Pakruojo dvaras, įsikūręs dešiniajame Kruojos krante, įvertintas už tai, kad jame visais metų laikais galima pasinerti į dvarišką gyvenimą ir dvaro istorijas. Tai apima pasakojimus apie baronus fon Ropus, to meto dvaro technikos stebuklus, vėjo malūną ar net lietuviškojo Robino Hudo, Tado Blindos, ūsus.
Patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės rinkimai yra Europos Komisijos projekto „Patraukliausios Europos turistinės vietovės“ (angl. European Destinations of Excellence - EDEN) dalis. Pakruojo dvaras tapo jau 7-ąja vietove Lietuvoje - tiek pat šalyje turime ir UNESCO objektų.
Apdovanojimas svarbus ne tik pačiam Pakruojo dvarui, bet ir visai Lietuvai. Jis turi didelį potencialą išgarsėti ir visoje Europoje, padidinti vietovės žinomumą ir pritraukti turistų iš užsienio, bei prisidėti prie Lietuvos, kaip patrauklios turistinės šalies, garsinimo.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė besiviliantis, kad tokie apdovanojimai padės lietuviams iš naujo atrasti kai kurias savo šalies vietas - kaip deimantus. Be to, ir įgalinti žmones jausti gerai, kurti Europą ir būti europiečiu ten, kur esi. „Būtent čia, Lietuvoje, Europa prasideda“, - sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Apie patraukliausią Lietuvos kultūrinio turizmo vietovę bus sukurtas ją pristatantis videoklipas, ji bus pakviesta į Europos Komisijos apdovanojimų ceremoniją, pristatoma Europos mastu, turės galimybę dalyvauti EDEN vietovių tinkle.
Šiemet EDEN tema buvo kultūrinis turizmas. Visus paraiškas pateikusius kandidatus įvertinusi Valstybinio turizmo departamento sudaryta vertinimo komisija nusprendė, kad būtent Pakruojo dvaras, įsikūręs dešiniajame Kruojos krante, vertas laurų. Kovo mėnesį jis bus pristatytas ir iškilmingoje ceremonijoje Briuselyje.
Pakruojo dvaro atstovas džiaugėsi, kad dvaro populiarumas vis auga. „Smagu, kad vis daugiau lietuvių atranda savo kraštą - ne tik vasarą, bet ir žiemą“, - sakė jis. Beje, kitais metais bus švenčiamas projekto dešimtmetis, tad aplankyti šią Lietuvos vietą tiesiog privalu.
EDEN projekto finalininkai 2017 m.
Štai kitos vietovės, patekusios į 2017 m. EDEN projekto finalininkų penketuką:
- Jurbarko krašto renesanso perlas Panemunės pilis, kviečianti lankytojus į lobio paieškas.
- Ilzenbergo dvaras (Rokiškio r.), puoselėjantis biodinaminį ūkį ir Meilės salos legendas.
- Užugirio dvaras (Ukmergės r.), kuriame įminti pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos ir jo žmonos pėdsakai, mat dvare pirmoji pora vasarodavo.
- Raudondvario dvaras (Kauno r.), masinantis lankytojus grafienės Rozalijos istorijomis apie Tiškevičių aistrą citrusams ir atkurtą apelsinų sriubos receptą.
Tarp 2017 m. finalininkų pateko ir unikalus „Baltosios“ ir „Raudonosios“ sinagogų kompleksas Joniškyje, ir Marijampolės cukraus fabrikas, atveriantis turistams vartus saldžių ekskursijų metu, ir Šlyninkos malūnas (Zarasų r.), kuriame, sakoma, gyva „Velnio nuotakos“ dvasia, o svečiams užmaišomi blynai iš ką tik maltų „razavų“ miltų. Taip pat - „mažosiomis Rumšiškėmis“ vadinamų Kleboniškių bei ne tik tulpių žydėjimu, bet ir 5 km ilgio alėjomis, tvenkiniais su 15 salų ir 22 liūtų tiltais garsėjančio Burbiškio dvaro (Radviliškio r.) kompleksas.
Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo vietove pretendavo tapti ir Paežerių dvaro sodyba, sauganti ne tik iš Suvalkijos kilusių šešių Vasario 16-osios signatarų istorijas, bet ir Belvederio bokšto legendą apie nelaimingą grafo meilę, ir Radvilų laikus menanti Biržų pilis.
Pakruojo dvaras
Ankstesni EDEN projekto nugalėtojai
Štai ankstesni EDEN projekto nugalėtojai:
- 2015 m. EDEN projektą „Patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija“ laimėjo Druskininkų savivaldybėje kepamas šakotis.
- 2013 m. EDEN nugalėtojas - Telšiai kaip vietovė, pritaikyta visiems.
- 2011 m. „Lietuvos turizmo traukos vietove“ buvo paskelbtas VšĮ Rokiškio turizmo informacijos centro projektas „Rokiškio dvaro sodyba“ kaip išskirtiniausias atstatytas ir pritaikytas turizmui statinys Lietuvoje.
- 2010 m. Lietuvos darnaus vandens turizmo traukos vietove išrinktas Zarasų rajono turizmo informacijos centro projektas „Zarasų kraštas - dangaus krantas žemėje“.
- 2009 m. Nemuno deltos regioninis parkas pelnė išskirtinės gamtos, kultūros ir turizmo darnos vietovės vardą.
- 2008 m. „Lietuvos turizmo traukos vietovė. Nematerialus paveldas“ laimėtoju buvo išrinktas Žemaitijos nacionalinis parkas.
Vakar Arkangelo konferencijų ir meno centre Vilniuje apdovanota patraukliausia išrinkta turizmo traukos vietovė. Jos vardą pelnė Pakruojo dvaras, tačiau ir Paežerių dvarui šis tas „nubyrėjo“. Jis papuolė į patraukliausių turizmo traukos objektų dešimtuką.
Apdovanojimą gavusi dvare įsikūrusio Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė sakė, kad tai - nemenkas pripažinimas jos vadovaujamai įstaigai. Paežerių dvaro sodybą aplenkė antruoju objektu pripažinta Jurbarko krašto Panemunės pilis, llzenbergo dvaras (Rokiškio r.), Užugirio dvaras Ukmergės rajone, Raudondvario dvaras Kauno rajone.
Mūsiškiai - antrajame penketuke kartu su Joniškio sinagoga, Šlyninkos malūnu, Burbiškio dvaru ir Biržų pilimi. Laikina Turizmo departamento vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, visos į apdovanojimus pretendavusios vietovės - tikri vietinio turizmo perlai.
Paežerių dvaro sodyba
Paežerių dvaro sodyba šiam konkursui buvo pristatyta kaip viena geriausiai išlikusių dvarų sodybų Suvalkijos regione. Ansamblio centre - puošnūs dviaukščiai rūmai, kuriuos XVIII pabaigoje, valdant Simonui Zabielai suprojektavo Vilniaus klasicizmo mokyklos atstovas Martynas Knakfusas. Interjere gausu skulptūrinės puošybos elementų.
Paežerių dvaro pasididžiavimas yra ypatinga kamerinė erdvė - miegamasis. Jame stovinti raudonmedžio lova dekoruota auksuota bronza. Daroma prielaida, kad rotondinės (šokių) salės parketas yra Sankt Peterburgo parketo meistrų gamybos: labai panašaus piešinio, tikro rusiškojo klasicizmo pavyzdžio parketas yra grafo Šeremetjevo rūmuose Ostankine.
Ansamblyje išlikę daugiau dvaro pastatų: oficina, neogotikinis apžvalgos bokštas, ledainė, sandėlis, arklidės ir kt. Paežerių dvaro ansamblį supa nuostabus parkas su tvenkiniais, liepų alėja. Rūmų pašonėje keroja senasis ąžuolas, manoma menantis ir dvaro įkūrimą.
Paežerių dvaras
Apibendrinant, tiek Pakruojo dvaras, tiek Paežerių dvaro sodyba yra svarbūs Lietuvos kultūros paveldo objektai, prisidedantys prie šalies turizmo patrauklumo didinimo. Jų istorija, architektūra ir kultūriniai renginiai pritraukia lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio.