Paežerių dvaro sodyba - unikaliausias Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Dvaro ansamblis 1992 m. įtrauktas į saugomų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė, rūmai 2009 m. paskelbti valstybės saugomu paveldo objektu. Paežerių dvaras laikomas Suvalkijos perlu ir yra lyginamas su įspūdingiausiomis bei gražiausiomis pasaulio vietomis. Vieni sako, kad tai mažoji Graikija, kiti vadina jį Venecija, o besidomintys Lietuvos istorija pasijunta lyg Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Tai respublikinės reikšmės kultūros vertybė, architektūros pavyzdys, pereinantis iš baroko į dvarų klasicizmo laikotarpį.
Istorija
Paežerių gyvenvietė nuo seniausių laikų įėjo į vieno didžiausių Žemaitijoje Dirvėnų valsčiaus sudėtį. Paežerių kaimas ir Nelindos ežeras minimas 1561, 1563, 1584 m. Dirvėnų valsčiaus inventoriuose. XVII a. vid. Dirvėnų dvaras su kaimais ir palivarkais perėjo bajorų Nagurskių giminės nuosavybėn, kurie jį valdė iki 1940 m. Nagurskiai buvo turtingi ir įtakingi Žemaitijos bajorai, savo galybės apogėjų pasiekę XVIII a. II p., kai paveldėję Kurtuvėnų dvaro valdas ir prijungę Dirvėnų dvarą su kaimais, tapo kone turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais.
Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus - XVI-XVII a., kai šis kraštas buvo intensyviai apgyvendinamas. Nuo XVII a., vidurio dvaro valda priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. XVIII a. pab. (1795-1799) pastatyti centriniai rūmai, suprojektuotas ir įkurtas parkas. XIX a. pr. sukurtas rūmų interjeras, amžiaus viduryje pastatyta oficina, pabaigoje - pristatytas bokštas. XIX a. pr. Paežeriams tapus Dirvėnų dvaro palivarku, čia įsikūrė bajoro-nuomininko dvarelis. 1902 m. 725 ha. žemės valda, į kurią įėjo ir Paežerių palivarkas, atiteko vienam iš Liucijaus Nagurskio (mirusio 1902 m.) sūnų Zigmantui Nagurskiui (1862-1938). Apie 1900 m. jis su žmona Ana Ciundzievska (1874-1963) persikėlė gyventi iš Dirvėnų į Paežerius. Čia 1910 m. pastatyti nauji rūmai, užsodinas parkas, į kurio struktūrą buvo įtrauktas ir senasis sodas. Vykdant 1922 m. žemės reformą, Paežerių dvaro savininkui palikta apie 150 ha. žemės. 1940 m. dvaras nacionalizuotas.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Paežerių dvaro rūmus nupirko Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vailokaitis. Jo iniciatyva rekonstruotas centrinio pastato interjeras, įvestas centrinis šildymas, nugriauta dalis dekoratyvinių koklių krosnių. 1939 m. dvarą įsigijo signataras Jonas Vailokaitis, kuris 1940 m. gegužę emigravo į Vokietiją, o dvare įsikūrė žemės ūkio mokykla, kuri 1942 m. pavasarį iškelta - juose įsikūrė vokiečių okupacinės valdžios generalinis komisaras T. A. fon Rentelnas.
Pokario metais Paežerių architektūrinis ansamblis priklausė tarybiniam ūkiui, čia gyveno kelios darbuotojų šeimos. Sovietmečiu buvusiame dvare įsikūrė Pavenčių cukraus fabriko poilsio bazė. 1945-1952 m. dvaras buvo Vilkaviškio tarybinio ūkio centras. 1952-1994 m. dvaro ansamblis perduotas Vilkaviškio melioracijos statybos montavimo valdybai (MSMV). 1994 m. perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybei, 1995 m. liepą jis perduotas Lietuvos dailės muziejui (LDM). Nuo 2009 m. Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras įgyvendina ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Paežerių dvaro rūmų restauravimas ir pritaikymas viešojo kultūrinio turizmo reikmėms“.
2017 metais duris lankytojams atvėrė puikiai restauruoti dvaro rūmai. Paežerių dvaras laikomas Suvalkijos perlu ir yra lyginamas su įspūdingiausiomis bei gražiausiomis pasaulio vietomis.
Architektūra
Rezidentinius rūmus Paežeriuose 1799 m. pasistatė LDK kariuomenės generolas Simonas Zabiela (1750-1824). Dvaro sodybos ansamblį suprojektavo ankstyvojo ir brandaus klasicizmo atstovas, kūrybingas architektas Martynas Knakfusas (1740 - 1821), kuris čia gyveno po 1794 m. Stilingus dviejų aukštų Paežerių dvaro rūmus suprojektavo žymus architektas Martynas Knakfusas, Lietuvoje žinomas kaip klasicizmo atstovas, nors rūmai turi dar ir vėlyvojo baroko požymių. Rezidencinių, reprezentacinių rūmų pobūdį atspindi klasicizmo stiliaus elementai - didingas rūmų frontonas su kolonomis, laikančiomis portiką su giminės herbu, ir šoniniais rizalitais, papuoštais stiuko reljefais „Muzika“ ir „Dailė“. Skrupulingai atlikti lipdiniai Paežerės rūmų išorėje ir viduje atskleidžia rūmų paskirtį - palaikyti poeziją, šokį, muziką ir dailę.
