapsimoka.
Šimtametės Onos Jurgilienės jubiliejus
Jubiliatės gimtinė - Pakražančio seniūnijos Tabalių kaimas. Vienuolika vaikų auginusių ūkininkų Šteimantų šeimoje Ona buvo jauniausias vaikas.
Baigusi keturis mokyklos skyrius, mergaitė išmoko siuvėjos amato, o sulaukusi dvidešimties, ištekėjo už Ūpainių kaime gyvenusio Antano Jurgilo. Vyras buvo vienuolika metų vyresnis už Oną ir tikras šeimos ramstis.
Drauge su juo moteris dalinosi ne tik džiaugsmais, bet ir didžiuliu sielvartu, kurį teko pakelti, atsidūrus svetimame Irkutsko krašte. 1949 metais Ona pagimdė antrąjį sūnų, o po poros savaičių iš gerų žmonių sužinojo, kad jų šeima yra tremtinių sąraše.
Supratę, kad dviejų savaičių Albinėlis gali nepakelti varginančios kelionės, tėvai naujagimį paliko giminaičių globai, o patys į tremtį išvyko su trejų metukų Antanuku. Tolimame Irkutske Ona susilaukė dar dviejų sūnų - Vyto ir Stasio bei dukrelės Nijolės.
Staliaus amatą įvaldęs Onos vyras Antanas įsidarbino statybininku Pagojo kaime ir ten gavo sklypą, tad 1978 metais Jurgilų šeima persikraustė į tėčio pastatytą namą.
Dabar šimtametė gyvena kartu su dukra Nijole. Kelmėje liko ir vyriausias Onos sūnus Antanas, sulaukęs 72 m. Visi jie ir dar didelis būrys močiutės artimųjų praėjusį šeštadienį suvažiavo į Kelmę pasveikinti jubiliatės. Onos dukra Nijolė Gerčienė suskaičiavo, kad močiutė turi 14 vaikaičių, 31 provaikaitį ir 2 proprovaikaičius.
Kai O. Jurgilienės pasiteiravau, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, senolė tik šelmiškai šypsojosi: Dievas tiek davė.
Ji visada yra geros nuotaikos, atlaidi, nepavydi. Niekada mes jos nematėme labai supykusios. Nijolė sakė, kad mama per visą gyvenimą taip ir neįprato valgyti košių.
Užtat ir sulaukusi gražaus amžiaus, negali atsisakyti žuvies, silkės, mėsos, daržovių ir vaisių.
Gyvendama su artimaisiais, būdama geros nuotaikos, šimtametė sakė nė nepajutusi, kaip prabėgo gyvenimas.
Tikinti senolė pirmiausiai nusprendė padėkoti Aukščiausiajam už nugyventus metus, todėl paprašė artimųjų, kad šie užpirktų šv. Mišias Kelmės bažnyčioje.
Kiti įvykiai Kelmės rajono istorijoje
- 1991 m. vasario 9 d. pradėta gyventojų apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės.
- 1936 m. Malėtuose (Nepriklausomoj Lietuvoj, Utenos aps). Vilniui vaduoti Sąjungos skyrius suruošė manifestaciją su taikos teisėjo Stočkaus prakalba apie Vilnių.
- 1891 m Giedraičių valsčiuje dvarininkas A. Giedraitis nepasitraukė iš kelio, kuriuo važiavo Maišelių k. valstietis Ipogelis su vestuvių palyda. Už tai jaunasis ir kiti vestuvininkai primušė A. Giedraitį.
- 1961 m. Suginčiuose, Molėtų r., gimė Arvydas Pacevičius - humanitarinių mokslų daktaras, VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros profesorius.
- 1936 m.. Balninkuose buvo pašventinta ir įkelta į altorių Šv.
- 1966 m. Videniškiuose, Molėtų r. gimė Alvydas Šlepikas - poetas, rašytojas, aktorius, scenaristas, režisierius.
- 1991 m. AT-AS priėmė pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“.
- 1991 m. po vidurnakčio sovietų kariai kelyje Vilnius-Kaunas apšaudė lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos universiteto studentas Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė.
- 1991 m. nuo sovietų karių, patruliuojančių Lietuvos miestų gatvėse nukentėjo dar 12 žmonių.
- 1991 m. iš Maskvos grįžo AT-AS pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus vadovaujama derybų delegacija. Ji derino Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos politinės sutarties tekstą. Jis iš esmės suderintas, parafuoti visi jo straipsniai. LR VRM iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMONo būrio pareigūnų įkūrė spec.