Įdomus architektūrinis akcentas - romantizmo stiliaus oficina. Oficina pastatyta XIX a. pirmojoje pusėje, romantizmo architektūros formų, stačiakampė, simetriško tūrio, viduryje pastatytas neogotikinis šešių tarpsnių raudonų plytų 17 metrų aukščio Belvederio bokštas. Oficina pastatyta XIX a. pirmojoje pusėje. Tai neogotikinio stiliaus bokštas, pastatytas iš raudonų plytų. Prie oficinos prisišliejęs neogotikinio stiliaus Belvederio bokštas - puiki vieta iš aukštybių pasigrožėti apylinkėmis bei dvaro parku.
Parkas ir sodas
Paežerių dvaro parkas ir sodas, užimantis 12 ha plotą, šiaurinėje dalyje šliejasi prie Paežerių ežero. 1992 m. S. Gasparavičienės parengtoje istorinėje pažymoje apie senąją Paežerių dvaro sodybą rašoma, kad Paežerių dvaro rūmus supo 1900-1905 m. sukurtas, garsaus to meto Lietuvos pomologo Zaleskio suprojektuotas parkas. Anot R. Aftanazio, parkas paežerėje užėmė 500 m ilgio ir 300 m pločio sklypą.
Parkas - mišraus tipo: centrinė dalis geometrinė, pakraščiai - peizažinio planavimo. Su sodu - 16 ha. Apie sodą perimetru sodintos liepų alėjos su trimis tvenkiniais, oranžerija (šiuo metu išlikę tik pamatai). Nors pokario laikotarpiu parkas buvo gerokai nuniokotas, tačiau didžioji dali išlaikiusi klasicistinio - peizažinio parko bruožus, tokio, kokį jį suprojektavo M. Knakfusas: su pratekamųjų tvenkinių sistema bei išlikusiomis liepų alėjomis. Į dvarą veda kaštonų alėja, už centrinių vartų, priešais rūmų fasadą, driekiasi parteris. Už rūmų, šiaurinėje dalyje, buvusio kanalo link, ežero pakrantėje kadaise vedė terasomis suformuota parko dalimis nusidriekusi tuopų alėja. Rūmų parteryje augantis senasis glaustašakis ąžuolas, skaičiuojantis jau 500 metų, - gyvas liudininkas to laiko, kai čia, prie Paežerių ežero, pradėjus kurtis pirmajam dvarui, aplinkui plytėjo tankūs, brandžiais medžiais apaugę miškai - puiki medžiaga statyboms ir gera dirva ūkininkavimui.
Čia vyrauja peizažinio parko principas: pakraščiuose yra tiesios alėjos, o viduje kiekvienas medelis ar krūmelis auga taip, kaip nori. Daugiausia čia įkurdinta vietinių augalų, tačiau yra keletas ir atvežtinių. Čia rasite ir trijų tvenkinių kaskadą. Vienoje tvenkinių saloje įrengta šokių aikštelė.
Vilkaviškio Krašto Muziejus ir Kultūros Centras
Nuo 1998 m. Paežerių dvaro rūmų pirmojo aukšto salėse veikia Vilkaviškio krašto muziejaus parengtos gamtos, proistorės, krašto ir išeivijos istorijos, žymesnių visuomenės veikėjų nuolatinės ekspozicijos. Rotondinėje biliardo salėje rengiamos parodos, skirtos svarbesnėms Lietuvos ir krašto istorijos datoms, žymių krašto žmonių sukaktims pažymėti. Oficinos pirmame aukšte Vilkaviškio krašto muziejaus įrengtos nuolatinės etnografijos ir buities ekspozicijos: sūduvių „šeimynstubė“, tarpukario laikotarpio darbo kabinetas ir valgomasis. Atskiroje salėje parengta ekspozicija, skirta muziejaus mecenatei dail. M. B. Stankūnienei ir jos šeimai.
2016 m. Prie rūmų esančioje dvaro oficinoje veikia muziejus, saugantis daug įdomių ir išskirtinių eksponatų, tokių kaip: V. Kudirkos smuikas, daug akmens amžiaus radinių, įvairūs Vilkaviškio krašto XIX-XX a. laikotarpio liudininkai bei su įžymiais kraštiečiais susiję relikvijos ir ikonografinė medžiaga. Atskira ekspozicija skirta dalininkei, meno mecenatei M. Stankūnienei. Už oficinos išlikęs ledainės pastatas bei buvusi dvaro kiaulidė.
Nuo 2004 m. Paežerių dvaro rūmuose veikia Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras. 2004 m. Įsikūrė Sūduvos (Suvalkijos) regioninis kultūros centras (direktorė G. Pauliukonienė) tai regioninė kultūros įstaiga, siekianti saugoti, aktualizuoti, sisteminti, puoselėti bei propaguoti istorinio-etninio regiono kultūrinį paveldą, sudaryti galimybes pažinti ir lankyti regiono kultūros paveldo objektus, skatinti kultūrinį turizmą regione.
Dvare galima užsisakyti bet kurią iš 14 edukacinių programų. Norintys aplankyti Vilkaviškio krašto muziejų ir V. Kudirkos klėtelę turės susimokėti 2 eurus už save ir 1 eurą už savo mažuosius. Norintys patekti į Belvederinį bokštą mokės 4 arba 2 eurus.
Paežerių dvaro rūmuose organizuojami du muzikiniai festivaliai. Vienas iš jų „Paežerių dvaro festivalis“, kuris vyksta birželio-liepos mėnesį, jo organizatoriai VšĮ „Musicus ictus“.
Gyvoji Sūduvos istorija. Paežerių dvaras
Paežerių Dvaro Lankytojams
Adresas: Dvaro g., Paežeriai, Vilkaviškio raj.
Koordinatės: 54°38′22″š. pl. 22°58′44″r. ilg.
tags: #paedudama #sodyba #siraiciuose